Apie skirtingą pasaulio suvokimą

Bendraudami su žmonėmis, mes neretai pastebime, kad suprantame tą pačią sąvoką ar kažkokį gyvenimo klausimą visiškai skirtingai. Dėl to būna keista, apmaudu ir net pikta – na, kaip taip gali būti? Kartais tokiu atveju pasiginčijame, o kartais numojame ranka ir pagalvojame: et, kiek žmonių, tiek ir nuomonių..

Bet vis dėl to įdomu – kodėl taip yra ir kaip atrasti savitarpio supratimą? Atrodytų, pagrindinius gyvenimo klausimus turėtume visi vienodai suprasti – kas yra gerai, o kas – blogai, kas teisinga, o kas – ne.. Iš kur atsiranda tie suvokimo ir nuomonių skirtumai?

Galime manyti, kad skaitome skirtingus informacinius šaltinius, turime skirtingą gyvenimo patirtį, ir, apskritai, visi esame skirtingi – ir visa tai bus teisinga. Bet dar išsamiau į šį klausimą atsako Vedos.

Pasirodo, tie suvokimo skirtumai atsiranda dėl skirtingo materialaus pasaulio pažinimo būdo, arba kitaip – dėl skirtingo žmonių sąmonės lygmens. Koks sąmonės lygmuo – tokios bus ir žmogaus mintys, vertybės, pasaulio suvokimas bei elgesys.

Vedos išskiria tris sąmonės lygmenis (gunas): neišmanymo (tamoguna), aistros (radžoguna) ir darnos (satvaguna). Jie nevertinami kaip geri ar blogi, tai tiesiog mūsų pasaulio pažinimo būdai ir sąmonės vystymosi pakopos: nuo neišmanymo lygmens – į sąmonės darnos lygmenį.  O kuo gi skiriasi sąmonės lygmenys ir kaip juos atpažinti?

Neišmanymo lygmens požymiai – inertiškumas, egoizmas, tinginystė, pasileidimas, priklausomybės, konfliktai. Sąmonės aistros lygmens požymiai – godumas, savanaudiškumas, puikybė, konkurencija, priešiškumas. Darnos lygmens požymiai – dvasingumas, meilė, harmonija, pusiausvyra, teisingumas, sąžiningumas, bendradarbiavimas, kūryba, pagarba, dora.

Akivaizdu, kad šie požymiai labai jau skirtingi.. O dabar pažvelkime – kaip skirtingai suvokia tam tikras savybes žmonės įvairiose sąmonės vystymosi pakopose. Ir nepamirškime: tai nėra nei blogai, nei gerai – tai tiesiog sąmonės vystymosi ypatumai.

Dvasingumas:

  • Neišmanymo sąmonės lygmuo – žmogus priskiria sau visas šventųjų savybes, net gali pasiskelbti dievybe ar kažkokio šventojo įsikūnijimu, tačiau gyvenime nesilaiko jokių dvasinių dėsnių.
  • Aistros lygmuo – žmogus skaito save doru, geru, nuolat giriasi savo išprusimu ir protu, ir kartais taiko dvasinius principus savo gyvenime.
  • Doros lygmuo – žmogus vysto savyje visas dvasines dorybes, kasdien taiko jas gyvenime, bet apie tai nesigiria.

Paprastumas, natūralumas:

  • Neišmanymas – įžūlumas, chamiškas elgesys, įžeidžiantis kitus “atvirumas“, kvaili juokai.
  • Aistros lygmuo – apsimestinis betarpiškumas, paprastumas ir veidmainystė, siekiant savo tikslų.
  • Doros lygmuo – atvirumas, nuoširdumas, geranoriškumas bendravime su visais žmonėmis.

Tiesa, teisingumas:

  • Neišmanymo lygmuo – žmogus lengvai meluoja ir apgaudinėja, nes dar nesugeba atskirti melo nuo tiesos ir nejaučia atsakomybės už tai, ką daro.
  • Aistros lygmuo – ir sakyti tiesą, ir meluoti gali tada, kai jam tai naudinga.
  • Doros lygmuo – nemeluoja, vadovaujasi tiesa, yra sąžiningas, geba skirti tiesą nuo melo, mato realybę tokią, kokia ji yra.

