Dualumo labirintai

Dualumas – tai pasaulio pažinimas per priešingas reiškinio savybes, arba kitaip – kraštutinumus, poliariškumą. Gimimas iš dvasinio, subtilaus pasaulio į tankų, grubų materialų pasaulį jau yra dualumo apraiška: taip dvasia suteikia gyvybę materialiam kūnui ir – galimybę per jį pažinti materijos ypatumus.

Kiekvienas žmogus – tikras Gamtos ir Kūrėjo vaikas. Kiekvienas vaikas gimsta dvasingas ir jau turi viską, kas reikalinga sveikam ir harmoningam gyvenimo pažinimui: gebėjimą jausti ryšį su gamta, žmonija, savo kūnu bei siela ir gyventi sąveikoje su jais.

Tačiau vaikas patenka į dualios sąmonės visuomenę, todėl jo tyrumas ir žingeidumas yra palaipsniui apribojamas visuomenės realybės suvokimo šablonais. Taip užmigdoma sąmonė: žmogus praranda savo prigimtinius gebėjimus, susitapatina su kūnu ir panyra į proto klaidžiojimus begaliniais kategoriškų konstrukcijų labirintais.

Kai žmogaus prigimtis yra užslopinta, atbunka jausmai, dvasiniai išgyvenimai ir harmonijos pojūčiai, o sąmonė tampa lengvai valdoma ir manipuliuojama iš išorės: jis tiki ir nesvarstydamas vadovaujasi viskuo, kas jam yra sakoma ir rodoma. Nesąmoningas žmogus lengvai pasiduoda negatyviai įtakai, nes negali atpažinti tiesos.

Bet sąmonė visada yra pirminė, todėl mūsų gyvenimas visada priklauso nuo mūsų pasirinkimo – nesvarbu, sąmoningas jis, ar įtakotas iš išorės. Ir kadangi viskas šiame pasaulyje yra susieta, tai disbalansas bet kokiose gyvenimo sferose kuria disharmoniją sąmonėje, ir – atvirkščiai: disbalansas sąmonėje kuria disharmoniją gyvenime. Taip žmogus atsiduria tarsi užburtame rate ir nuolat generuoja negatyvumą..

Susitapatinimas tik su kūnu bei proto išvedžiojimai padaro gyvenimą painų ir labai sudėtingą: pvz., paprastas sąvokas žmonės pavertė sunkiai suprantamomis “intelektualiomis“ žodžių konstrukcijomis, kurios ne tik nereikalingos, bet ir kenksmingos, nes apsunkina ir dar labiau supainioja gyvenimą.

Žmonės apsikrovė nereikalingais daiktais ir naudojasi kaip didžiausia naujove bereikšmiais išradimais.. Jie ima iš gamtos viską, ją niokoja ir šiukšlina, bet nieko jai negrąžina. Gyvenime dabar tiek daug nereikalingo ir kenksmingo, kad žmonės jau praranda nuovoką – kas iš tiesų yra svarbu, vertinga ir reikšminga.

Žmonės tvirtina, kad yra dvasingi: jie medituoja, meldžiasi ir atlieka religines apeigas, o apsisukę – meluoja, sukčiauja, žudo, vagia ir kursto nesantaiką. Geriausius savo gyvenimo metus jie skiria beprasmiškam bėgimui ir kovai: kas svarbesnis, turtingesnis, stipresnis, galingesnis, įtakingesnis, protingesnis..

Visa tai – gyvenimo dualume labirintai ir paradoksai, kuriuos daugiau ar mažiau patiria kiekvienas žmogus. Todėl nereikia savęs kaltinti – dualumo kelio be klaidų tiesiog nėra.. Ir dauguma žmonių jau mato ir jaučia visą neteisybę bei širdies gilumoje trokšta, kad viskas pasikeistų, bet nori.. kad tuos pokyčius padarytų kažkas kitas.

Tačiau turime atminti: pasaulis keičiasi tik dėka tų žmonių, kurie nori jį pakeisti į gerąją pusę, ir – nepriklausomai nuo tų žmonių, kurie nenori jokių gerų pokyčių. Tai evoliucijos dėsnis: gyvenimas palaiko kiekvieną, kas skleidžia meilę, vienybę ir harmoniją. Todėl kiekvienas sąmoningas, nešantis gėrį pasauliui žmogus yra svarbus ir reikalingas.

