Gyvenimo mokykla

Bet koks sociumas daro įtaką žmonėms ir moko juos tam tikrų dalykų. Ta įtaka gali būti pozityvi arba negatyvi, ir daroma ji nuo pat žmogaus gimimo – nesvarbu, supranta tai žmogus ar ne.

O pastebėti šią įtaką žmonės pradeda dažniausiai tuomet, kai primetami gyvenimo standartai sukelia vidinius prieštaravimus, kai aiškiai matomi melas ir neteisingumas, juntama priespauda, arba kai gyvenimo sąlygos nuolat blogėja.

Būtent negatyvios sąlygos priverčia ieškoti gyvenimo diskomforto priežasčių. Čia kaip su sveikata: jei žmogus sveikas, jis negalvoja apie sveikatą – apie sveikatą jis pradeda galvoti tik tuomet, kai suserga.

Šiandien gyvename atviro priešiškumo, melo ir prievartos pasaulyje, ir tai neišvengiamai daro įtaką visai žmonijai. Visose srityse – nuo politikos, informacinės erdvės iki buitinių santykių – ambicijos, konfliktai, savanaudiškumas, nesantaika, egocentriškumas, neapykanta, baimė..

Žmonės gyvena dominuojančio negatyvumo fone, dėl kurio poveikio patiria negatyvias emocijas, kurios ir tampa agresyvaus, niokojančio ir griaunančio elgesio priežastimi. Tačiau negatyvumas galiausiai išvargina, todėl žmonės pradeda su juo kovoti..

Bet paprastai sutelkia savo dėmesį į negatyvumo pasekmes – pradeda kovoti su smurtu šeimoje, patyčiomis mokykloje, gamtos niokojimu, terorizmu – pamiršdami, kad visa tai turi pradžią, ištakas, arba – priežastį. O kova, kaip žinia, tik didina negatyvumą.

Ir kol neįvardinsime blogio priežasčių, nepasimokysime iš klaidų ir nepanaikinsime tų priežasčių- jos vėl ir vėl, be galo ir pabaigos, “gamins“ tokias pačias pasekmes.. Niekas neatsiranda savaime – pasaulyje viskas turi priežastis ir tikslus.

Todėl turime išmokti šią svarbią gyvenimo pamoką – negatyvios žmonijos emocinės būsenos yra griaunančios ir turi itin destruktyvias pasekmes ir tendencijas. Tuomet žmogus griauna ne tik save, savo artimuosius, bet ir visos žmonijos gyvenimą, gamtą ir visą gyvybę.

Negatyvioje būsenoje neįmanoma kurti ar padaryti kažką gero: žmonės praranda dorovinius ir dvasinius orientyrus, susipriešina, susiskaldo į kovojančias tarpusavyje grupuotes. Juos pradeda vienyti neapykanta..

Tiesiog sustokime. Juk dauguma iš mūsų jau pavargo nuo begalinio negatyvumo.. Paklauskime savęs: ar gera mums gyventi tokiame pasaulyje? Ar matome pozityvią visų mūsų ateities perspektyvą? Ar saugūs tokiame pasaulyje mūsų vaikai? Kokie šiandien yra žmonijos tikslai?

Nepamirškime, kad yra ir vieno, t.y., kiekvieno žmogaus įtaka visumai – sociumui. Juk kai pasiduodame negatyviai aplinkos įtakai, mes net nesusimąstydami tampame visos negatyvios mašinos “sraigteliu“ ir.. patys palaikome bei didiname negatyvumą.

Bet juk galime elgtis ir kitaip – dorai, pozityviai, sąžiningai, taikiai! Galime nuoširdžiai pripažinti sau, kad jau pakaks, kad jau išmokome tą skaudžią negatyvumo pamoką. Ir pradėti savo pozityviomis mintimis ir poelgiais daryti kitokią – gerą įtaką – savo aplinkai ir sociumui.

Kažkodėl mes įtikėjome, kad esame silpni, kad pavieniui nieko reikšmingo negalime padaryti. Tačiau pamiršome, kad kiekvienas sąmoningas ir doras žmogus tampa harmonijos bendrakūrėju, o todėl yra palaikomas Kūrinijos harmoningos sąveikos dėsnių ir pačiu Kūrėju! Kuo daugiau harmonijos – tuo mažiau sąlygų blogiui gyvuoti.

