Vedos apie žmogaus paskirtį Žemėje

Augant žmonių sąmoningumui, vis daugiau žmonių susimąsto apie savo paskirtį Žemėje. Anksčiau žmonėms pakakdavo nurodymų “iš aukščiau“, primetamų gyvenimo taisyklių ir instrukcijų, tačiau dabar žmonių tai jau netenkina.

Todėl daug nusivylimo esama realybe, kuri vis labiau primena ankštą, kaustantį judesius išaugtą rūbą, todėl kyla vis daugiau egzistencinių klausimų apie gyvenimo prasmę ir žmonijos tikslus.

Kad būtų lengviau atsakyti į šiuos svarbius gyvenimo klausimus, pažvelkime, ką apie tai sako senosios Vedos. Juk tikrosios vertybės niekada nekinta, o pamiršę jas, mes nuklystame nuo tiesos kelio ir pradedame klaidžioti iliuzijose.

Vedos teigia, kad yra trys žmogaus paskirties Žemėje lygmenys, kuriuos realizavęs, žmogus tampa sąmoningu realybės kūrėju ir atlieka savo misiją, o todėl pajunta gyvenimo pilnatvę ir tyrą džiaugsmą.

Pirmasis lygmuo susijęs su mūsų kūnu, su žmogaus lytimi. Vyrai ir moterys turi skirtingą prigimtį ir skirtingą paskirtį gyvenime. Jie papildo vienas kitą skirtingomis savybėmis, ir tai leidžia kurti harmoniją ir evoliucionuoti.

Lytis tai ne tik kūno skirtumai, bet ir tam tikros prigimtinės psichikos ir žmogaus būdo savybės. Todėl Vedose sakoma, kad jei žmogus gimė vyru – būtinai turi vystyti vyriškas savybes, jei moterimi – moteriškas.

Vyriškumas – tai gebėjimas priimti sprendimus ir keisti pasaulį aktyviais veiksmais, tai dvasinė stiprybė, ištvermingumas ir atsakomybė. Moteriškumas – tai jausmų pasaulis: gebėjimas besąlygiškai mylėti, būti bendražyge, įkvėpti, suburti, sutaikyti, paguosti, kurti šiltą namų atmosferą.

Jei vyras ar moteris nevysto ir neišreiškia savo prigimtinių savybių gyvenime – jie eina prieš savo prigimtį, o tai galiausiai neša griūtį ir nusivylimą gyvenimu.

Antrasis žmogaus paskirties Žemėje lygmuo susijęs su profesine veikla. Vedos išskiria keturias šios veiklos kryptis ir teigia, kad žmogus jau gimsta su tam tikrais gebėjimais, kuriuos nuo mažų dienų reikia pastebėti ir vystyti.

Ir tai ne skirstymas į žeminančius žmones luomus, kuriais kadaise buvo pasinaudota siekiant pavergti ir išnaudoti, o kryptys pagal įgimtus žmonių talentus.

Pirmoji profesinės veiklos kryptis – mokslo žmonės. Tai mokytojai, mokslininkai, gydytojai, dvasiniai mokytojai – visi tie, kurių pašaukimas mokyti, ugdyti, lavinti, perduoti žinias.

Ir tos perduodamos žinios turi realiai padėti žmonėms gyvenime, todėl ši misija atliekama labai nuoširdžiai ir atsakingai: gydytojas ne tik išgydo žmones, bet ir moko juos sveikai gyventi, o mokytojas, dėstydamas pamokas, išmoko vaikus ir dorovės, darnos, sutarimo..

Antroji profesinės veiklos sritis – vadovai. Jų pašaukimas – imtis atsakomybės už žmones, suburti juos, nukreipti harmoninga linkme.

Tikrasis vadovas rūpinasi žmonėmis, padeda spręsti jų problemas, padeda jiems tobulėti profesijoje. Jie stiprūs dvasiškai, o stiprus visada turi pagelbėti silpnesniam. Jie vadovaujasi meile žmonėms, todėl yra mylimi ir gerbiami žmonių.

Trečioji kryptis – prekeiviai, organizatoriai. Jų paskirtis – be savanaudiškumo, siekiant bendros gerovės, aprūpinti žmones būtinais daiktais ir organizuoti bei įgyvendinti įvairius visų žmonių gyvenimą palengvinančius ar gerinančius gyvenimą projektus.

Ketvirtoji profesinės veiklos sritis – kūrėjai. Tai žmonės, kurie kažką moka sukurti savo rankomis. Jų darbų skalė labai plati – nuo meistrų ir amatininkų darbų iki meninių kūrinių.

Būtent jie pripildo pasaulį nuostabiais savo rankų kūriniais: siuva drabužius ir avalynę, gamina baldus, mezga ir neria rankdarbius, stato namus, tiesia kelius, puoselėja gražius sodus, lipdo ar piešia meno kūrinius..

Kiekvienos profesinės krypties pagrindinė sąlyga – dirbti su meile. Viskas, kas daroma su meile, visiems atneša didžiausią gėrį ir džiaugsmą. Tokia pozicija keičia žmones ir visą pasaulį į gerąją pusę, todėl labai svarbu laiku pastebėti vaiko gabumus ir juos vystyti.

Jei žmogus nukreipiamas dirbti ne tai, kam jis turi talentą – jis bus nelaimingas, nes eis prieš savo įgimtą pašaukimą. Mokslo žmogus nebus prekeiviu, o kūrėjas – geru vadovu..

Mūsų pasaulyje dabar tiek daug įtampos ir dėl to, kad žmonės dirba visai ne tai, ką iš tiesų gali ir nori dirbti, todėl beveik visos profesijos yra iškreiptos, paveiktos savanaudiškumo, puikybės, godumo ar tiesiog neapykanta savo darbui.

Trečiasis žmogaus paskirties Žemėje lygmuo susijęs su svarbiausiu gyvenimo klausimu – kas yra žmogus?  Tai liečia mūsų dvasingumą, mūsų vienybės suvokimą su žmonija ir visa gyvybe planetoje, mūsų sąveiką su visa Kūrinija ir Kūrėju, mūsų visų evoliucinius tikslus.

Kai suvokiame visus tris žmogaus paskirties Žemėje lygmenis, kai atsakome į svarbiausius gyvenimo klausimus, mums atsiveria visai kitoks pasaulio vaizdas: beribis, didingas, įkvepiantis..

Juk esame šios realybės bendrakūrėjai, ir tik primetamas iš išorės siauras savo galimybių suvokimas verčia jaustis mažais ir menkais žmonėmis, nuo kurių mažais kas tepriklauso..

Buskime, atsitieskime, atgaukime orumą ir kurkime savo kasdieniniais darbais nuostabią harmoningą realybę mums visiems.. Mes tai galime 🙂 !

Parengė ruvi.lt

Reklama

2 mintys apie „Vedos apie žmogaus paskirtį Žemėje“

  1. Apibendrinant būtų galima pasakyti, jog Vienintelis žmogaus tikslas Žemėje – Kūryba. Kūryba savęs, kaip Sielos. Taip. Siela žino, kas ji yra: dieviškosios Kūrinijos dalis, vadinasi supranta savo dieviškąją prigimtį. Tačiau Žemėje ji pasirenka realizuoti save, t.y. Tapti dieviška per Patirtį. O kokia gi Patirtis būtų be ieškojimų? Todėl Žemėje dvasinė būtybė pasirenka ,,pamiršti“ visas žinias apie save. T.y. Kūnas ir Sąmonė pamiršta, o atmintis išlieka tik Sielos lygmenyje. Taigi, per santykį su kitais žmonėmis, veikla, per darbą, savo lytį mes kuriame save, kaip Sielą – evoliucionuojame (arba degraduojame). Ir jeigu toji kūryba vyksta su Meile, mes vis labiau ,,atsimename“ savo dieviškąją prigimtį – ,,atsibundame“, kylame į aukštesnį lygmenį, surandame harmoniją su visa Būtimi. Toks ir yra mūsų visų nesibaigiantis sakralinis tikslas. Ir kelias į jį mums visiems yra neišvengiamas. Tik mūsų pačių pasirinkimai gali jį sutrumpinti, padaryti lengvesniu 😉

    Patinka

  2. Labas, Rolandai 🙂

    Šiame pasaulyje mums iš tiesų tereikia prisiminti – kas mes esame. Bet tai nelengva, nes materialus pasaulis įtraukia į savo žaidimus ir iliuzijas, todėl žmogus tapatinasi tik su kūnu ir žemiškais žaisliukais. Ir dažnas tik po gyvenimo sukrėtimų ar rimtai susirgęs susimąsto apie gyvenimo prasmę, nes pamato, kad vertingiausių dalykų, pasirodo, neįmanoma nusipirkti už jokius pinigus ir kad jokie turtai neatstoja nuoširdaus žmonių bendravimo ir širdies šilumos. Iš tiesų – tikslas visų mūsų vienas, bet kelių į jį – daugybė 🙂 ..

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s