Tiesos šviesoje

* Dabar tiek daug pranašų! O ar žinote, kas yra netikras pranašas? Pasirodo, atpažinti jo veikimą labai paprasta, o jį pamatyti – ne taip lengva, nes pranašą dažniausiai tapatiname tik su mistika.

* Tuo tarpu netikrų pranašų apstu šalia mūsų, ir pranašauja jie ne mistinius įvykius, o .. atvirai apgaudinėja, žadėdami žmonėms gerą gyvenimą ir šviesią ateitį: tikina, kad veda žmones vystymosi keliu, o iš tiesų – visus veda į griūtį.

* Taigi, jei gyvenimas darosi vis sunkesnis ir lydi ateities baimė – tai tikrų tikriausias netikrų pranašų veiklos įrodymas.

* Kodėl tikime pranašais? Pranašai ir pranašystės paprastai suaktyvėja tamsiuoju (melo) periodu, kai klaidžiojantys tamsoje žmonės ieško Šviesos (tiesos). Kai gyvename Šviesoje, pranašystės tiesiog netenka prasmės, nes Šviesoje (tiesoje) ir taip viskas matoma ir aišku.

* Žmonių pasaulėžiūrą formuojančios sistemos pageidaujamas rezultatas – paklusni, aklai patikli, lengvai valdoma, nuspėjama minia. Sistema daugiau ar mažiau įtakoja visus žmones. Bet – yra skirtumas: būti pilnai įtrauktam ar būti paliestam sistemos.

* Ar gali būti visuomeninė žiniasklaida? Žinoma. Jai reikalingos tik dvi sąlygos: ji turi būti nepriklausoma nuo reklamos ir nuo politikų įtakos. Tačiau tai būtinos dvi sąlygos, kad visuomeninė žiniasklaida būtų nepriklausoma.

* Laisvė ir nepriklausomybė – ne “darau ką noriu“, o TEISĖ RINKTIS. Neturint teisės rinktis, visa kita gyvenime netenka prasmės. Paklusimas primestai valiai nesuderinamas su žmogaus orumu.

* Daugelio visuomenės bėdų priežastis – vis auganti nuolankių ir paklusnių vykdytojų armija, pasiryžusi veikti griežtai pagal surašytas instrukcijas, tačiau.. be asmeninės atsakomybės, šalta ir bedvasė. Tokie vykdytojai ištrina bet kokias žmoniškumo apraiškas – formalus mąstymas “pagal pateiktą šabloną“ blokuoja atjautą, vienybės pojūtį ir pozityvumą.

* Paskendusi skolose ir netikroje (melagingoje) vertybių sistemoje visuomenė negali būti nei normali, nei besivystanti – tai degraduojanti visuomenė.

* Įvairios reformos degraduojančioje sistemoje – tarsi sutrūnijusios tvoros perdažymas: eilinį kartą trumpam sukuriama “pagerėjimo“ iliuzija, bet tvora išlieka ta pati.

* Jei vadovas – šviesus ir dvasingas žmogus, tuomet ir visa jo aplinka – šviesūs žmonės, besirūpinantys visų laime ir gerove. Tačiau jei vadovu tampa melagis ir vagis, tai ir visa jo aplinka vagia ir meluoja, plėšdama ir žemindama žmones.

* Žmogus, kuris moko moralinio nuopolio – nupuola kartu su savo pasekėjais.

* Godūs žmonės neturi bendrų interesų – jie turi tik savus, išskirtinai asmeninius interesus. Neatsiejamas godumo palydovas – egoizmas. Egoistas niekada neveikia bendram labui.

* Tikras liaudies tarnas nesieks gyventi geriau už liaudį ir tuo labiau – demonstruoti savo “pranašumą“ ar žeminti tuos, kuriems tarnauja.

* Ilgą laiką žmones taip kontroliavo ir varžė, kad jie galiausiai pradėjo neigti savo dvasinį potencialą. Dabartinėje sistemoje nereikalingi kūrybingi, gabūs, išmintingi, sąžiningi žmonės – tokių tiesiog bijo kaip.. diversantų.

* Mus įpratino prie minties, kad mūsų ateitis nepriklauso nuo mūsų, kad “autoritetai“ geriau žino – kaip mums geriau.

* Jei visuomenė vystosi ir tobulėja – žmonės neliūdi dėl praėjusių “gerų laikų“, nes gyvenimas yra harmoningas ir žmonės turi gerą gyvenimo perspektyvą.

* Tiesa palengva apšviečia tamsiausius ir labiausiai slepiamus užkaborius. Tiesos šviesoje palengva išsisklaido viskas, kas yra netikra. Gyvendami Tiesoje mes praregime ir pradedame gyventi tuo, kas yra tikra :).

(Mintys iš įvairių paskaitų ir knygų)

Reklama

Paukštis narvelyje

Vienas paukštelis labai ilgai gyveno narvelyje.

Jis dažnai žiūrėdavo per narvelio virbus pro langą, kur matėsi medžiai ir pieva.

Jis matė kitus paukščius, kurie smagiai skraidė laisvėje, ir dažnai susimąstydavo, kaip tai galėtų būti – pajusti saulės šilumą, vėją sparnuose, skrydžio laisvę…

Kai paukštelis apie tai galvojo, maža jo širdelė pradėdavo tankiai plakti…

Jis užlipdavo ant aukščiausios kertelės ir, giliai kvėpuodamas, beveik pajusdavo galimo skrydžio jaudulį.

Kartais už lango nutūpdavo pailsėti kitas paukštis ir smalsiai stebėdavo narvelyje tupintį paukštelį.

Keliautojas pakreipdavo galvą į šoną, tarsi stebėdamasis, tarsi klausdamas savęs, ar tai įmanoma – paukštis narvelyje! Neįtikėtina!

Tokiomis akimirkomis paukštelis jausdavosi labai nelaimingas: jis nuleisdavo savo mažą galvelę, gerklėje stojosi gumulas, o širdį prislėgdavo liūdesys…

Bet vieną rytą paukštelio šeimininkas pamiršo uždaryti narvelio dureles!

Paukštelis tupėjo ir žiūrėjo į išorę pro atviras dureles.

Jis matė laisvėje skraidančius paukščius, matė saulės ir vėjo žaismą jų plunksnose ir pajuto užplūstantį jaudulį.

Paukštelis pastebėjo, kad ir langas atviras – ir jo širdis pradėjo plakti dar tankiau…

Jis bandė apsispręsti – ką gi jam toliau daryti.

Jis vis svarstė, vis galvojo ir galvojo, kol… vakare sugrįžo šeimininkas ir uždarė narvelio dureles.

Taigi, paukštelis nesiryžo, tiesiog negalėjo atrasti motyvų… laisvei. Jis pasirinko įprastą saugumą… narvelyje.

(Autorius nežinomas)

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂

Mitai apie dvasinį augimą ir tobulėjimą

Išmintingas tas, kas daug žino.

O iš tikrųjų išmintingas tas, kas išmintingai gyvena! Toks žmogus taiko savo žinias gyvenime ir yra kitiems geras pavyzdys. Juk žinios reikalingos sąmonės transformacijai, žmogaus charakterio gerinimui ir bendrai žmonijos gerovei, o ne gražbyliavimui ar tuščiažodžiavimui.

Išmintis ateina savaime su amžiumi.

Ne visada. Vien tik dėl amžiaus nepasidarome išmintingi – visi mes daromės vyresni, bet išmintingi, deja, tampa ne visi. Jei žmogus tobulėja, daro išvadas iš savo patirties, auga dvasiškai – išmintis būtinai ateina.

Šis pasaulis nėra tobulas.

Iš tiesų netobulas gali būti tik žmogaus suvokimas ir tai, ką jis sukuria savo ribotu suvokimu. O Kūrinija yra išmintinga ir tobula – tam, kad suprastume jos dėsnius, turime būti išmintingi.

Harmonijos pasiekti neįmanoma.

Tai nėra lengva, bet tai nereiškia, kad neįmanoma. Vienas iš žmogaus gyvenimo tikslų ir yra harmonijos siekis: su savimi, su žmonėmis, su aplinka.

Gyvenime nėra teisingumo, todėl atskiro žmogaus tobulėjimas beprasmiškas.

Jei kažko nematome, tai nereiškia, kad to nėra. Mūsų pasaulyje veikia tam tikri dėsniai, kuriuos mažo laikotarpio atkarpoje kartais sunku įžvelgti. Kad pamatytume jų veikimą, turime žvelgti plačiau ir giliau. Būtent tobulėdami žmonės didina teisingumą ir padaro jį visiems aiškiau matomu.

