Prieš keletą metų aš įstrigau transporto kamštyje, važiuodama miesto autobusu. Žmonės po darbo dienos buvo pavargę ir suirzę, todėl nuolat kildavo smulkūs konfliktai. Tvyrojo nemaloni įtampa.
Tačiau vienoje iš stotelių vairuotojas netikėtai kreipėsi į keleivius: “Gerbiamieji, aš žinau, kad diena visiems buvo sunki. Su transporto kamščiais aš nieko negaliu padaryti, bet vis dėl to kai ką aš galiu! Siūlau kiekvienam iš jūsų išlipti per priekines duris. Aš ištiesiu ranką, o jūs praeidami į ją sudėkite visus savo rūpesčius ir nerimą. Gerai? O aš vėliau privažiuosiu upę ir sumesiu visa tai tiesiog į vandenį. Ar sutinkate?“
Keleiviai pradėjo juoktis. “Bet juk jis tikras burtininkas! – pagalvojau aš.. Pamačiau, kaip šviesėjo keleivių veidai, kaip nuoširdžiai jie šypsojosi, kaip smagiai aptarinėjo vairuotojo pasiūlymą. O juk vos prieš akimirką jie nenorėjo matyti vieni kitų..
Atmosfera autobuse pastebimai taisėsi.
Sekančioje stotelėje vairuotojas ištiesė ranką ir laukė. Ir keleiviai vienas po kito išlipdami per priekines duris vis kažką “įdėdavo“ jam į delną, o kiti tiesiog paliesdavo vairuotojo ranką. Ir taip stotelė po stotelės, iki pat upės..
Taip, pasaulis sudėtingas. Ir kartais jis toks sudėtingas, kad darosi nelengva išsaugoti žmoniškumą. Būna labai sunkios dienos. Ir kartais jos tęsiasi keletą metų.. Jūs kaip įmanydami stengiatės pakeisti situaciją, bet nieko nesigauna. Jūs netenkate darbo, pinigų, draugų, prarandate tikėjimą ir viltį. Jūs stebite visus tuos siaubingus įvykius naujienose. Jums baisu. Jūs susigūžiate ir užsidarote savyje.
Kartais mus visus apgaubia tamsa. Jums gyvybiškai reikalinga šviesa, bet jūs negalite jos pamatyti. Bet kas, jei šviesa jau yra jumyse, jei jūs ir esate šviesa? Ir jūs galite tapti šviesos šaltiniu, galite šviesti ir įkvėpti kitus, kaip tas autobuso vairuotojas.
Juk, atrodytų, jis nieko ypatingo nepadarė, jis nebuvo nei dvasinis vadovas, nei nušvitęs guru – jis tiesiog pasidalino savo vidine šviesa, savo širdies šiluma ir padėjo žmonėms įžiebti jų pačių vidinę šviesą. Ir tai didelė jėga, kurią turi kiekvienas žmogus.
Kai man sunku, aš prisimenu tą vairuotoją ir klausiu savęs: “Ką aš galiu padaryti tiesiog dabar, kad tapčiau šviesos šaltiniu?“ Žinoma, aš negaliu akimirksniu sustabdyti viso blogio pasaulyje.. Bet aš galiu skleisti savo vidinę šviesą visiems, su kuo susiduriu gyvenime.
Mano elgesys daro didelę įtaką žmonėms ir pasauliui, nes aš gyvenu ne negyvenamoje saloje. Suprantame tai ar ne, bet mus veikia kitų baimė ar neviltis, kaip, beje, lygiai taip pat mus veikia ir geranoriškumas bei meilė..
Todėl – nesvarbu, kuo mes dirbame ir kaip stipriai įsisukame į kasdieninius rūpesčius, bet aš žinau, kad kiekvienas iš mūsų gali nušviesti tą pasaulio kampelį, kuriame jis dabar yra.
Dar daugiau – aš manau, kad tai yra vienintelis būdas mums visiems išsklaidyti tamsą ir pagaliau nušviesti šį pasaulį: žingsnis po žingsnio, vieną prie kitos jungiant savo vidines šviesas..
Pagal L. Gilbert novelę, vertė ruvi.lt
ruvi 
Labas rytas, Rūta. Ačiū Jums už tekstą, būtent vakar atėjo viena įdomi mintis po pokalbio su kolege. Pokalbio metu mes dalinomės su ja savo patyrimais, savo supratimais apie žmogaus vidinę būseną, apie santykį su kitais, apie tai, kaip jaučiamės ir reaguojame į tam tikras situacijas, gilinomės į savo ir apskritai žmogaus vidinio pasaulio spalvas, ir pan., ir einant namo iš darbo man atėjo mintis – palinkėti jai, kad ji išeitų iš darbo tokia pati kaip aš vakar – pakylėta, įkvėpta, kupina teigiamų minčių ir gerumo savyje. Man norėjosi, kad ji jaustų tą patį ką aš, ir parašiau jai vakare laišką perdaviau tas savo mintis ir pabaigoje – o įsivaizduokime, kad visa žmonija taip jaučiasi kiekvieną dieną, metų metais ir visą laiką, tai juk gyventume kaip rojuje. Ačiū Jums už tai, kad labai dažnai Jūsų mintys, tekstai atliepia į mano būtent tuo metu esančias mintis – vis tik ten erdvėje susisiekia mūsų visų mintys, tad linkiu visiems galvoti ir kurti gerumą, įkvėpimą, pakylėjimą ir sau, ir vienas kitam. Gražios šiltos saulėtos vasarinės dienos mums visiems :))
PatinkaPatinka
Labas, Rūta 🙂 !
AČIŪ Jums!
Kartais žmonės laukia gelbėtojų ar kažkokių stebuklų iš šalies, kurie pakeis mūsų gyvenimą, bet juk iš tiesų visi stebuklai – mumyse, o mes patys ir esame tie gelbėtojai, kurių taip laukiame 😉 .. Tereikia išreikšti savo prigimtinę dvasinę šviesą ir širdies šilumą savo kasdieniniame gyvenime.. Atrodytų – paprasta, bet.. Žodžiu, pritariu, Rūtele, – švieskime 🙂 !
Jaukaus vakaro 🙂 !
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person