Kas dabar šalia..

Šiandien prisimename ir pagerbiame išėjusius.

O šis trumpas pasakojimas – apie tai, kaip svarbu mylėti žmones, kurie dabar šalia.

Mes turime viską, bet mes nežinome apie tai

Mes stovėjime su mano vyru kavinėje ir gėrėme kavą. Mano vyras buvo jaunas ir gražus, ir aš jį mylėjau.

Aš vilkėjau seną paltą, kuris gadino man nuotaiką. Mane kankino nepilnavertiškumo kompleksas ir aš nekenčiau to palto, kuris nešildė, bet darkė mane.

Kavinė buvo nedidukė, o kava neskani. Ir aš svajojau, kad kada nors mes gersime skanią kavą gražiame restorane, ir aš būsiu madingai apsirengusi.

O vyras žiūrėjo į mane švytinčiomis akimis, jis mane mylėjo ir nežinojo, dėl ko aš taip liūdžiu…

Jis mirė jaunas, o aš likau. Ir mano gyvenime buvo daug įvairių kavinių ir kavos, ir daug madingų paltų. O jo nebuvo.

Aš labai dažnai prisimenu tą epizodą, kai aš turėjau viską, o aš apie tai nežinojau…

Autorė Elena Rog, vertė ruvi.lt

Šviesios atminties išėjusiems.. Ir.. branginkime tuos, kurie šalia..

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s