Dvasinio augimo tikslas – stabilumas.

Iš tiesų dvasiniam augimui reikalinga pusiausvyra tarp stabilumo ir dinamikos. O stabilumas augant dvasiškai gali būti tik viename – nuolatiniame augime.

Reikia nuolat viskuo abejoti.

Atvirkščiai – abejonių reikėtų vengti. Abejonės – viena iš paslėptų baimės formų, o su baime negali būti jokio tobulėjimo. Todėl jei abejojame – nedarykime, o jei pradėjome – neabejokime. Jei kažkas kelia nepasitikėjimą ar įtarimą – klausykimės savo širdies, savo intuicijos – jos neapgaus.

Turime kovoti su problemomis, tik tada jas išspręsime.

Tai neįmanoma: kova su problemomis (t.y., su pasekmėmis) niekada neišsprendžia jokių problemų – juk problemos priežastis lieka ir nepaliaujamai sėja vis naujas problemas. Bet kokią problemą galime išspręsti tik supratę ir pašalinę jos priežastis.

Pinigai nulemia viską.

Taip galvoja tik užkietėję materialistai. Mūsų gyvenime daugybė dalykų, kurių nenupirksime už jokius pinigus, pvz.: laimė, meilė, sveikata, džiaugsmas, išmintis, žmonių pagarba, tikri draugai… Jokie pinigai nesuteiks šių vertybių.

Gausa – tai kažkas išorinio.

Iš tiesų gausa – pirmiausia vidinis pilnatvės, gerovės ir džiaugsmo pojūtis. Jei jo nėra – jokie išoriniai dalykai (pinigai, daiktai, kelionės..) nepadarys žmogaus laimingu, nes savo dvasia jis bus skurdus ir jam atrodys, kad dar vis kažko trūksta iki pilnos laimės.

Reikia imti iš gyvenimo viską – tik tada būsi laimingas.

Taip moko dauguma sėkmės formulių propaguotojų. Tačiau mes gyvename pagal priežasties-pasekmės dėsnį, arba fizikoje žinomą energijų išlyginimo dėsnį, ir galime imti ne daugiau, nei įdėjome. T.y., turi būti apykaita, adekvatus atpildas, atitinkantis jėgų, energijos, gabumų, resursų įdėjimą. Jei imsime daugiau nei realiai įdėjome, tai anksčiau ar vėliau teks už tai pilnai “atsiskaityti“ – to niekas negali apeiti ar išvengti.

Sąžinė trukdo sėkmei, todėl reikia ją užslopinti.

Atvirkščiai: ji padeda! Sąžinė – vienas iš intuicijos, širdies, vidinio balso aspektų, kuris padeda priimti teisingus ir išmintingus sprendimus. Tai tarsi pagalba iš širdies gilumos, kuri visada yra teisinga.

Gyvenime galime viską pakeisti.

Ne visai taip: su kažkuo turime ir susitaikyti.. Yra dalykai, kurie pilnai nuo mūsų priklauso, o yra ir mažai nuo mūsų priklausantys. Be to, yra ir dalykai, kurių keisti negalima, kad nesukeltume nepataisomų pasekmių. Turime mokytis atskirti – ką galime ir turime keisti, o su kuo – susitaikyti.

Galime vizualizuoti ką norime, ir tai ateis.

Vien vizualizacija nieko nepasieksime, savaime nieko iš niekur neateina. Tam, kad gautume rezultatą – reikia įdėti energijos ir nuoširdžiai padirbėti. Vizualizacija – ne burtai, tai tik kūrybinio proceso dalis.

Konfliktai skatina vystytis.

Vystytis skatina ne konfliktai, o meilė. Jei nėra meilės, tuomet ir mažiausias konfliktas veda į griovimą. Todėl vystymosi pagrindas – besąlygiška, visaapimanti meilė, o ne konfliktai.

Kad būtum laimingas, reikia labai daug..

O iš tikrųjų pagrindinių žmogaus poreikių nėra daug, ir visus juos paprasta patenkinti. M Gandis labai taikliai apie tai pasakė: “Pasaulis pakankamai didelis, kad patenkintų kiekvieno žmogaus poreikius, bet pernelyg mažas, kad patenkintų žmogaus godumą“. Kad būtume laimingi – mokykimės skirti savo realius poreikius nuo nesibaigiančių įnorių.

