Upeliukas

Per mišką linksmai tekėjo mažas upelis ir džiaugėsi: koks jis vikrus, skaidrus ir greitas! Koks jis ryžtingas ir veržlus!

Jis nenorėjo susilieti su jokiais kitais upeliais ar šaltinėliais, nes skaitė, kad yra stipriausias ir greičiausias, todėl jam pakaks jėgų ir ryžto vienam įveikti ir mišką, ir didelį lauką, ir kalvas.

Jam būtinai pavyks pasiekti upę! O vieną dieną jam pačiam pavyks tapti upe! Juk jis pats šauniausias!..

Galiausiai upeliukas pasiekė didžiulį atvirą lauką, susikaupė, įsibėgėjo, ir.. pritrūko jėgų pusiaukelėje.

Jis nusilpo, o vanduo vis gėrėsi ir gėrėsi į žemę.. kol iš upelio beliko plonytė srovelė..

Bet jis turėjo visiems įrodyti, kad yra pats geriausias!

Sukaupęs paskutines jėgas, visas drumzlinas ir pavargęs, upeliukas vargais-negalais pagaliau pasiekė upę.

Pailsėjęs ir atgavęs jėgas, upelis pasiguodė upei:

– Jei ne tas bjaurus milžiniškas laukas.. jei ne jis.. aš jau pats seniai būčiau tapęs didele upe!

Upė lengvai subangavo, apglėbė mažą upeliuką ir nusišypsojusi tarė:

– Mielas, mažas, naivus upeliuk! Tai ne laukas kaltas, kad tu netekai jėgų ir atbėgai pas mane toks išsekęs ir drumzlinas. Dideliems darbams turime vienytis.. Atmink: tam, kas atstumia kitus, niekada neužteks jėgų tapti upe 🙂 ..

(Autorius nežinomas, vertimas – ruvi.lt)

Visiems gražaus savaitgalio ir šiltos rudeninės saulės 🙂 !

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: