Yra mintys, kurios gimsta labai aukštai, pačiose dvasingumo viršūnėse. Kai kurios iš jų leidžiasi žemyn, lyg lietaus lašai arba snaigės. O kai kurios susidaro šiek tiek žemiau, lyg tirpstančių viršukalnių ledynų upeliai.
Tokios mintys tyros, šviesios ir kupinos kalnų upelių ir sraunių krioklių energijos. Jos įkvepia ir džiugina vien savo buvimu – jos užpildo gyvenimą harmonija, prasme ir didinga, gilia išmintimi.
Yra ir mintys, kurios ateina iš pačių žmonijos gyvenimo patirties gelmių. Tokios mintys – tarsi didžiulių protėvių sukauptų žinių ir išminties upių ištakos. Jos iškelia į paviršių visas vertingiausias, protėvių gyvenimu patikrintas tiesas.
Kažkas įsikuria gyventi prie tokių upių, kažkas net pasiekia jų ištakas.. Kažkas praeina pro šalį, o kažkas netoliese kasa savo šulinį, kad savarankiškai pasiektų gilius vandenis.
Bet yra mintys, kurios lyg drumzlinų srovių kanalai apraizgo žmonių gyvenimą. Jais teka toksiškos medžiagos, nuodijančios kiekvieną, kas prie jų prieina. Kažkas įklimpsta jų pakrantėse, kažkas iš smalsumo čia sustoja, o kažkas jų iš tolo vengia.
Yra mintys kuriančios, gyvybingos, vienijančios. O yra mintys griaunančios, sekinančios, priešinančios. Kokios mūsų mintys – toks ir gyvenimas.. Tegul jos bus šviesios, tyros ir gėrį kuriančios 🙂 !
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !
ruvi 
Miela Rūta,
Mūsų mintys – mūsų gyvenimas. Sutinku, kad mintys kuria mūsų gyvenimus. Bet gyvenimas yra margas ir nenuspėjamas. Kaip lengva gyventi kai mintys šviesios, gyvenimas kaip vėjo gūsis skraidina pirmyn. Tačiau gyvenime būna vargų ir sielvarto, skausmo ir aimanų. Tada mintys, kaip tamsūs debesys, būna pripildytos lietaus. Jas sunku nuginti. Ir tada reikia nelikti vienam, nekentėti, bet rasti Draugą, galintį bent išklausyti o, gal būt, ir padėti. Kai būna sunku – kreipkimės pagalbos, kai jaučiamės stiprūs -padėkime šalia esančiam…
PatinkaPatinka
Labas, Virginija 🙂 !
Sutinku – sudėtingais gyvenimo periodais nelengva, o ir manau, yra adekvatu susikaupti, liūdėti, surimtėti – tai normali reakcija į aplinkybes. Ir, žinoma, nei laikas, nei kažkokie patarimai nepadeda tokiu atveju – padeda TIK geri žmonės šalia. Gyvenimas parodė, kad taip yra, ir tikra laimė, jei gyvenime yra tokie geri, artimi žmonės, nes neretai kažkokių negandų metu, deja, deja, bet dauguma žmonių tiesiog nusisuka. Ir nors sunkias akimirkas žmogus lyg ir turi pakelti, suvokti vienas pats, bet gerų žmonių pagalba, manau, būtina – tai padeda nepalūžti. O ir štai taip – per pagalbą kenčiantiems ar vargstantiems, per nuoširdų rūpestį kitais mes išreiškiame savo gražiausias prigimtines dvasines savybes ir atgauname vienybę.
O šiame kūrinėlyje, manau, rašoma apie griaunančias, destruktyvias, egoistiškas mintis, kuriomis persunkta visa dabartinė informacinė erdvė. Bet žmonės jau pavargo nuo to, todėl atsiranda vis daugiau šviesių žmonių, kurie tyliai kuria pirmiausiai savo artimiausioje aplinkoje, o paskui ir plačiau, kitokią – gražią, harmoningą, šviesią realybę 🙂 ..
Ačiū, Virginija, kad parašote čia, jaukaus Jums vakaro 🙂 !
PatinkaPatinka