Šypsenų diena :)

* Gamtos pokštas – kai tavo gimtadienis balandžio 1-ą dieną! 🙂

* Mūsų dienomis melas pasidarė toks savaime suprantamas, kad net ir balandžio pirmą sunku kažką apgauti..

* Šypsenos – tarsi šviesoforo šviesos: jei šypsena nuoširdi – žalia šviesa, jei šalta – geltona, jei kreiva – raudona.

* Kartais plati šypsena – tiesiog įrėminimas akmeniui užantyje.

* Jei norite išgirsti ką nors gero apie save – barkite save kuo dažniau balsu: būtinai atsiras norinčių paprieštarauti.

* Žodis – visai ne žvirblis, o gydytojas arba žudikas.

* Tylėti labai sunku – liežuvis trukdo..

* Filosofas – žmogus, kuris myli išmintį, bet kurio nemyli aplinkiniai.

* Daugžodžiavimas – gražbylystės ir politikų tėvas.

* Kas žada kalnus – kaip taisyklė, palieka.. krūveles.

* Išmintis ne visada ateina su amžiumi. Būna, kad amžius ateina vienas.

* Labai blogas ir labai paplitęs įprotis: atidėti rytdienai tai, ko niekada nesiruoši daryti.

* Gyvenimas permainingas. Kai mano rankose visos kortos – jis netikėtai pradeda žaisti šachmatais..

* Geriausias būdas sukelti paniką – paprašyti visus laikytis rimties.

* Niekada žmogus nebūna toks atidus, dėmesingas ir atsargus, kaip nešdamas iš virtuvės pilną lėkštę sriubos..

* Dieta visada prasideda rytoj!

* Yra tik viena vieta, kur Žemės trauka veikia didžiausiu pajėgumu – tai sofa priešais televizorių.

* Čipsai – tai būdas vieną bulvę parduoti už kilogramo kainą.

* Kaip nekeista, bet sveikatą labiausiai reikia saugoti nuo.. savęs.

* Brangesnis už sveikatą tik gydymas.

* Laimė, kaip ir sveikata: kai ji yra – jos nepastebi.

* Chroniškas nuovargis – kai net pailsėti nėra jėgų..

* Saugokite save – jums dar tikrai savęs prireiks.

* Prietaras: jei pametei namuose adatą, tai būtinai ant jos atsisėsi – kur ji benukristų.

* Gyvenimo patirtis: prieš užlipant eilinį kartą ant grėblio, tu užsidedi šalmą.

* Kai antrą kartą darai tą pačią klaidą – tai jau ne klaida, o pasirinkimas.

* Geriausi kaimynai tie, kurie triukšmauja kartu su jumis.

* Laiminga nesėkmė: kai pjauni šaką, ant kurios sėdi, ir tau sulūžta pjūklas.

* Praeitis – lyg tuščia konservų dėžutė, kurią tempi prisirišęs už virvutės paskui save: eiti lyg ir netrukdo, bet nuolat blaško trankiais garsais.

* Atmintis – nevykusiai sukonstruota laiko mašina.

* Praeitis dabarties rankomis ateitį kuria.

* Jei nemalonumus nuolat laistysi ašaromis – užauginsi nelaimę.

* Košmarai sapne – rafinuotas sąžinės kerštas. Nusidėjėlių košmarai – nedidelis pragaro kančių avansas.

* Kad šeimoje būtų taika, reikalinga kantrybė, meilė, supratimas ir.. bent du kompiuteriai.

* Iš visų laiko rijikų internetas – pats didžiausias besotis.

* Kompiuteris – ne tik žmogaus pagalbininkas, bet ir draugas. Ir toks reiklus draugas, kad verčia visą laisvalaikį praleisti su juo!

* Kompiuteris galvoja taip, kaip ir jo šeimininkas.

* Pasakyk man – ko ieškai internete, ir aš pasakysiu – kas tu.

* Laimė: kai darai kažką dėl kitų iš visos širdies, nelaukdamas dėkingumo.. ir kažkas tai užrašo į likimų knygą, ir siunčia tau Laimę, apie kurią net nesvajojai :)..

(Mintys iš interneto platybių)