Praregėjimai (24)

Mes vis dažniau skundžiamės, kad neturime laiko, bet net nesusimąstome, kad didžiulę dalį laiko šiandien atima įvairiausios technologijos: žmones tiesiog užbūrė beribės interneto, kompiuterio, televizijos, ryšio priemonių galimybės..

O juk gerąja prasme visos šios technologijos turėjo tarnauti žmogui ir atlaisvinti laiką: juk su jų pagalba galima greitai surasti reikiamą informaciją, lengvai susisiekti su žmonėmis iš bet kurios pasaulio šalies, pažiūrėti aktualią laidą.. O gavosi priešingai: žmogus pradėjo pats tarnauti visai šiai elektronikai, tiesiog rište prie jos prisirišo!

Ir tas prisirišimas jau dažnai liguistas: kiek žmonių kiekvieną laisvą minutę, o kartais ir ištisą parą neatitraukia akių nuo monitorių, planšetų, televizorių ir nei minutei nepaleidžia iš rankų telefonų..

Gal todėl šeimose pamažu nyksta bendri pietūs arba tiesiog nuoširdūs pokalbiai prie arbatos puodelio? Dabar atėję iš darbų ar mokslų, visi paskubomis kažką suvalgo ir skirstosi į savo kambarius, prie savo kompiuterių. Juk ten – visi interesai: darbo reikalai, susirašinėjimas ir pramogos..

O suburia šeimą kartu dažniausiai du nemalonumai: jei staiga atjungia šviesą arba internetą namuose. Tuomet visi trumpai pasišneka apie šį įvykį, draugiškai pasipiktina, ir – vėl išsiskirsto kas sau..

Štai taip – pasirodo, ne tik laiką prarandame, bet ir bendravimą, nuoširdumą, atvirumą. Tai keisčiausias mūsų laikų paradoksas: mes turime įvairiausias ryšių technologijas, bet prarandame svarbiausią ryšį mūsų gyvenime – bendražmogišką dvasinį ryšį..

************

Kiekvieną akimirką mes turime pasirinkimą – gerinti kiekvieną situaciją, nešti šviesą, taiką ir džiaugsmą aplinkiniams, rūpintis kitais ir besąlygiškai padėti, mylėti gyvenimą, tausoti gamtą ir visą gyvybę ir tiesiog būti harmonijos kūrėjais..

Arba – nešti sumaištį ir griūtį, pykti, reikšti pretenzijas, nekęsti, keršyti, pavydėti, meluoti, apgaudinėti, išnaudoti kitus savo tikslams, būti įtampos ir problemų šaltiniu..

Kasdien užduokime sau paprastą klausimą: “Esu harmonijos kūrėjas ar nešu kančią ir griūtį?“ Šis klausimas gali greitai pakeisti mūsų minčių eigą, o kartu – ir mūsų elgesį, ir aplinkinių žmonių gyvenimą..

Kiekvienas geras darbas, kiekviena dora ir tyra mintis didina gėrį Žemėje ir tuo pačiu nesudaro sąlygų blogiui.. (Vedos)

************

Dvasinė pusiausvyra, džiaugsmas ir kūno sveikata tiesiogiai priklauso nuo žmogaus požiūrio į gamtą ir sąveikos su ja.

Jei žmogus visą laiką vaikšto asfaltu, gyvena betoniniame name ir vietoje paukščių čiulbėjimo girdi automobilių ūžesį, tuomet laikui bėgant jį apima nepaaiškinamas liūdesys ir nuovargis.

Bet žmogus nesupranta – iš kur tas nuovargis ir liūdesys, todėl susitaiko su tuo ir gyvena toliau.. O tereikia jam išvažiuoti į gamtą, pasivaikščioti basomis, prisiglausti prie medžio – ir širdis staiga atsigauna, džiaugsmas sugrįžta!

Tai paaiškinti paprasta: kai mažą vaiką atskiriame nuo motinos – jis liūdi, verkia ir laukia susitikimo su mama. Taip ir Žemės gamta žmogui – yra ne kas kita, bet tikra motina. Nematoma energija visi žmonės su ja susieti ir yra jos palaikomi.

Būtent gamtoje žmogus gali pamatyti Kūrinijos dėsnių veikimą, harmoningą sąveiką ir išmintį, kurią pritaikęs savo gyvenime, jis pats gali tapti harmonijos kūrėju. Tai ne tušti žodžiai, apie tai reikia žinoti ir dažniau bendrauti su gamta..  (A. Savrasovas)

************

Parengė ir vertė ruvi.lt

Reklama

2 mintys apie „Praregėjimai (24)“

  1. Sveiki,
    Labai teisingas straipsnis… Daug esu galvojęs apie tai. Liūdna būdavo ir piktindavausi. Tačiau daugiau sužinojęs apie žmogaus dvasiškąją prigimtį, kiek kitaip pradėjau vertinti tokius reiškinius.
    Manau, kad kiekvienas prigimtinai turime telepatinių sugebėjimų (vadinkim taip), kai mintimis galime susisiekti vienas su kitu, bendrauti, daryti įtaką, keisti aplinką… Juk pirmiausia esame sielos – dvasinės būtybės. Taigi, tie ryšiai negali būti dingę. Kitas klausimas, ar šeima, visuomenė, aplinka augantį žmogų, besivystančią asmenybę skatina vystyti minėtąsias prigimtines savybes? Žinoma, kad ne. Tačiau žmogus – sielos įsikūnijimas yra visuomeninė būtybė. Jam nuolatinis ryšys su aplinka ir kitais yra BŪTINYBĖ. Taigi, mentalinį bendravimą pakeičia technologijos. Tai IŠKRYPIMAS, tačiau iliustruoja, kad nuo prigimties nepabėgsi… Antra vertus, gal nors taip (aplinkkeliu) žmonijai skirta sąmonėti?
    Dar keletas minčių apie sąsajas su Žeme, gamta (siaurąja prasme)… Žemė ir Laikas NĖRA sielos namai. Tai pasirinkta tobulėjimo mokykla, kur augama per daugybę įsikūnijimų. Sielai pasiekus pakankamą išsivystymą, tokie įsikūnijimai tampa nebe būtini (arba retesni). Manyčiau turime jaunų sielų fenomeną, kurios neturi prisirišimo prie materialiosios Žemės, gamtos… Jų būtis vis dar labiau susieta su energetine plotme, iš kur jos atėjo.

    Patinka

  2. Labas, Rolandai 🙂

    Su jumis lengva bendrauti, nes esame bendraminčiai 🙂 .

    Iš tiesų – piktintis esama realybe nėra prasmės, bet – būtina atsirinkti “pelus nuo grūdų“, kad galėtume augt dvasiškai, kad “aplinkkeliai“ nebūtų labai jau skausmingi. Nors.. bet kokia patirtis yra vertinga, bet skausminga patirtis labai dažnai žmogų palaužia dvasiškai, panardina neviltyje ir kančioje, o iš to išbristi nėra taip jau lengva.

    Dėl bendravimo visiškai jums pritariu – tai būtinybė. Šiuo metu, kaip jūs ir minėjote, daroma viskas iš sistemos pusės, kad žmonės neužmegztų dvasinių ryšių (kurie ir yra ta būtinybė). Virtualus bendravimas niekada to nepakeis – tai tarsi sintetika, kažkas dirbtino, netikro. Patogu – galima greitai susisiekti su žmonėmis iš viso pasaulio, parašyti laišką, kurį žmogus gauna per akimirką, bet tai tik pagalbinė funkcija bendravimui, o dabar tos pagalbinės funkcijos ir tapo bendravimu.. Matyt, turime išmokti ir šią pamoką..

    Žemė tikrai nėra sielos namai, mes tiesiog ateiname čia per materialų kūną mokytis pažinti šią realybę, o kūnas yra materialaus pasaulio dalis, kuriam gyvybiškai svarbi sveika sąveika su gamta (oras, saulė, vanduo). Be to, matydami dėsningumus gamtoje, galime įžvelgti ir harmonijos dėsnius – sąveiką, apykaitą, ritmus, ciklus, fazes – visa tai vyksta bendram labui ir sudaro palankias sąlygas geriausiai atlikti savo funkcijas visiems ir viskam. Tikrai yra ko pasimokyti, jei tai pastebime 🙂 ..

    Ačiū, Rolandai 🙂 !

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s