Praregėjimai (32)

Vartotojiška filosofija įtakoja šiuolaikinį gyvenimo būdą – dabar visais įmanomais būdais manipuliuojama žmonių sąmone, priverčiant žmones norėti to, ko jie patys nenori.

Tai tarsi kolektyvinė hipnozė, kurios pagalba žmonių sąmonė nukreipiama tam tikra linkme.

Ir tai liečia visas gyvenimo sritis. Todėl dauguma žmonių gyvena blaškydamiesi apibrėžtame dirbtinai sukurtų poreikių, norų, idėjų ir nuomonių rate, kurie neišvengiamai formuoja ir jų pasaulėžiūrą.

Jauniems žmonėms tai gali atrodyti patrauklu, nes sukuria laisvo pasirinkimo, judėjimo ir atsinaujinimo iliuziją. Tačiau su amžiumi dauguma žmonių suvokia, kad vartotojiškas gyvenimas yra parazitinis ir neturi nieko bendro su žmogaus saviraiška ir žmonijos evoliuciniais procesais.

Todėl dauguma brandžių žmonių yra apatiški, nusivylę ir kartais ciniški – tai tikrųjų vertybių, dvasinio augimo, harmonijos ir gyvenimo pilnatvės ilgesys.

************

Mūsų vidinė būsena tiesiogiai priklauso nuo to, į ką mes sutelkiame savo dėmesį. Jei mūsų jau nedomina įprastas gyvenimas, reiškia, mes “išaugome“ iš senojo gyvenimo būdo (užbaigėme ciklą). Reiškia, nereikia bandyti sugrįžti į “seną vagą“.

Nuovargis ir liūdesys – dažni dvasinio augimo palydovai: dvasia veržiasi augti, plėstis ir keistis, o senieji mąstymo stereotipai ir gyvenimo įpročiai dar stipriai laiko senojoje paradigmoje. Tai vargina.

Tokiu gyvenimo periodu svarbu atsiverti augimui, nors po truputį keistis, atsisveikinti su pasenusiais mąstymo šablonais, neužsistovėti smerkime, negatyviuose apmąstymuose apie “išaugtą“ realybę ir nepaskęsti vidiniuose prieštaravimuose.

Kai pavargote – judėkite lėtai, ramiai, neskubėdami. Tik nesustokite. Ieškokite įkvėpimo gamtoje, kūryboje, harmoningame bendravime, ieškokite naujos informacijos – ir netrukus gyvenimas pats nurodys tolimesnio dvasinio augimo kryptį.

************

Kai žmogus auga dvasiškai, jis pasiekia vis aukštesnės energijos dažnius, ir jo jau nedomina niekas, kas skleidžia žemo dažnio energiją. Tačiau mūsų realybė “daugiasluoksnė“, todėl čia tenka bendrauti įvairaus sąmoningumo ir dvasingumo žmonėms.

Tokiu atveju yra labai svarbus suvokimas, kad kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo užduotis ir auga dvasiškai jam priimtiniausiu būdu. Jis yra svarbioje augimo pakopoje, kurios nepraėjęs, nepakils aukščiau.

Todėl – jokio smerkimo, raginimų ar įkyrių pamokymų. Jei ūgtelėjote dvasiškai – tapkite kitiems žmonėms Meilės ir Šviesos orientyru. Šviesa niekada nekovoja su tamsa: tą pačią akimirką, kai Šviesa ateina, tamsa pradeda sklaidytis..

************

Pagrindinė dvasinio augimo ir realių pokyčių sąlyga – nekovoti su senu ir atgyvenusiu pasauliu, bet kurti naują – šviesų ir harmoningą pasaulį. Laukti, kol kažkas viską pakeis – tas pats, kas nieko nepasodinus laukti gausaus derliaus.

Ir pradėti reikia nuo savęs – savo minčių, savo vidinio pasaulio, savo gyvenimo. Žmonėms kartais sunku patikėti, kad jie gali paveikti ir keisti realybę.

Tačiau tai – energijų apykaitos dėsnis: visuma veikia tos visumos dalį, o dalis – visumą. Niekada nepamirškime šito, ir atminkime, kad realybė kuriama dviem etapais: pirmiausia – mūsų sąmonėje, o paskui – ir realybėje.

Mes visi galime keisti realybę, tai mūsų prigimtinis gebėjimas. Ir visi galime sąmoningai rinktis – ką kurti, bet šiandien dar vis (nesąmoningai) pasiduodame iš šalies įtakojamai “kūrybai“..

Todėl jei norime harmonijos gyvenime, pagalvokime – kokie tikrieji mūsų poelgių motyvai. Jei tai godumas, pavydas, noras išsiskirti ar kitos negatyvios paskatos – kursime disharmoniją ir chaosą.

Kai mes ateiname pas žmones su savo vidine agresija, baimėmis ar nepykanta – mes tik sustipriname jų pačių vidinius pergyvenimus ir negatyvumą. Kai einame pas juos su meile ir šviesa – stipriname jų vidinę dvasinę stiprybę ir įkvepiame juos augti ir tobulėti.

Jei norime kurti harmoniją, mūsų motyvai turi būti nukreipti į visuotiną gėrį, santarvę, bendrą gerovę, laimę, kūrybą visų labui. Harmoningi veiksmai turi sutelkti, suvienyti, įkvėpti.

Kur dar tamsu – tapkime Šviesa. Kur jau nėra nei tikėjimo, nei vilties – atneškime Viltį ir Tikėjimą Gėriu. Kur trūksta džiaugsmo – padovanokime savo Širdies Šilumą. Kur gęsta Meilė – įžiebkime Besąlygiškos Meilės liepsnelę 🙂 ..

Tapkime Harmoningos Realybės Kūrėjais 🙂 !

************

Parengė ruvi.lt

2 mintys apie „Praregėjimai (32)“

  1. Vartojame, nes norime užpildyti savo vidinę tuštumą. Žmogus tokia būtybė, kuri negali nieko neveikti. Dėl to ir nukreipia savo energiją i vartojimą. Aišku tai tiesus kelias į aklavietę ir susinaikinimą.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: