Svajonė
Jauna, veržli, šviesi Svajonė atėjo pas žmogų ir paprašė:
– Įgyvendink mane!..
– Dar ne laikas, – atsakė žmogus, – aš pernelyg jaunas tokiai Svajonei.
Bėgo laikas. Svajonė vėl atėjo pas žmogų:
– Dabar tu suaugęs, prašau, įgyvendink mane!
– Dar ne laikas, – pakraipė galvą žmogus, – pirmiausiai reikia tvirtai atsistoti ant kojų.
– Na, kaip, ar jau laikas? – skubino žmogų Svajonė, kai jis jau tvirtai stovėjo ant kojų.
– Dar ne laikas, – atsakė jis, – reikia vaikus užauginti, o tik po to..
– Gal jau dabar?.. – paklausė Svajonė žmogaus jo dukters vestuvėse.
– Ne, ne.. dar ne laikas, – papurtė galvą žmogus, – tiek rūpesčių: vaikai, anūkai, atidedam vėlesniam laikui.
– Gerai, vėliau.. – atsiduso Svajonė.
Ir štai žmogus išėjo į pensiją ir.. prisiminė savo Svajonę.
– Svajone, kur tu? Manau, dabar jau pats laikas!
– Jau ne laikas.. – atsiduso suvargusi, išblukusi ir beveik ištirpusi Svajonė. – Jau per vėlu..
Paprasčiausias gyvenimas..
Kartą mokytojas pasakė Mokytojui:
– Aš gyvenu vienuolyne jau keletą metų.. Klausau jūsų išmintingų kalbų, atlieku įvairias praktikas. Ir dar vaikštau į turgų, nešioju malkas ir vandenį, dirbu ūkyje..
Ir nusiminęs pridūrė:
– Bet juk tai paprasčiausias gyvenimas!.. Kame mano mokymosi prasmė?
– Tame ir yra Kelio prasmė: daryti paprastus darbus ir būti sąmoningu, kai juos darai.
– Bet juk tame nėra nieko ypatingo! – nerimo mokinys.
– Tame ir esmė: tiesiog gyventi ir būti sąmoningu kiekvieną akimirką. – atsakė Mokytojas.
Ir nusišypsojęs pridūrė:
– O “kažko ypatingo“ nori ta tavo dalis, kurios ir siekiame atsikratyti 🙂 ..
Atverkite langą
Kartą Mokytojas paklausė savo mokinių:
– Kodėl sudūžta langas, kai į jį meta akmenį?
– Todėl, kad akmuo sunkus, – atsakė vienas iš mokinių.
– Todėl, kad stiklas trapus, – atsakė kitas.
– Todėl, kad metimas taiklus, – atsakė trečiasis.
Mokytojas pakraipė galvą ir tarė:
– Niekas iš jūsų neatsakė teisingai. Langas sudužo, nes.. buvo uždarytas 😉 !
(Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt)
Visiems saulėtos nuotaikos 🙂 !
ruvi 