Pamokančios istorijos

Susitiko kartą Mokytojas ir Senolis.

– Sakyk, Senoli, kas tau yra svarbiausia gyvenime? – paklausė Mokytojas.

– Man svarbiausias yra šventumas – tai reiškia būti tyru prieš Kūrėją ir prieš žmones.

– O aš manau, kad išmintis daug svarbesnė..

– O kodėl ji tokia svarbi? – paklausė Senolis.

– Todėl, kad moko atskirti gėrį nuo blogio, – atsakė Mokytojas.

– O šventumas – tai gebėjimas daryti gerus darbus ir susilaikyti nuo blogio.. – pasakė Senolis.

Ir, kiek patylėjęs, paklausė Mokytojo:

– Ar nemanai, kad išmintis – tai laiptelis į šventumą?..

***********

Vienas žmogus ilgai ir įnirtingai kovėsi su neapykantos ir žiaurumo demonu. Vieną akimirką, sutelkęs visą savo jėgą ir pyktį, jis taip stipriai smogė demonui, kad šis krito be jokių gyvybės ženklų..

Išvargintas kovos, žmogus prisėdo ir su palengvėjimu atsiduso.

Bet.. staiga išgirdo balsą iš savo vidaus: “Manai, kad nukovei mane? Taip, tu įveikei mano kūną, bet dabar aš turiu kitą kūną – tavąjį. Būtent tavo pyktis atvėrė man tavo širdį ir įsileido mane.. Ir tavo pykčio dėka aš tapau dar stipresnis!.“

************

Kartą Mokytojas pateikė savo mokiniams vieną užduotį: išdalino kiekvienam po lapą popieriaus ir paprašė nematuojant nustatyti salės, kurioje jie mokėsi, ilgį.

Beveik visi užrašė suapvalintus skaičius, pavyzdžiui: “dešimt metrų“, “dvylika“, o keli mokiniai šalia skaičių dar užrašė žodį “apytiksliai“.

Mokytojas peržiūrėjo atsakymus ir pasakė:

– Nei vienas iš jūsų neatsakė teisingai..

– O koks turi būti atsakymas?- paklausė mokiniai.

– Teisingas atsakymas: “Aš nežinau“.

************

Augo sau vienišas bambukas. Kaskart, kai pūsdavo vėjas, jo kamienas skleidė nuostabaus grožio garsus, primenančius grojimą fleita.

Bambukas pradėjo galvoti, kad jis labai ypatingas, jis pamanė, kad tai jis pats skleidžia tokius gražius garsus.

Nuo tokių minčių bambukas labai susireikšmino – ėmė didžiuotis ir pūstis, ir taip išsipūtė, kad kamienas vieną dieną neatlaikė ir.. skilo pusiau.

Nustebo vėjas tai pamatęs, nuliūdo, nes jam buvo labai smagu čia praskristi, paliesti bambuko kamieną ir išgirsti nuostabius garsus.. Jis trumpam nuščiuvo.. ir – nulėkė tolyn..

************

Mokytojas dažnai kartojo, kad dauguma žmonių gyvena ne Realiame pasaulyje, bet pasaulyje, kurį sutvėrė jų protas.

Kartą vienas mokslininkas atėjo pas jį pasikalbėti šia tema. Mokytojas ant stalo sudėliojo “T“ raidę iš dviejų šakelių ir paklausė:

– Ką jūs čia matote?

– Raidę “T“, – atsakė mokslininkas.

– Aš taip ir maniau, – pasakė Mokytojas. – Gamtoje nėra jokios “T“ raidės, tai tik simbolis jūsų galvoje. O čia guli viso labo tik dvi sulaužytos šakelės..

************

Kartą Išminčiaus paklausė:

– Jei žmogus myli, jis sugrįš?

Išminčius atsakė:

– Jei žmogus myli – jis neišeis..

***********

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Gražaus visiems savaitgalio 🙂 !

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s