Gerumas:

  • Neišmanyme – žmogus gali tapti geras tik iš baimės kažko netekti arba prispaustas aplinkybių.
  • Aistros lygmenyje – gali būti geras tik saviems: savo šeimai ar artimiems žmonėms, kitiems jis abejingas arba apsimestinai “geras“.
  • Doros lygmenyje – žmogus besąlygiškai daro gerus darbus, yra geras visiems ir visada pasiryžęs padėti.

Meilė:

  • Neišmanymo lygmuo – meilė suvokiama kaip kūno aistra, potraukis.
  • Sąmonės aistros lygmuo – meilė suvokiama per savanaudiškumo prizmę, todėl santykiai dažniausiai trumpalaikiai, žmogus visą gyvenimą ieško “idealo“.
  • Doros lygmuo – gebėjimas besąlygiškai mylėti, padėti mylimam žmogui išskleisti jo geriausias savybes, kartu dvasiškai augti ir tobulėti.

Vidinė stiprybė:

  • Neišmanymo sąmonės lygmuo – toks žmogus jos neturi, todėl yra visiškai valdomas savo silpnybių, instinktų ir priklausomybių.
  • Aistros lygmuo – tai greičiau užsispyrimas ir ambicijos, kurios gena siekti savanaudiškų tikslų.
  • Doros lygmuo – žmogus dvasiškai stiprus: būtent vidinė stiprybė padeda jam įveikti bet kokius sunkumus dvasinio augimo kelyje.

Sveikata:

  • Neišmanymo sąmonės lygmuo – žmogus nesupranta ligų priežasčių, nesieja jų su gyvenimo būdu, mityba, žalingais įpročiais, jis mano, kad žmogus suserga “atsitiktinai“.
  • Aistros sąmonės lygmuo – žmogus gali laikytis įvairių dietų, sportuoti, bet tik dėl išorinės estetikos ir grožio, jis įsistikinęs, kad sveikata priklauso nuo gydytojų ir medicinos.
  • Doros sąmonės lygmuo – yra gilus suvokimas, kad sveikata – kūno, dvasios ir sielos pusiausvyra ir harmonija, žmogus sugeba ją išlaikyti, gyvena ir maitinasi sveikai.

Kuklumas:

  • Neišmanymo lygmuo – žmogus nesuvokia, kas tai yra, todėl skaito kuklumą kvailumu ir pats elgiasi įžūliai.
  • Aistros lygmuo – kuklius žmones skaito silpnais, nevykėliais ir nuolat siekia šlovės, bet dėl savanaudiškų tikslų gali apsimesti ir kukliu.
  • Doros sąmonės lygmuo – žmogus kuklus: apie save kalba itin retai, niekada nesigiria.

Tai tik keli pavyzdžiai, kurie parodo – kaip skirtingai suvokia pasaulį įvairaus sąmonės lygmens žmonės. Dėl to ginčytis ar pykti tikrai neverta, nes visi mes šioje Žemėje turime vienodus tikslus – pabusti iš materialumo iliuzijų, ir, prisiminus savo dvasinę prigimtį, plėsti savo suvokimą, sugrįžti prie Ištakų, prie Amžinųjų Vertybių ir kurti Harmoniją.

Tie, kas “pabudo“ anksčiau – tarsi vyresniųjų klasių mokiniai mokykloje: juk jie nepyksta ant jaunesniųjų mokinių už tai, kad šie dar nemoka to, ką jie jau išmoko.. Vyresnieji jaunesniems turi būti įkvepiančiu pavyzdžiu 🙂 !

Bundančių žmonių vis daugiau.. Gyvename didelių pokyčių laikotarpiu. Todėl būkime kantrūs, supratingi ir geranoriški vieni kitiems 🙂 . Meilė, dvasingumas ir vienybė galiausiai padės mums išmokti visas pamokas ir tapti Harmonijos bendrakūrėjais 🙂 ..

