Praregėjimai (22)

Kovos už žemę ar naftą nekeičia epochos, ją keičia tik žmonijos dvasinis pabudimas, dvasinis šuolis. O pabusti žmonėms dabar trukdo iš išorės, per informacines priemones diegiamos nuostatos, kad neapykanta ir baimė stipresnės už meilę, ir – kad blogis stipresnis už gėrį.

Kai šios nuostatos tampa įsitikinimais, jos tampa daugybės iliuzijų priežastimi. Jas atmetus, ateina aiškumas: blogis tėra gėrio nebuvimas, o meilė – galinga kurianti ir harmonizuojanti jėga, kuri įveikia bet kokį negatyvumą.

Meilė ir geri darbai – štai kas žadina žmonių dvasingumą. Tai taip paprasta, kad sunku tuo patikėti.. Tai taip paprasta, bet.. paskendus klaidingų įsitikinimų iliuzijose, sunkiai suvokiama.

************

Pagrindinis sunkumas, su kuriuo susiduria dvasiškai augantis žmogus – tai kabinimasis už senojo realybės suvokimo ir senojo gyvenimo būdo. Žmogus gali turėti didelį norą dvasiškai augti, gali perskaityti masę informacijos ta tema ir atlikti įvairias praktikas, bet jo tikrąją būseną ir pasikeitimus parodo reakcijos į kritines, nemalonias gyvenimo situacijas.

Būtent į tokias situacijas žmogus sureaguoja automatiškai, t.y., senuoju įprastu būdu. Taip įvyksta todėl, kad naujosios pozityvios nuostatos dar nėra įsitvirtinusios – tam reikia laiko ir sąmoningumo. Pasikeitimų praktinis įtvirtinimas ir yra saviugda, asmeninis darbas ir tobulėjimas, be kurių negali būti dvasinio augimo ir sąmonės plėtimosi, ir kurio niekas kitas už patį žmogų negali padaryti..

************

Pabėgimas nuo savęs, nuo realybės, į iliuzijas – dažnas reiškinys mūsų gyvenime. Taip elgiamės tuomet, kai nenorime pažiūrėti į savo negatyvias savybes arba tiesiai į sunkumus, kai nenorime imtis atsakomybės ar parodyti iniciatyvą kažką keisti. Ir bėga nuo to žmonės įvairiais būdais..

Pabėgimas gali būti “cheminis“: tai tabakas, alkoholis, narkotikai, antidepresantai, migdomieji.. Jų dėka žmonės užsimiršta, atbunka, miega. Ir galutinai praranda ryšį ir su realybe, ir su savimi.. Išlieka tik stiprus ryšys su ta visa “chemija“, be kurios jie jau negali gyventi.

Yra ir “geografinis“ pabėgimas – kuomet žmogus nuolat keičia gyvenimo vietą, darbovietę, draugus, daiktus, butus, šalis.. Jie tiesiog nenustygsta vietoje, nes gyvena iliuzijoje, kad keičiant dekoracijas, vieną kartą ims ir  pasikeis ir jų gyvenimas. Deja.. Tai suteikia laikiną “išsilaisvinimo“ euforiją, bet visi neišspręsti klausimai ne tik seka iš paskos, bet ir kaupiasi.

Ir pabėgimas į fantazijas – kuomet žmogus visą savo nepasitenkinimą savimi ar gyvenimu perkelia į panašaus likimo knygų ir filmų herojus arba pradeda gyventi savo fantazijų pasaulyje. Fantazijose jis tikras didvyris: viską išsprendžia, visiems skriaudėjams atkeršija ir gyvena tarsi burtininkas su burtų lazdele. O realus gyvenimas teka pro šalį..

Kai matome tiek daug “bėgikų“, pradedame suprasti, kad sunkiausias veiksmas mūsų gyvenime – akistata su savimi ir realybe..

************

Dvasinis augimas – tai procesas, o ne momentinis įvykis. Šis procesas yra lydimas didesnių ar mažesnių sukrėtimų, nes iškyla į paviršių ir atkrenta viskas, kas jau nereikalinga sekančiame evoliucijos etape.

Prieš žengdamas į kitą evoliucijos etapą, žmogus turi išgryninti savo sąmonę – sąmoningai atsisakyti to, kas atgyveno ir vystyti tai, kas veda į harmoningą augimą.

Šviesios mintys, tyri jausmai, kilnūs siekiai, geri poelgiai – harmonijos išraiška žmoguje. Jų dėka žmogus dvasiškai auga ir daro geresniu šį pasaulį 🙂 .

************

Parengė ruvi.lt

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s