Žadinkime savo žmogišką prigimtį ir vaduokimės iš dualumo labirintų – mokykimės gyventi besąlygiškos meilės, vienybės, geranoriškumo ir bendradarbiavimo visų labui energijose. Atverkime savo širdis – tik su atvira širdimi galime pamatyti pasaulį tokį, koks jis yra, o kartu ir visas dualumo iliuzijas, kraštutinumus ir apribojimus bei nuo jų apsivalyti.

Nustokime savo gyvenime taikyti kategoriškumą – teisti kitus, konkuruoti, kenkti kitiems žodžiu ar veiksmu. O savo veiksmuose venkime kraštutinumų – pervargimo, blaškymosi, beprasmiškos rizikos, ekstremalumo, emocinių protrūkių, agresijos. Taip atgausime dvasinę pusiausvyrą ir proto ramybę.

Gyvenimas dualume – vertinga patirtis, bet ji negali tęstis amžinai. Jau matome ir suprantame tokio gyvenimo pasekmes ir galime žengti sekantį žingsnį – į gyvenimą be dualumo rėmų: laisvą, beribį, kupiną įkvėpimo, kūrybos, vienybės ir begalinio tobulėjimo visų labui 🙂 ..

Reklama

2 mintys apie „Dualumo labirintai“

  1. Didžiulę įtaką daro klaidingas, iškreiptas savęs ir pasaulio pažinimas. Pamatai, ant kurių pastatytas mokslas. Mokslas, kuris atlieka vieną iš svarbiausių vaidmenų formuojant mūsų žmogiškąją sąmonę.
    Juk viskas ir visur Visatoje yra Energija. Todėl sąvoka Materija, Materialumas iš esmės yra nekorektiška.
    Mintis ar kūnas (daiktas) – tai energija. Tik skirtingų vibracijų ir virpesių dažnių.
    Kaip pasikeistų pasaulis, jeigu būtų nustota dalinti jį į ,,materialųjį“ ir ,,ne materialų“. Kaip nublanktų ale ,,materialumo“ iliuzija, kaip greičiau mes pasijustume Kūrėjo ir jo Kūrinijos dalimi…
    Pasvarstymai? Galbūt. Tačiau nauji daigai moksle jau kalasi (kvantinė fizika, reliatyvumo teorija…). Ir tai kelia optimizmą, nes apie energiją mes nežinome nieko, išskyrus tik matuoti jos apraiškos formas. Kai kurias – pajungti savo buičiai. ,,Materialiai“ 😀

    Patinka

    1. Labas, Rolandai 🙂

      Palietėte labai svarbią sritį – mokslą, kuriuo remdamiesi dauguma žmonių jaučiasi tvirtai, aiškindami sau ir kitiems apie mūsų pasaulį ir gyvenimą. Tačiau reikia suprasti, kad mokslas toks, koks jis yra šiandien – negali būti žinių apie pasaulį pagrindu, nes, jūs teisus – jis remiasi tik materija, kuri, kaip ir rašote, tėra viena iš energijos formų, tam tikro dažnio energija, bet nėra pirminė ar pagrindinė.

      Klaidina ir tai, kad viskas pateikiama kaip nekintanti, absoliuti tiesa, bet juk iš tiesų žinios apie materiją tėra didžiulės Visatos energijos formų mažytė dalis, ir jei remiamės tik ja, labai susiauriname savo pažinimo, o kartu ir kūrybinių galimybių erdvę. Dar klaidina tai, kad materija iškeliama aukščiau dvasingumo – subtilios kuriančios energijos, matyt, taip lengviau iš žmogaus padaryti siaurų pažiūrų, bet kryptingą gyvenimo vartotoją..

      Nepraraskime žingeidumo, plėskime savo akiratį, nes svarbiausi, nuostabiausi dalykai pasaulyje yra būtent tie, kurių negalime pačiupinėti, bet galime pajusti – tai meilė, vienybė, kūryba, tiesa.. Tai ir yra visa ko esmė ir pagrindas, tai “sparnai“, įkvėpimas ir polėkis, kurie gali nuvesti į neįtikėtinas evoliucijos aukštumas 🙂 .

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s