Yra tokia ypatinga meilė, besąlygiška..
Kai Jus myli taip, kad Jūs prisimenate save-tikrąjį, senų seniausiai paties savęs pamirštą.
Ir tai ne kažkoks sujaukiantis gyvenimą jausmas, kai Jūs netenkate galvos. Kaip tik atvirkščiai.. Tai tokia tyli ir tyra meilė, kuri padeda Jums pamatyti save dėka to, kad Jus myli.
Tai toks jausmas, kai vieno žmogaus dėka Jūs atrandate tai, ką taip ilgai slėpėte nuo visų, kad galiausiai ir patys pamiršote, kokie iš tiesų esate unikalūs.
Tai įvyksta tada, kai Jūs sutinkate žmogų, kuris Jumyse mato būtent Jus. Jis nebando pakeisti Jūsų ar sulaužyti, ir Jūs patys pajuntate, kad šalia jo Jūs darotės geresni.
Jūs nevaidinate ir niekuo neapsimetinėjate. Jūs tampate savimi. Jūs vėl galite mylėti pasaulį ir kitus žmones, nes būtent tokia Meilė padeda išskleisti ir išreikšti save-tikrąjį.
Todėl mus visada, kaip magnetas, traukia tie, kurie “ištraukia į paviršių“ mus-Tikruosius..
Pagal V. Volodkinos novelę, vertė ruvi.lt
Gražaus savaitgalio ir gėlėtos nuotaikos mums visiems 🙂 !
ruvi 