Reklama

5 mintys apie „Apie skirtingą pasaulio suvokimą“

  1. Jūsų tekstas yra labai geras, bet yra vieta su kuria nesutikčiau:
    “Materialios iliuzijos“- Mano nuomone, tokių iliuzijų nėra, iliuzijos gali būti tik idealistinės. Aš pats įsitikinimą kad žmogus turi “sielą“ ir, kad yra kiti “nematerialūs“ pasauliai, laikau iliuzijomis, viskas kas yra šiame pasaulyje yra materialu visa kita- žmogaus iliuzijos, išmislai, išsigalvojimai.

    Patinka

    1. Laba diena,
      Norėčiau paklausti: o kokiu pagrindu materialumą laikote vienintele relybe (visa kita tik iliuzijos)? Spėju, kad vadovaujatės 5 žmogiškais pojūčiais? Ar manote, jog tai absoliučiai tobulas visatos pažinimas?
      Iš to sektų, kad žmogiška būtybė žino absoliučiai viską. Ar tai įmanoma? Jeigu esame sąžiningi patys sau, atsakysime – NE.
      Tada klausimas: ar visa tai ko nežinome turime atmesti, pavadindamę iliuzijomis?

      Patinka

      1. Šiame pasaulyje nieko nėra tobulo. Beje, kiek žinau, paprastai išskiriami 6 žmogiškieji pojūčiai, ne 5.
        “kokiu pagrindu materialumą laikote vienintele relybe?“
        Man sunku atsakyti į šį klausimą. Pagrindas- šį pasaulį galima pajusti jūsų minėtais 5 pojučiais, jo dėsnius, pasitelkus logiką, galima užrašyti ant popieriaus lapo ir pritaikyti praktiškai.
        Religinių sektų šarlatanai teigia apie įvairius už mūsų pasaulio ribų egzistuojančius pasaulius į kuriuos neva fizinis kūnas negali patekti. Pagrindinė problema: Sunku patikrinti ar tai ką jie sako yra realybė ar tik žmogiškosios fantazijos, nes kaip žinia, žmogus moka fantazuoti, o kaip moka… Aš irgi galiu prisikurti įvarių fantastinių, neva nematerialių, pasaulių ir taip pat galiu teikti kad jie egzistuoja, kas man uždraus?
        Vat tokiomis pasakomis tiki visokie šizofrenikai(nepriimkit asmeniškai), nes šizofrenijos pagrindinė diagnozė- nesugebėjimas atskirti realybės nuo fantazijų.
        ŽMOGAUS FANTAZIJOS NĖRA POJŪTIS! Ir prie pojūčių nepriskiriamas. Dažnai paklydęs žmogus savo fantazijos vaisius priskiria 6 jausmui- intuicijai. Intuicija ir jūsų fantazijos yra du skirtingi dalykai, čia yra pagrindinė daroma klaida.
        Žmogaus siela ir visokias čakras taip pat priskiriu prie fantazijų.
        “Dvasingumas“ arba “dvasinis tobulėjimas“ man yra nesvetimas, nors aš ir netikiu žmogaus dvasios išmislu. Tai galima paaiškinti paprastai. Tai yra žmogaus nervinės sistemos stimuliavimas- nauji potyriai, jausmų lavinimas ir tam tikros logikos laikymasis. “Dvasiškai“ stiprus žmogus turi stiprius, išlavintus jausmus- jis gali stipriai mylėti, pykti, džiaugtis, yra smalsus. Jausmus lavina patirtis, potyriai ir išgyvenimai, momentinės emocijos. Taip pat reikia gyventi pagal gamtos logikos dėsnius- duoti atgal daugiau negu imti, du žmonės sudaro vieną porą ir turi bent vieną vaiką(bet logiškiau būtų turėti tris ir daugiau vaikų), vaikai turi pranokti tėvus… ir apie tai galima parašyti visą knygą.

        Patinka

      2. Labas rytas, leksai 🙂

        Jūsų gyvenimo pozicija yra jūsų patirties rezultatas, ir jums šiuo metu tai yra teisingiausia. Lygiai taip pat išgyvena savo patirtį ir daro iš jos išvadas ir kiti žmonės, ir kiekvieno kelias yra vertas pagarbos – juk tam žmonės eikvoja savo asmeninį laiką, savo gyvenimą. Jie juk ne specialiai galvoja kitaip, kad kitus erzintų.. Ir net jei jie klysta – tai jų teisė, jų pasirinkimas ir, žinoma, jų atsakomybė.

