Naujas Žmogus

Naujas žmogus vienu metu gyvens dviejuose pasauliuose: jis mylės Žemę ir bus dvasingas.

Jis priims tokį savo vientisumą ir gyvens be vidinio susiskaldymo. Jis nemąstys priešingybėmis. Jis pakils virš dualumo ir pasveiks nuo dvylipumo šizofrenijos.

O su naujo žmogaus atsiradimu užgims ir naujas pasaulis, nes naujas žmogus matys pasaulį visai kitaip.. Visas gyvenimas bus kitoks, tokio gyvenimo žmonės dar niekada negyveno.

Žmogus vienu metu bus mistikas, kūrėjas ir mokslininkas.

Jis nedarys vieno ar kito pasirinkimo, jis turės vienintelį pasirinkimą, kurio net pasirinkimu negalima pavadinti – Būti Savimi.

Žmogui reikia mokytis būti laisvu. Atėjo laikas nutraukti visas grandines ir ištrūkti iš savo vidinio kalėjimo kameros.

Pakaks būti vergu!

Naujas žmogus mokės panaudoti visas savo dvasios ir kūno galimybes. Vienu metu jis bus ir Kristumi, ir Epikūru.

Ir šis naujas žmogus gimsta jau dabar, tiesiog žmonės to dar nepastebi..

Tai, kas atgyveno – jau griūva, trūnija ir traukiasi. Ir nereikia apraudoti senos realybės, reikia džiaugtis, kad ji gęsta, nes vietoje jos jau užgimsta nauja realybė.

Senosios realybės pabaiga yra naujosios pradžia. Tai amžino judėjimo ir vystymosi dėsnis.

Padėkime senai realybei išeiti, o naujai užgimti, bet atminkime, kad už seno iš inercijos dar laikomasi, todėl naujas žmogus joje atrodo keistas reiškinys.

Todėl jo nesupranta, baiminasi ir bando visais būdais žeminti ir paniekinti.

Tai labai svarbus laikmetis.

Mums pasisekė, kad gimėme šioje epochoje, kad esame grandiozinių pokyčių liudininkais, kai senoji atgyvenusi realybė praranda savo pamatus.

Ji labai trapi, bet savo mintimis mes vis dar laikome ją, nes labai bijome pabėgti iš šito kalėjimo.

Bet durys atviros!

Tiesą sakant, durų apskritai nėra, nes viskas, ko mes bijome, tėra iliuzijos.

Žmonija turi padaryti kokybinį dvasinį šuolį ir žengti iš sutrūnijusio melo į tyrą, gaivią, amžinai jauną Tiesą. Kiekvienas žmogus turės tai padaryti..

Yra tik viena religija – meilės religija. Yra vienas Dievas – visus ir visa mylintis Dievas.

Visa mūsų Žemė yra vieninga. Visa žmonija – vieninga, o mes – vienas kito dalelės. Todėl turime atsibusti: mylėti, suprasti ir palaikyti vienas kitą, veikti bendram labui.

Tai nelengvas išbandymas, ir tik drąsūs, išmintingi, suprantantys būties dėsnius ir išdrįsę išeiti už atgyvenusių šablonų ribų, galės įkvėpti ir kitus žmones.

Svarbiausia – išmokti besąlygiškai mylėti ir tikėti, kad mes galime gyventi kitaip – kaip dvasingi žmonės, kaip kūrėjai, o ne kaip “civilizuoti“ barbarai.

Naujas žmogus jau ateina. Mes visi turime tapti naujais žmonėmis ir sukurti naują pasaulį, kur klestės vienybė, meilė, santarvė.

Ir tuomet pamatysime tikrą būties grožį, pajusime tyrą džiaugsmą, palaimą ir pačios Visatos pulsą – visaapimančią besąlygišką Meilę..

(Mintys iš Ošo paskaitų ir knygų, parinko ir vertė ruvi.lt)