Kiekvienas žmogus šioje Žemėje gimė bendrai visos žmonijos evoliucijai, todėl nuo kiekvieno žmogaus būsenos priklauso jos eiga. Ir niekas negali žinoti – galbūt, jis ir bus tas trūkstamas žmogus, kurio dėka galiausiai ir įvyks lemtingas visos žmonijos posūkis vienybės, taikos ir bendradarbiavimo link 🙂 ?.

Buskime, darykime išvadas iš mūsų visų patirties ir drąsiai imkimės naujų, įkvepiančių gyvenimo pamokų – mylėti ir kurti bendram labui 🙂 !

Reklama

2 mintys apie „Gyvenimo mokykla“

  1. Poreikis išgyventi skatina egoistiškumą. Kaip yra laukinėje gamtoje taip yra ir žmonių visuomenėje. Bet kai egoizmas visiškai užgniaužia sveiką protą tai reiškia visos rūšies išnykimą, žmonija priklauso lygiai tiem patiems gamtos dėsniams. Žmonėms kuriems rūpi tik jų interesai negali išauginti kitos kartos. Kita karta po savęs turi kažką palikti, gerinti gerbūvį, kitaip jų palikuonys bus priversti ne gyventi o išgyventi, o tai ir skatina egoistiškumą. Vaikai užaugę gerose šeimose nėra egoistai- gerose sąlygose nėra poreikio išgyventi, greičiau jie yra altruistai, bet tokių tikrų šeimų yra vienetai. Geras gyvenimo sąlygas lemia mūsų visų darbas bet ne pinigai, kaip kad mano labai riboto suvokimo žmonės.

    Patinka

  2. Labas, leksai 🙂

    Tikra tiesa: kai žmogus privalo išgyventi, tai skatina egoizmą ir kitas blogiausias savybes.

    Bet žmogus, kaip esybė, turi tam tikrus būdingus, išskirtinius-prigimtinius žmogui bruožus, kurie vadinami žmoniškumu – o tai pirmiausiai vienybės pojūtis su savo “gentainiais“, Žeme ir visa gyvybe, bendri vienijantys tikslai visų gerovei, atjauta, meilė, kūryba.. Žmonės gali kurti – o tai reiškia, kad jie gali sukurti visai žmonijai palankias gyvenimo sąlygas, gali bendradarbiauti visų labui ir gerovei.

    Pritariu, leksai, kad turi būti tęstinumas – kiekviena karta turi tobulinti gyvenimą ir palikti ateities kartoms galimybę oriai gyventi. Bet kol kas taip nėra – dabartinė sistema “siūlo“ mums tik nuolatinius apribojimus, spaudimą ir rūpestį dėl išgyvenimo. Dėl to dauguma žmonių yra nusivylę, pavargę, išsekę – tai ir yra to nuolatinio negatyvaus emocinio fono pasekmės ir.. paprasčiausias visapusiškas nuovargis nuo išorinio spaudimo ir apribojimų, vidinių prieštaravimų ir netikrumo dėl ateities.

    Pritariu, kad ne pinigai lemia geras gyvenimo sąlygas – labai svarbu tai suprasti. Juk didžiausia bet kokios šalies vertybė – žmonės (o ne auksas, iškasenos ar pinigai) ir tai, ką jie gali sukurti bendradarbiaudami. O darbas, arba sukurtas konkretus produktas (o ne manipuliacijos pinigais, spekuliacija ar perpardavinėjimas) yra žmogaus sukurta vertybė. Bendradarbiaudami, kurdami, dirbdami visų labui žmonės jaučiasi reikalingi, naudingi, o jų gyvenimas įgauna prasmę. Žmonės turi turėti vienijančius bendrus tikslus visų gerovei ir gerą ateities perspektyvą.

    Visi klausia – o ką gi daryti, kaip gyventi, kai reikia elementariai išgyventi? Pirmiausiai reikia nepamiršti, kad geri pokyčiai neateina savaime – kiekvienas žmogus, nežiūrint į nieką, turi pradėti gyventi žmoniškai, pagal savo prigimtį, ir būtent nuo žmonių vidinės būsenos prasideda visi pokyčiai. Juk ne veltui taip mūsų dėmesį “gaudo“ masinio informavimo priemonės ir tam skiriamos tokios milžiniškos lėšos – jie keičia mūsų vidinę būseną, slopina žmoniškumą, daro iš žmonijos bedvasę vykdytojų minią. Ir dar – nereikia pamiršti, kad pokyčiai prasideda, kai vos 3-5 procentai žmonijos pradeda galvoti kitaip, nei visi.. Taigi – mums visiems reikia žmoniškumo, dvasingumo, nuoseklumo ir.. kantrybės 🙂 .

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s