Tėvo laiškas sūnui

Paklausyk, sūnau. Tariu tau šiuos žodžius tuomet, kai tu miegi. Tavo mažytė ranka pakišta po žanduku, o garbanoti šviesūs plaukai prilipę prie drėgnos kaktos.

Aš tyliai įslinkau į tavo kambarį. Prieš kelias minutes, kai sėdėjau bibliotekoje ir skaičiau laikraštį, mane užliejo sunki atgailos banga. Aš atėjau prie tavo lovelės su giliu savo kaltės suvokimu.

Štai apie ką aš galvojau, sūnau. Aš išliejau ant tavęs savo blogą nuotaiką. Aš išplūdau tave, kai tu ruošeisi į mokyklą. Aš išbariau tave, kai tu neišsivalei batų. Aš aprėkiau tave, kai tu kažką iš savo rūbų numetei ant grindų.

Prie pusryčių stalo aš taip pat prie tavęs kabinėjausi – tu išliejai arbatą, tu godžiai kimšai maistą, tu padėjai alkūnes ant stalo, tu pernelyg storai užtepei sviestą ant duonos, o paskui, kai tu nubėgai pažaisti, o aš skubėjau į traukinį, tu nusišypsojai, pamojavai man ranka ir šūktelėjai: “Iki pasimatymo, tėveli!“, o aš suraukiau antakius ir atsakiau: “Nesikūprink!“

Po to, dienos pabaigoje, viskas prasidėjo iš pradžių. Eidamas gatve namo aš pastebėjau, kad tu klūpodamas žaidi su kamuoliukais. Ant tavo kelnių atsirado skylės. Aš pažeminau tave tavo draugų akivaizdoje ir priverčiau eiti namo.

“Kelnės brangiai kainuoja, ir jei tau tektų jas pirkti už savo pinigus, tu būtum žymiai tvarkingesnis“, – tik įsivaizduok, sūnau, kad tai pasakė tavo tėvas!

Atsimeni, kaip tu įėjai po to į biblioteką, kur aš skaičiau? Droviai, su skausmu akyse. Kai aš prabėgomis žvilgtelėjau į tave pro laikraščio kraštą, susierzinęs dėl to, kad man sutrukdei, tu neryžtingai sustojai prie durų.

– Ko tu nori? – grubiai paklausiau aš.

Tu nieko neatsakei, tik puolei man ant kelių, apkabinai ir pabučiavai mane. Tavo rankutės apkabino mane su meile, kurią Kūrėjas įdėjo į tavo širdelę, ir kurios net mano atsainus elgesys negalėjo užgesinti.

Paskui tu nubėgai smulkiais žingsneliais laiptais į viršų. Tai štai, sūnau, netrukus po to laikraštis išslydo man iš rankų, ir mane užvaldė baisus smaugiantis siaubas. Ką su manimi padarė įprotis – įprotis kabinėtis, pamokslauti.

Tai buvo atpildas, tai buvo tai, ką tu, mažas berniukas, pažadinai manyje. Negaliu pasakyti, kad aš nemyliu tavęs. Visa esmė tame, kad aš turiu pernelyg daug lūkesčių tau ir matuoju tave savo pragyventų metų matu.

Tavyje tiek daug nuostabaus, tiek gerumo ir tyrumo. Tavo mažytė širdelė tokia pat didinga, kaip saulėtekis kalnuose. Tai pasireiškė nuoširdžiame tavo polėkyje, kai tu apkabinai mane ir pabučiavai prieš eidamas miegoti. Ir niekas kitas šiandien neturi prasmės, sūnau.

Aš atėjau prie tavo lovelės tamsoje ir sugėdintas lenkiu prieš tave galvą. Tai per maža atgaila. Bet aš žinau, kad tu nesuprastum manęs, jei visa tai pasakyčiau tau ryte, kai atsibusi.

Bet rytoj aš būsiu tikru tėvu. Aš draugausiu su tavimi. Liūdėsiu, kai tu liūdi ir juoksiuosi, kai juokiesi tu. Aš prikąsiu liežuvį, jei kils noras ištarti tau kažką irzlaus.

Aš nuolat sau kartosiu: “Juk jis tik mažas berniukas! Mažas berniukas!“ Juk anksčiau mintyse aš mačiau tavyje suaugusį vyrą. Tačiau dabar, kai aš matau tave, sūnau, susirietusį į kamuoliuką savo lovelėje, aš suprantu, kad tu dar vaikas. Dar vakar tu visai mažytis gulėjai ant savo mamos rankų, padėjęs galvelę ant jos peties.

Aš reikalavau iš tavęs daug. Pernelyg daug.

Pagal U. L. Arnett tekstą, vertė ruvi.lt

Visiems šilto vasariško savaitgalio 🙂 !

Reklama

4 mintys apie „Tėvo laiškas sūnui“

  1. Tiesa yra ta, kad mes visi turime savo TIESĄ. Svarbu išmokti valdyti savo reakcijas. Galiu pasidžiaugti, kad aš sparčiai:) to mokausi, matau rezultatus.
    Anksčiau dėl savo neišmanymo vertindavau žmones pagal jų elgesį, kalbas, požiūrį. Nėra taip, kad su viskuo sutikčiau ir dabar, bet suvokiu, kad kiekvienas yra unikalus, su savo supratimo lygiu (ir noru jį kelti arba ne:) Todėl stengiuosi išsakyti savo nuomonę. Bet taip, kad neįžeisčiau ir nesumenkinčiau kito.
    Tiesiog priimu žmones tokius, kokie jie yra. Arba nebendrauju:) jei matau kad tas bendravimas nieko neduos nei jam, nei man.
    Daug kas pasikeis kai žmonės pradės gerbti vieni kitus. Ir save:) Aš tikiu kad taip bus.
    Gražaus savaitgalio:)

    Patinka

  2. Labas, Angela 🙂

    Dėkui, ir jums gražaus savaitgalio 🙂 !

    Iš tiesų – pagarba labai svarbi. Bet tam reikia pajusti vienybę – suprasti, kad mes visi esame lyg vienas organizmas, kuriame svarbi kiekviena ląstelė.. Ir jūs teisi – kiekvienas turi savo išvadas iš asmeninės patirties, bet tai nebūtinai jau yra tiesa, tai gali būti tarpinės žinios pakeliui į tiesą, ir kartais jos gali būti klaidingos. Bet tai nėra blogai, jei žmogus yra ieškojimų kelyje. Sunkiau su stovinčiais šalikelėje, nors.. tai taip pat savotiškas ieškojimų būdas.

    O bendrą kalbą randame su bendraminčiais – su tais, kurių išvados iš patirties ir ieškojimų kelias yra panašus. Su jais lengva ir miela bendrauti, nes tokiame bendravime žmonės gali būti savimi. Bet kokiu atveju, kiekvienas sutiktas gyvenimo kelyje žmogus kažko išmoko, į kažką atkreipia dėmesį, o tai yra labai svarbu.

    Smagu, kad jau matote savo dvasinio augimo rezultatus – tai įkvepia augti toliau. Nuoširdžiai linkiu jums sėkmės, Angela 🙂 !

    Patinka

    1. Labas vakaras, Vilte.
      Ačiū už linkėjimus. To paties ir Jums:)
      Kas dėl bendravimo? Žinoma kad mieliau bendrauti su taip pat mąstančiais, panašias vertybes turinčiais žmonėmis. Bet gyvenimas suveda su labai įvairiais:) Sakoma kad su žmonėm reikia bendrauti tokia kalba, kokią jie supranta. Bet ne visada tai yra priimtina ir reikalinga. Nes pastebėjau kad dalis žmonių stengiasi ne kažką pasakyti, bet “įrodyti“ savo tiesą. Nors kartais aišku kad jis pats tuo netiki ką sako. Todėl tokiais atvejais stengiuosi pakeisti temą ar netęsti pokalbio. Ir nemanau kad klystu. O gal?
      O kad kiekvienas sutiktas žmogus kažko išmoko tai neabejoju. (Tu esi mano mokytojas, kaip ir aš tavo./ Jevgenijus Černyš). Vieni parodo ką mes turime gero savyje, kiti parodo ką reikia keisti. Manau kad mus gyvenimas suveda ne atsitiktinai. Džiaugiuosi savo naujai sutiktais žmonėmis. Džiaugiuosi atradusi Jus:)

      Patinka

  3. Labas, Angela 🙂

    Aišku, kad neverta tęsti pokalbio, jei jis pereina į ginčus ar konfliktus. Bet vėl gi – jei jūs susiduriate su tokiais žmonėmis, tai reiškia, kad turite kažko pasimokyti iš tokio “bendravimo“. Nėra lengva priimti žmones tokius, kokie jie yra, bet ne tik jų elgesys, bet ir mūsų reakcijos į juos ir yra gyvenimo “pamokos“.

    Taigi, kaip mes reaguojame: ar tiesiog ramiai išklausome, suprasdami, kad jie turi savo gyvenimo poziciją; ar įvertiname juos kaip negatyvius, primityvius ir tokiu būdu išaukštiname save kaip geresnį, išmintingesnį; ar sukandę dantis išklausome, o mintyse siunčiame kuo toliau; ar puolame ginčytis ir konfliktuoti, įrodinėdami savo nuomonę?

    Priklausomai nuo to, kaip reaguojame (o jūs, Angela, gerai suprantate, kaip reaguoti teisingai 😉 ), tokių žmonių arba daugėja mūsų gyvenime, arba mes tiesiog su jais susiduriame itin retai. Jei mumyse nėra egoizmo, smerkimo, priešiškumo ir jei vietoje viso to mūsų širdyje apsigyvena besąlygiška Meilė – kiekvienas sutiktas žmogus ją pajunta ir mūsų draugijoje darosi geresnis 🙂 .. Pamokos bendravime – tai besąlygiškos meilės ir draugystės, vienybės pojūčio pamokos, ir jos pačios svarbiausios, nes bendraudami geriau pažįstame ne tik kitus žmones, bet ir save..

    Jūsų pozicija labai teisinga – jūs stebite savo veiksmų pasekmes, savo pojūčius – tai praktinis dvasingumas ir tiesiausias kelias į Tiesą. O koks nenusakomas vidinis džiaugsmas ateina, kai atrandame tuos amžinus išminties perlus, kurie harmonizuoja gyvenimą, tiesa? Ir aš, Angela, labai džiaugiuosi, kad esame bendramintės 🙂 ! Dėkui, kad pasidalinate savo patirtimi – tai labai naudinga mums visiems.

    Šiltos saulutės ir gėlėtos nuotaikos 🙂 !

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s