        Mes galime pasidalinti savo gyvenimo pozicija, galime burtis į bendraminčių grupes, galime pasikalbėti su kitokią gyvenimo poziciją turinčiais žmonėmis, bet jei susiduriame su priešinga nuomone, neverta pradėti ginčų ar etikečių klijavimo kitokiai nuomonei. Juk žmogus negali pakeisti savo nuomonės per akimirką, todėl jei mums atrodo, kad jis klysta – galime tik sudominti jį pasidomėti plačiau ir padaryti iš to savo išvadas arba įkvėpti savo asmeniniu pavyzdžiu. Tik tiek, nes kiekvienas ginčuose gina savo poziciją ir tam turi daugybę argumentų (net jei jie klaidingi), nes žmogaus psichika taip veikia – mes turime būtinai sau pateisinti tai, ką darome ir ką galvojame, nes kitaip psichika tiesiog “užtrumpintų“.

        Tam aš ir kviečiu savo straipsnyje – supratimo ir pagarbos kitam žmogui ir jo patirčiai. Tai nėra lengva, bet mes turime to mokytis. Jūs paminėjote gamtos logikos dėsnius – iš tiesų, verta patyrinėti gamtą, nes joje – viskas sąveikauja ir vienas procesas palaiko kitą, antraip mes jau seniai visi žūtume. Harmoninga sąveika – štai ko mes visi, nepriklausomai nuo savo nuomonės, turime mokytis, nes pasaulis jau perpildytas priešiškumu ir susvetimėjimu. O juk mes visi esame ne tik atskiri žmonės, bet ir žmonija, todėl turime išmokti gyventi harmoningai – ieškoti to, kas mus jungia, o ne to, kas supriešina 🙂 .

        Visiems saulėtos nuotaikos ir gražios dienos 🙂 !

        Patinka

  2. Sveiki 🙂

    leksai, rašydama minėjau materialumo iliuzijas, t.y., iliuzijas, kylančias iš susitapatinimo tik su kūnu, ignoruojant savo dvasinę prigimtį. Žinoma, kiekvienas žmogus pasirenka savo pažinimo kelią, o materializmas – didžiulis, įdomus laukas tyrinėjimui.

    Rolandai, iš tiesų – “įrankius“ pažinimui, o kartu ir apribojimus, arba, atvirkščiai – vis platesnę erdvę pasirenka kiekvienas žmogus asmeniškai, pagal savo supratimą ir interesus. Kiekvienas tyrinėja tai, ką šiuo metu gali suprasti – juk neįdomu mokytis to, ko žmogus dar nesupranta.

    Man asmeniškai ši informacija dar kartą patvirtino, kad sunku, o kartais ir neįmanoma susišnekėti žmonėms, kurių interesai skirtingi. O ginčytis jau seniai nesinori, nes matantis daugiau niekaip to neparodys ir nepaaiškins nematančiam ir kartais net nenorinčiam nieko jam nesuprantamo matyti.

    Mes iš tiesų visi labai skirtingi, nors dabar džiugina tai, kad vis daugiau žmonių jaučia didelį poreikį išeiti iš užbrėžtų materializmo rėmų ir išskleisti savo dvasinį potencialą. Ir tam reikia didelės drąsos, nes reikia žengti į nežinomybę, atsisakyti senų įpročių ir apribojimų. Juolab, kad dvasinis augimas – nepačiupinėjamas, nematomas, todėl reikia išmokti pasitikėti savo naujais pojūčiais, savo jausmais, savo širdimi 🙂 . Tam iš tikrųjų reikia drąsos 🙂 ..

    Ir dar – nesvarbu, ką mes galvojame apie mus supantį pasaulį ir save, bet viskas veikia ir gyvuoja nepriklausomai nuo mūsų nuomonės.. Ir kuo daugiau suvokiame realybę ir savo vaidmenį joje, tuo harmoningiau įsijungiame į sąveiką su aplinka ir tampame harmonijos palaikytojais ir skleidėjais. Tampame sąmoningais kūrėjais, o ne griovėjais 🙂 .

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s