Nepalik savo kelio dėl kaltės jausmo, dėl to, kad nori nudžiuginti draugus ir šeimą, ar išsaugoti neutralumą.
Mokykis mylėti savo negalėjimą prisiderinti prie kitų žmonių kelio.
Tau reikia prisitaikyti prie savo unikalaus kelio.
Taip, kartais tai baugina.
Taip, kartais tave užvaldo abejonės ir nepasitikėjimas, ir tu nori sugrįžti prie senojo “komforto“.
Bet senasis komfortas visai nebuvo komfortu.
Už jį teko aukoti. Savo sielą. Savo džiaugsmą.
Tu daugiau ne pasekėjas. Tu eini savuoju keliu be atsiprašymų.
Tu atsikeli, kai suklumpi ar krenti.
Tu šventi savo keistumą, pasijuoki iš savo klaidų.
Kitų žmonių vertinimai – tai gėlės, krentančios prie tavo kojų.
Pagal Dž. Fosterio miniatiūrą, vertė ruvi.lt
Gero savaitgalio ir saulėtos nuotaikos mums visiems 🙂 !
Miela Rūta, nelengva, oi nelengva eiti savo keliu. Ir tik tada, kai nuėjau didesnę pusę kelio, supratau, kad jis tikrai mano.
Jums, Rūta, kelionėje linkiu saulės ir lietaus, kad dulkes nuplautų…
PatinkaPatinka
Ačiū, Virginija 🙂 !
PatinkaPatinka