Puokštelė šypsenų :)

* Kuo arčiau penktadienis, tuo smagesnis rytas 🙂 ..

* Rojus – vieta, kur nėra pirmadienių, žadintuvų ir viršininkų.

* Kiečiausias miegas – ryte po žadintuvo skambučio.

* Populiariausias užsiėmimas prieš miegą – skaičiuoti, kiek išmiegosi, jei užmigsi dabar.

* Kas anksti keliasi, tas visus žadina: varsto duris ir spinteles, garsiai vaikšto, pila vandenį į virdulį, barška indais..

* Artėja šeštadienis. Nuo ko pradėti poilsį – nuo skalbimo ar nuo tvarkymo?..

* Viršininkai mėgsta kartoti, kad nepakeičiamų žmonių nėra. Bet.. kai tik ateina atostogų metas – stebuklingai tampi tuo vieninteliu ir nepakeičiamu..

* Nedirbi – neturi už ką gyventi. Dirbi – neturi kada gyventi.

* Nėra pasaulyje nieko nuodingesnio, nei draugiškas moterų kolektyvas.

* Yra tokia profesija – sėdėjimas darbe..

* Apie ką galvojate – tą ir jaučiate. Ką jaučiate – tą ir spinduliuojate. Ką spinduliuojate – tą ir gaunate.

* Keistas laikmetis: telefonai be mygtukų.. durys be rankenų.. santykiai be jausmų.. žmonės be žmoniškumo..

* Šiuolaikiniai žmonės gyvena taip, kad kyla logiškas klausimas: o ar užteks visiems vietos pragare?..

* Žmonių santykiai – kaip laivas: jei neišlaiko nedidelės audros – nėra prasmės plaukti į atvirą jūrą.

* Mylėti žmogų dėl išvaizdos – tas pats, kaip mėgti saldainį dėl jo gražaus popierėlio.

* Trumpiausias kelias į žmogaus širdį – nuoširdumas 🙂 ..

* Labai svarbu išmokti nesikabinti į žmones: jei šalia yra geri žmonės – džiaukis, jei kurį laiką jų nėra šalia – pailsėk pamąstyk, kurk!

* Jei Kūrinija stato tave į kampą, reiškia, ji nori, kad tu pagalvotum apie savo elgesį..

* Gyvenimas nebaudžia, o tik nuolat atkreipia mūsų dėmesį į tai, kas mums trukdo būti laimingais.

* Stabili psichika – kai gyvenimas bando tau įspirti ir.. susilaužo koją.

* Tylėjimas tylėjimui nelygu: vieni tyli todėl, kad kažko nesupranta, kiti – pernelyg gerai supranta, todėl tyli.

* Efektyvus lieknėjimo būdas per tris dienas! Galima valgyti viską! Bet – iš lėlių lėkštučių ir.. tyčiomis.

* Patarlė moko: pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui. Bet mes ryjame taip, lyg neturėtume nei draugų, nei priešų..

* Kaip teisingai pasisverti: pamatėte rezultatą – nusivalykite ašaras ir nurimkite. Ir TIK po to statykite antrą koją ant svarstyklių!

* Yra vienintelis būdas nusipirkti meilę už pinigus – nusipirkti šunį.

* Pagal mano katės elgesį galima nuspręsti, kad tai aš pas ją gyvenu, o pagal jos žvilgsnį – kad man laikas iš čia išsikraustyti..

* Laimė – kai dažniau dėkoji Dievui, nei prašai.

* Du jausmai mus gelbėja gyvenime – meilė ir humoro jausmas.

* Kad lūpos būtų gražios – kalbėkite gerus žodžius 🙂 . Kad akys spindėtų – ieškokite žmonėse gero!

(Šaltinis – internetas, parinko – ruvi.lt)

Visiems smagaus artėjančio savaitgalio!! 😀

Mitai apie santuoką

Po santuokos viskas bus kitaip (geriau)

Tai viltis, kad susituokus mylimas žmogus pasikeis į gerąją pusę, t.y., atsikratys visų trūkumų, kuriuos turėjo iki santuokos. Tikėti tokiais pasikeitimais – iliuzija: žmonės nesikeičia savaime, jų negalima pakeisti. Žmonės gali keistis tik patys, savo noru.

Todėl jei kažkokios savybės erzina ar yra visiškai nepriimtinos, užduokite sau klausimą – ar galėsite priimti žmogų tokį, koks jis yra, su visomis jo savybėmis? Jei ne – rizikuojate pradėti sunkius santykius: jis nepasikeis, jei pats to nenorės.

Vienodas mąstymas, panašumas – tvirtos šeimos pagrindas

Ir tikrai – iš pradžių tai suartina, be to, bendravimo pradžioje visi stengiasi derintis ir sutarti. Tačiau šeimą kuria žmonės su skirtinga gyvenimo patirtimi, skirtingu auklėjimu ir įpročiais. Ir laikui bėgant tai pradeda ryškėti..

Svarbiausia – sutarti svarbiausiais gyvenimo klausimais ir mokėti susitarti. O skirtingos charakterio ar būdo savybės kartais net naudingos, nes papildo viena kitą. Visiškai vienodų žmonių nebūna.

Sugyventiniai – tokia pati šeima, tik be formalaus įteisinimo

Tai žmonių pasirinkimo reikalas. Iš psichologinės pusės gyvenimas nesusituokus – tarsi neužbaigtas veiksmas, todėl negali suteikti pilnatvės jausmo. Greičiau tai nenoras įsipareigoti ar baimė suklysti.

Mano sutuoktinis(-ė) turi būti idealus(-i), tuomet aš būsiu laiminga(-s)

Kalbėdami apie būsimą sutuoktinį, žmonės dažniausiai vardina pageidaujamas jo savybes: kad mylėtų, suprastų, padėtų, rūpintųsi, gerbtų ir t.t.. Ir retas susimąsto – o koks gi jis pats bus santuokoje?..

Tokie reikalavimai – egoizmas. Tai noras, kad kitas žmogus gyventų “dėl manęs, man“, ir nenoras gyventi dėl kito. Beje, santuokos dažniausiai išyra būtent dėl vieno ar abiejų sutuoktinių egoizmo.

Jei žmogus mane myli – turi suteikti man santuokoje viską, ko aš noriu

Ir vėl egoizmo apraiškos ir nebrandus požiūris: juk niekas negimsta tik tam, kad pildytų kito norus. Turi būti ne taip, kaip kažkuris iš sutuoktinių nori, bet – gerai abiems, visiems šeimos nariams.

Mūsų šeima bus geresnė (ne blogesnė), nei kitų (draugų, tėvų, giminių, pažįstamų..)

Nuolatinis konkuravimas, varžymasis ir lygiavimasis į kitus atneša tik nusivylimus ir atotrūkį nuo realaus gyvenimo. Nėra vieningo laimės modelio ar standarto. Kiekviena šeima savaip kuria savo gyvenimą.

Tačiau yra bendri harmonijos principai: besąlygiška meilė, geranoriškumas, nuoširdumas, pasitikėjimas, dėkingumas, pagarba, dėmesingumas, atsakingumas, bendri tikslai, bendradarbiavimas, vienybė, pozityvus požiūris į gyvenimą ir t.t.. – kurie ir turėtų būti kelrodžiai į gerus santykius.

Gera santuoka – kai gerai abiems sutuoktiniams, o ne “geriau nei pas kitus“.

Sutuoktiniai turi viską daryti drauge ir būti visada kartu

Dažniausiai taip galvoja moterys.. Ir dauguma iš jų nuoširdžiai tiki, kad įtraukus vyrą į visus šeimos darbus ir laisvalaikį, galima automatiškai pasiekti harmoniją.

Tačiau taip nėra: pastangos nuolat būti drauge ir viską daryti kartu tegali išprovokuoti norą ištrūkti. Yra bendra veikla ir darbai, bet yra ir individualūs poreikiai, asmeninė erdvė kūrybai ir saviraiškai.

Svarbiausia – kad būtų aiškūs bendri šeimos tikslai ir prioritetai, kad būtų susitarta dėl asmeninės ir bendros atsakomybės sferų.

Kad nekartotume klaidų – turime nuolat prisiminti (ir priminti) praeitį

Atvirkščiai: kuo dažniau prisiminsite ir priminsite sutuoktiniui klaidas, tuo didesnį susierzinimą jam ir sau sukelsite. Klaidas reikia suprasti, taisyti ir nekartoti. Ir mokytis atleisti – sau ir kitiems.

Dabar nėra gerų vyrų ir moterų, todėl nerealu sukurti gerą santuoką

Tai priešiškumas, išankstinis negatyvus nusistatymas (visi jie (jos) tokie (tokios)..), su kuriuo tikrai neįmanoma sukurti gerų santykių, o tik nuolat ieškoti priekabių ir savo nusistatymo “patvirtinimų“..

“Atranda“ gerus sutuoktinius ir sutaria gerai tos poros, kurios pozityviai žiūri į gyvenimą ir mato gerąsias savo sutuoktinio puses – tai įkvepia abu tobulėti ir kurti harmoniją 🙂 !

(mitai surinkti iš knygų ir paskaitų apie šeimyninio gyvenimo psichologiją, parengė – ruvi.lt)

Įtikinėjimo galia

Kartą vienas žmogus susižeidė koją ir dėl to buvo priverstas naudotis ramentais.

Jie labai pagelbėjo žmogui vaikščioti, be to, pasirodo, buvo naudingi dar ir norint kažką pasiekti, pastumti, paremti.

Todėl žmogus išmokė visus savo šeimos narius naudotis ramentais. Taip palengva ramentai tapo įprasta jų šeimos kasdieninio gyvenimo dalimi..

Bėgo laikas, ir žmogus ne tik savo pavyzdžiu, bet ir karštais įtikinėjimais įkvėpė daugybę žmonių pradėti naudotis ramentais. Juk jie tokie patogūs! Jie taip palengvina gyvenimą!

Jis pradėjo gaminti ramentus ir vis plėtė ir tobulino jų gamybą. Dabar jau galima buvo įsigyti įvairiausių ramentų: lengvų, sunkių, spalvotų, raižytų, papuoštų brangakmeniais, sidabrinių ir net auksinių..

Buvo atidarytos mokyklos, kuriose mokė žmones teisingai naudotis ramentais, o įvairių institutų profesoriai tyrinėjo aukščiausius naujojo mokslo aspektus ir perspektyvas.

Be ramentų vaikščiojo labai mažai žmonių – tai skaitėsi kvaila, senamadiška, skandalinga, todėl galiausiai ir jie paklusdavo daugumai..

Kai kurie iš jų bandė įrodyti, kad ramentais reikia naudotis tik esant būtinybei, tačiau tokius žmones tuoj pat nubausdavo – kad nedrumstų kitų ramybės.

Pasikeitė kelios kartos, ir jau visi vaikščiojo su ramentais.. Pagaliau mažuma “įrodė“ daugumai ir įtikino ją, kad ramentai gyvenime būtini ir kad žmogus be jų negali paeiti.

O jei kažkas bandydavo prieštarauti, juos kaipmat nutildydavo: “Jūs klystate, tai jūsų fantazijos“, “Mokslas jau patvirtino būtinybę naudotis ramentais“, arba – griežčiau: “Tai provokacija, jūs už tai atsakysite!“

Ir žmogus suabejodavo: jei dauguma taip sako, gal jis tikrai klysta?.. Ir.. vėl imdavo į rankas ramentus, ir vėl tapdavo neįgaliu..

Moralė: Įtikinėjimo galia didžiulė, o įtikinėtojai – nuoseklūs ir įkyrūs savanaudžiai. Pasitikėkite savimi, klausykite savo širdies balso! Net jei visi aplink kalba priešingai..

(Autorius nežinomas, vertimas – ruvi.lt)

Visiems gražaus ir šilto savaitgalio 🙂 !

Gaminame varškės sūrį

Pasirodo, tai labai paprasta ir pagaminimas labai greitas – tereiks kokių 10 minučių:

– į puodą pilame 2 litrus pieno (gali būti įvairaus riebumo, pasterizuotas (jei turite, galite papildomai supilti ir pagižusį – kas vasarą dažnai nutinka));
– 5-6 šaukštai grietinės;
– 3-4 šaukšteliai citrinos sulčių arba obuolių acto.

Statome pieną ant viryklės ir įdedame grietinę. Truputį pamaišome ir pakaitiname, kol pamatome, kad masė susimeta į gabalėlius – prieš pat užverdant įpilame citrinos sultis ir dar minutę pakaitiname ant silpnos ugnies. Išjungiame.

Aiškiai matysime, kad masė atsiskyrė: gavome varškę ir skystį. Dabar pasiruošiame marlę arba ploną audinį, įdedame į rėtį ir išpilame visą puodo turinį. Lengvai nuspaudžiame skystį.

Filmuke parodyta, kad varškė pasūdoma. Aš nesūdžiau – juk galima, jei tik norėsite, pasūdyti ir vėliau. Nuspaustą varškę dedame ant lentelės, pridengiame kita lentele arba lėkštute ir prislėgiame kelioms valandoms kažkokiu sunkiu daiktu – čia parodytas didelis butelis su vandeniu. Gaunasi maždaug 350-400 gramų labai skanaus varškės sūrio.

Kad laikytųsi ilgiau, filmuke rodoma, kaip sūris dedamas į skystį, kuris atsiskyrė verdant. Aš to nedariau, nes sūriui sugesti tiesiog nebuvo galimybių – šeimyna kaipmat jį suvalgė su braškėmis 🙂 .. Skonis iš tiesų labai geras – patiko ir suaugusiems, ir vaikams 🙂 .

Siūlau pabandyti ir jums pasigaminti naminį varškės sūrį – jis tiesiog negali nepatikti.. Skanaus! 🙂