Ji kaskart kitokia..

Nedideliame namelyje ant jūros kranto gyveno vienišas vyras.

Jo gyvenimas buvo paprastas, bet laimingas: maisto jis užsiaugindavo, pasigaudavo žuvies, o laisvu laiku ėjo pasivaikščioti jūros krantu.

Jis grožėjosi tolimu horizontu, klausėsi bangų mūšos, o paskui lipo į nedidelę kopą, kur augo daili pušis. Vyras mėgo ją piešti – tokia graži ji jam atrodė..

Bet kartą pradėjo siausti stipri audra: kopą nuplovė didelės bangos, pušį nuvertė, o namelį stipriai apgadino smarkus vėjas ir šėlstanti jūra.

Kai viskas aprimo, vyras atsisėdo ant jūros kranto ir pagalvojo: net jei ir atstatys namą bei pasodins kitą pušį, jis jau niekada nebus toks laimingas, kaip anksčiau.. Viską, kas buvo geriausia jo gyvenime, nusinešė audra..

Bet ėjo laikas, ir gyvenimas pamažu susitvarkė. O vieną dieną vyras susipažino su nuostabia mergina.. Kartu jie praleisdavo daug laiko – mylėjo vienas kitą ir džiaugėsi gyvenimu.

Tačiau kartą mergina dingo iš jo gyvenimo: jos tėvai turėjo išvykti į kitą miestą, ir mergina išvažiavo kartu su jais. Vyras labai skausmingai išgyveno išsiskyrimą – jam atrodė, kad jis jau niekada nebus laimingas ir negalės nieko pamilti..

Nusivylęs ir paniuręs jis klaidžiojo pajūriu, ir pasaulis atrodė jam nemielas. Bet.. netikėtai pamatė išmestą į krantą valtį, kurioje buvo skrynia su daugybe senovinių knygų.

Vyras jomis labai susidomėjo, ir dabar ilgais vakarais skaitė knygas, daug galvojo, ir – vėl pasijuto labai laimingas! Tik štai.. vieną dieną atsirado knygų šeimininkas, ir teko knygas jam sugrąžinti.

Tačiau šį kartą vyras nepasidavė liūdesiui – jam suteikė viltį išmintis, kurią jis perskaitė vienoje iš senovinių knygų: “Mes įsivaizduojame laimę tokią, kokią anksčiau patyrėme, bet ji kaskart ateina vis kitokia“..

Ir jis su džiaugsmu patraukė per gyvenimą.. savo laimės pasitikti 🙂 !

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems saulėtos nuotaikos 🙂 !

Reklama

2 mintys apie „Ji kaskart kitokia..“

  1. Laimę kiekvienas suvokiame kitaip. Per savo išgyvenimus, patirtį, pasaulio pažinimą. T. y. per savo sąmonės lygį.
    Vidinė ramybė – dvasinės harmonijos išraiška. Ar galima harmonija praradus mylimąjį – tą tikrąjį, papildantį tave ir įkvepiantį?
    Jeigu suvokti, kad Amžinybės šviesoje praradimų nebūna… Jeigu nueiti nuo savo egoizmo – ilgesio… Ir taip mokytis Besąlygiškos Meilės.
    Ilgas ir sunkus kelias… Bet vardan Laimės pabandyti verta. O svarbiausia – vardan savo Sielos augimo.
    Mintys, mintys, mintys… 🙂

    Patinka

  2. Vienas iš sudėtingesnių klausimų – kas gi yra laimė, dauguma žmonių sutrinka, kai paklausia tokio dalyko.. Sutinku, kad ši būsena priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, ir nuo patirties, ir nuo gyvenimo aplinkybių, ir nuo sąmoningumo. Ir tikrai nėra paprasta tai suprasti, kai gyvename pasaulyje, kur dar tiek daug negatyvumo apraiškų.

    Aš manau, kad laimė – labai plati sąvoka: vienas žmogus negali būti laimingas, kai pasaulyje tiek neteisybės, priešiškumo, išnaudojimo, nes galiausiai visa tai gali paliesti ir jį, jo šeimą ar šalį, kurioje gyvena. Žmonija turėtų turėti bendrus, įkvepiančius tikslus, tuomet kiekvienas turėtų sąlygas saviraiškai ir kūrybai bendram labui. Tuomet, manau, visi būtų laimingi 🙂 ..

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s