Miegančios sąmonės žmogus gyvena reagavimo režimu. Kažkas pasirodo jo aplinkoje, įžeidžia ar supykdo jį – ir žmogus kaipmat reaguoja, tarsi paspaudus mygtuką. Ir tai ne sąmoningas veiksmas, o reakcija.
Arba – kažkas pagiria žmogų, pakaitina jo egoizmą ir puikybę, o žmogus vėl reaguoja: pasijunta pakylėtas ir džiaugiasi. Jis visiškai priklauso nuo to, ką kalba arba daro aplinkiniai – jie įjungia arba išjungia žmogaus reakcijas ir lengvai manipuliuoja jomis.
Ir žmogus tokiu atveju – ne šeimininkas pats sau.. Bet kas kitas gali akimirksniu išvesti jį iš kantrybės arba sukelti jam euforiją.
Tuo tarpu sąmoningi žmonės išmoksta žvelgti į supančią aplinką ir žmonių elgesio išraiškas be emocinių kraštutinumų. Jie jaučia kitų nuoširdumą ir moka atpažinti melą, o į kitų negatyvumą reaguoja kiek galima ramiau, nes supranta: tai tų žmonių vidinės būsenos išraiška, reiškia, dabar jie negali elgtis kitaip.
Bet tai nereiškia, kad sąmoningi žmonės abejingi supančiai aplinkai, atvirkščiai – tiesiog jų vidinė būsena su negatyvumu jau nerezonuoja, todėl jų širdis atvira meilei, gėriui, harmonijai..
************
Dauguma žmonių jau supranta, kad tai, ką mes vadiname pozityvumu (sąmoningumas, nuoširdumas, besąlygiška meilė, vienybė..), atveria tikrąją žmogaus prigimtį – dvasingumą ir vidinę pilnatvę. Žmogus tampa savimi tikruoju..
Dvasingi žmonės eina evoliucijos keliu – jie atviri ir žingeidūs, siekia harmonijos visose gyvenimo srityse, kuria ir tarnauja visų gerovei.
O štai negatyvumas rodo mums – kuo mes nesame. Pasinėrę į jį, mes neišvengiamai patiriame visą gamą negatyvių jausmų ir emocijų, kurie veda į vis didesnį negatyvumą ir disharmoniją, kol galiausiai tampa akivaizdu, kad negatyvumo negatyvumu nepanaikinsime ir kad negatyvumas atitolina mus nuo mūsų pačių esmių esmės.
Bet.. negatyvumas savaime palaipsniui išnyksta, kai pradedame keisti jį pozityvumu – kai mylime ir skleidžiame visas šviesiausias savo žmogiškas savybes.
************
Jei kompiuteriniai žaidimai, kinas ir virtualūs santykiai keičia realų žmonių bendravimą, reiškia, tokioje visuomenėje yra didelės problemos.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad elektronika ir kompiuterinių pramogų industrija padaro mūsų gyvenimą įdomesniu, tačiau iš tiesų tai nerimą keliantis signalas, atkreipiantis dėmesį į tai, kad mes patys jau nemokame bendrauti, kad neturime bendrų visus įkvepiančių ir suvienijančių tikslų, o realybę pamažu keičia virtualus pasaulis.
Žmogus tapo žiūrovu, jis nenori būti kūrėju – jam patinka žiūrėti filmus apie meilę ar virtualiai bendrauti, bet nesinori kurti santykių realybėje; kompiuteriniuose žaidimuose jis atlieka žygdarbius, o realybėje abejingas svetimo bėdai; internete skaito straipsnius apie dvasingumą, o gyvenime apgaudinėja ir įžeidinėja kitus.
Mes užsižaidėme.. Atėjo laikas rinktis kitą kelią – sąmoningų kūrėjų kelią. O virtualus pasaulis lai užima pagalbininko vietą naujos realybės kūrybos procese.
Atverkime širdis, pažvelkime vieni kitiems į akis, išeikime į gamtą ir pajuskime vienybę, tiesiog nuoširdžiai pasikalbėkime apie tai, kas mums visiems svarbu..
Ir – pradėkime kurti visi drauge mūsų nuostabią realybę 🙂 !
*************
Rožės grožis – tai ne visų jos atskirų dalių suma. Grožis – tai kažkas daug daugiau, tai kažkas, ko negalima suskaidyti į smulkias dalis, nes tuomet ta visuma dingsta.
Taip ir nematomas, neapčiuopiamas, bet svarbiausias mūsų visų gyvenime dvasingumas ir aukščiausios dvasinės vertybės: tai vientisumas, visuma, nuoseklumas, pilnatvė, harmonija – ir visa tai pajuntama tik širdimi..
