SAVIMEILĖ
Pavargo savimeilė mylėti tik save vieną. Ir patraukė ji į pasaulį: ieškoti, ką dar galėtų pamilti?
Panoro įsimylėti gerbėtrošką, bet ta jos net neklausė.
Pabandė pamilti šlovę, bet ši į ją net nepažvelgė.
Egoizmas – jos kolega iš užsienio – tas apskritai nuo jos nusisuko.
“Ne, jie neverti mano meilės!“ – nusprendė savimeilė.
Sugrįžo namo – ir ėmė dar labiau save mylėti!
*******
GIMIMO DIENA
Šventė tinginystė savo gimimo dieną. Kiekvieną dieną!
*******
PAMOKA
Susirgo blogis.
Kelias dienas pragulėjo karščiuodamas. Bet pasaulyje to niekas net nepastebėjo.
Bet kai susirgo gėris, visi iš karto tai pajuto. Net tie, kurie darė blogus darbus.
Nuo tada blogis stengiasi negulėti net tuomet, kai serga.
O gėris po šito suprato, kad jam apskritai niekada negalima sirgti!
*******
MELO SKONIS
Saldaus gyvenimo prieskonis – visada kartus!
*******
PAŽĮSTAMA ISTORIJA
Pakvietė dorybės žmogų pasivaikščioti.
Bet jis atrado šimtą priežasčių atsisakyti. Ir laiko nėra, ir kojas skauda, ir, apskritai, labai pavargo po darbo!
– Ne, negaliu, net neprašykite!
Išėjo dorybės.
Ir – tuoj pat prisistatė blogi įpročiai ir nuodėmės.
– Eime su mumis pasivaikščioti!
Ir ką gi?
Iš karto ir laiko atsirado, ir kojas nustojo skaudėti, ir nuovargio kaip nebūta!
Žodžiu, nesvarstydamas išėjo su jais žmogus.
Gerai būtų, jei trumpam, o ne amžiams!
*******
RAMUNĖ
Pasakė ramunei, kad ji panaši į saulę.
Kita jos vietoje pradėtų didžiuotis.
O ji tik nuleido galvelę ir sušnibždėjo:
– Ką jūs! Jums tik taip atrodo! Argi aš šviečiu ir šildau? Aš tik augu po saule..
Ir nuo to tapo dar gražesnė!
*******
Autorius – vienuolis Varnava, vertė ruvi.lt
Visiems gero savaitgalio 🙂 !