************
Parengė ruvi.lt
ruvi 
Labas rytas,
ačiū už mintis, Rūta ir norėjau pasidalinti savosiomis. Žmoguje slypi daug įvairių emocijų, ir norint jas “išprašyti“, reikia jas žinoti esant savyje, nes tai normalu, kad į skirtingus įvykius mes reaguojame skirtingai. Tik žinodami ką turime viduje, galime tai taip sakant “pareguliuoti“. Jei turiu ego ar matau, kad reaguoju pykčiu į kažką – ieškau kelių kaip tą emociją “sutvarkyti“, t.y. paaiškinti sau kodėl tas įvykis manyje ją kelia. Kai ją sutvarkau ir žinau kaip turėčiau teisingai į tai reaguoti – išmokau save ramiai reaguoti. Man svarbu paaiškinti sau, kas yra ta emocija ir kokie įvykiai, veiksmai, matymai tai sukelia. Būti visada tik teigiamai galvojančiu gali būti pavojinga – gali praleisti tai kas svarbu, tavo vidinis džiugesys gali neleisti pamatyti ir sureaguoti tinkamai į kokį įvykį. Jei manyje “gyvena“ ego, o mano veidas šypsosi – tai apgaulė. Aš turiu jį pažinti ir suprasti, kada jis reikalingas ir kodėl, ir ar jis apskritai naudingas ar ne, daug klausimų sau turiu atsakyti. Jei kitam viduje skauda – aš turiu žinoti kodėl ir nebūti linksma viduje, bet padėti jam suprasti kas jame vyksta ir pagelbėti patarimu, jei jaučiu ir žinau, kad tai bus teisingas patarimas. Manau, kad mes visi turime ir teigiamo, ir negatyvo , bet turime žinoti kas tai ir kaip tai naudoti, kas verta, kas teisinga, kas naudinga, o kas ne. Vidinė harmonija, rami reakcija į tai į ką kiti reaguoja neigiamai, įmanoma – bet tai reikalauja darbo, darbo su savo mintimis. Ačiū, kad leidžiate išsakyti savo patirtis ir ačiū, kad skaitote. Visiems naudingų patirčių ir teigiamo žvilgsnio…
PatinkaPatinka
Labas, Rūta 🙂 !
Tai, ką jūs aprašote, ir yra sąmoningas darbas su savimi. Jūs labai kruopščiai, labai rimtai ir atsakingai prie to prieinate, todėl turite gerus rezultatus – jūs pradedate suprasti savo emocijas, jų priežastį, o tai jau yra sąmoningumas.
Taip, reaguojame mes visi, tačiau sąmoningo žmogaus reakcija skiriasi nuo miegančios sąmonės žmogaus reakcijos. Rami reakcija nėra dirbtinis pozityvumas – tai būsena, kurioje mes galime adekvačiai (nepasiduodant emocijoms) įvertinti situaciją ir atitinkamai reaguoti žodžiais ar veiksmais. Kai žmogus tai supranta, toks elgesys tampa natūralus, ir jam jau nereikia nuolat galvoti – iš kur ir kodėl kyla emocijos, nes jis sąmoningai palaiko savo vidinę ramybę. O jei jaučia vidinę įtampą – ieško, iš kur ji, kokia situacija ją sukėlė ir deda visas pastangas, kad atgautų vidinę pusiausvyrą: tam kartais reikia išspręsti kažkokius klausimus, kartais – pasikalbėti ar susitaikyti su artimu žmogumi, o kartais – tiesiog gerai išsimiegoti, nes susikaupė nuovargis..
Žinoma, nėra paprasta išlikti visada ramiu viduje, jei, pavyzdžiui, tenka dažnai susidurti su emocingais žmonėmis. Bet ir tokiu atveju žmogus supranta: žmogaus reakcijos visada yra jo vidinės būsenos išraiška. Kaip tame budistų posakyje: “Žmogus – kaip indas: paliesi jį – ir iš jo pasipils tik tai, kas yra jo viduje.“
Ir teisingai rašote – deja, šioje Žemėje nėra idealių žmonių, todėl mes visi papuolame į įvairias situacijas, patiriame vidinius prieštaravimus ir esame veikiami išorinio negatyvumo iš sistemos, kurioje gyvename. Todėl visi mes kartais reaguojame įvairiai, bet skirtumas tame, kad sąmoningas žmogus tai supranta ir valdo savo būseną, o miegančios sąmonės žmogus, deja, yra valdomas savo emocijų per savo reakcijas, bet nesupranta to ir nuolat kankinasi, tampomas tų emocijų: kaltina, ginasi, panikuoja, ginčijasi, įrodinėja, jaučiasi auka, jaučiasi nesuprastas ir nelaimingas..
Adekvati reakcija yra tuomet, kai žmogus neleidžia bet kokioje situacijoje imti emocijoms viršų, o jei jos ir sukyla – nusiramina, o tik paskui vertina situaciją ir imasi konkrečių veiksmų. Ir tai ne dirbtinis pozityvumas, o vidinė drausmė, sąmoningumas. Nėra paprasta aprašyti, kaip tai pasiekiama, bet pradžioje tiesiog reikia stebėti savo reakcijas, o toliau jau viskas išsivysto savaime, be didelių pastangų, reikia tik dėmesingumo ir nuoseklumo.
Viskas mūsų rankose, tik nereikia jų nuleisti 🙂 .. Ačiū Jums, Rūta, kad dalinatės savo patirtimi 😉 !
PatinkaPatinka