G. Šičko: žingsnis po žingsnio į blaivybę

Plačiai paplitusi nuomonė, kad alkoholikai – pasmerkti žmonės. Tai neteisinga nuomonė, sėjanti pesimizmą ir beviltiškumą alkoholikų ir jų artimųjų tarpe bei verčianti susitaikyti su ištikusia bėda. Taip, alkoholizmas – bėda, bet ją galima įveikti, jei imsitės protingų ir ryžtingų veiksmų.

Kai kuriuose šaltiniuose galite perskaityti maždaug tokį sakinį: „Alkoholikų, susilaikiusių nuo alkoholio vartojimo net keletą metų, negalima laikyti pasveikusiais, nes bet koks bandymas vartoti alkoholį išprovokuoja recidyvą (ligos sugrįžimą).“ Tokių teiginių autoriai pasveikimo kriterijų kažkodėl laiko berecidyvinį alkoholio vartojimą. Tai labai šiurkšti klaida!

Pabrėžiu, kad tikrasis pasveikimo nuo alkoholizmo kriterijus yra blaivybė, t.y., visiškas motyvuotas alkoholio atsisakymas. Kodėl? Todėl, kad žmogus pagal savo prigimtį – natūraliausias blaivininkas ir išlieka tokiu iki tol, kol nepasiduoda alkoholinei propagandai ir kol jo sąmonė neiškraipoma dezinformacija apie alkoholį ir jo vartojimą.

Suklaidinti primestų melagingų šablonų, vartojantys alkoholį žmonės bijo blaivybės, jie dažnai pripažįsta: „Būti blaivu – reiškia degti iš gėdos ir jaustis nepilnaverčiu geriančiųjų kompanijoje.“ Ypač stipriai tai įskiepyta vyrams – tarsi alkoholio vartojimas jiems suteiktų „tikro“ vyriškumo! Tik pagalvokite, kaip iškreiptas daugelio mūsų suvokimas – periodiškai vartoti nuodą, juo nuodytis ir žaloti savo kūną ir dvasią, o dar ir mokėti už tai nemažus pinigus – “normalu“ ir sektina, o štai tokio elgesio atsisakymas yra “gėda“.

Jei kalbėsime apie vyriškumą, tai tikras pilnavertis vyras, vertinant jo sveikatos, energijos, žvalumo ir darbingumo rodiklius, yra blaivininkas. Lygiai tą patį galime pasakyti apie moterį – sveika, kūrybinga ir pilnavertė yra blaivi moteris. Visiškas alkoholio atsisakymas iš pagrindų keičia gyvenimą: pagerėja žmonių fizinė ir psichinė sveikata ir socialinis gyvenimas.

Todėl jei pajutote, kad alkoholis tapo neatsiejama jūsų gyvenimo dalis, jei nors retkarčiais jaučiate pagirias – tai signalas daryti rimtus žingsnius. Tam nereikia nei geležinės valios, nei papildomo laiko. Reikalingas nusiteikimas blaivybei, argumentuota informacija, elementari disciplina ir nuoseklumas. Tai nesuteikia kančios, atvirkščiai – jau po kelių dienų jūs pajusite sveikatos pagerėjimą, pradėsite tikėti savimi ir pamatysite kitokią, optimistinę savo gyvenimo perspektyvą.

Visiškas alkoholio atsisakymas įmanomas asmeninėmis pastangomis, o pradėti turėtumėte nuo psichologinio nusiteikimo blaivybei. Nuo to reikia pradėti todėl, kad alkoholizmas pirmiausiai yra psichologinis negalavimas, kurio pagrindinis požymis – alkoholio poreikis ir vadinamas alkoholinis užprogramavimas. O kadangi tai psichologinis negalavimas, jį galima užgesinti ir pakeisti kitais psichologiniais poveikiais.

Tai patvirtina dauguma atsisakusių alkoholio žmonių: kartais pakanka perskaityti mokslinę, argumentuotą informaciją apie alkoholį, ir visos ankstesnės alkoholinės programos subyra, o žmogus visam laikui praranda potraukį alkoholiui. Nugali loginis mąstymas ir aiškus suvokimas – kas iš tiesų yra alkoholis, kaip jis veikia žmogų ir kaip išsivysto liguista priklausomybė. Tai motyvuota blaivybė, kuri yra visiško pasveikimo įrodymas.

Alkoholinis programavimas – tai sąmonės iškreipimas, kai užprogramuotas žmogus tiesiog vykdo aplinkos (šeimos, sociumo) suformuotus elgesio šablonus. Net jei alkoholio vartojimui įdiegta programa sukelia atmetimo reakcijas vartojant alkoholį – pykinimą, blogą savijautą – žmogus vis vien ją vykdo. Skiriasi tik požiūris į alkoholio vartojimą ir jo vartojimas: vieni nusiteikia jį vartoti tik per šventes, kiti – per šventes ir savaitgalį, o kai kurie – ir su proga, ir be jos. Esmė ne kiekyje, o sprendime – vartoti alkoholį.

Alkoholinis programavimas yra stiprinamas įsitikinimu, kad alkoholio vartojimas yra “natūralus“, “pateisinamas“ ir net “neišvengiamas“. Toks įsitikinimas “pateisina“ alkoholio vartojimą. Šalia jo būtinai yra tikėjimas įvairiais paskleistais mitais apie „stebuklingas“ alkoholio galias. Jei tai būtų ne mitai, o patvirtinti faktai, tai alkoholikai būtų sveikiausi žmonės pasaulyje. Tačiau faktai įrodo priešingus dalykus.

Poreikis alkoholiui, alkoholinės programos ir jų įtakoti įsitikinimai taip tarpusavyje susieti, kad pakeitus vieną, kinta ir kiti. Lengviausia užgesinti poreikį alkoholiui, sunkiau paveikti alkoholinį užprogramavimą, dar sunkiau – jo įtakotus įsitikinimus. Būtent alkoholinių programų įtakoti įsitikinimai yra ryškiausias alkoholizmo požymis. Pakanka šiuos klaidingus įsitikinimus sugriauti faktais ir tiesa apie alkoholį, ir žmogus visiems laikams praranda potraukį svaigintis. Kol žmogus tiki įvairiais mitais apie alkoholį ir pateisina alkoholio vartojimą, tol jis jį vartos.

Jei norite visiems laikams atsisakyti alkoholio ir gyventi blaiviai, turite padirbėti su savo sąmone – tam, kad suprastumėte, kas jus laiko alkoholizmo spąstuose. Todėl pirmiausia turite pasiryžti blaivybei, ją motyvuoti argumentuota informacija ir atsisakyti klaidingų įsitikinimų. Blaivybė – didelė žmogiška vertybė, ja reikia didžiuotis, o ne gėdytis. Vartojančio alkoholį žmogaus svajonė turi būti blaivybė, o ne „mokėjimas“ vartoti alkoholį.

(Pagal G. Šičko knygą “Išsivadavimas iš alkoholizmo: žingsnis po žingsnio“, vertė ruvi.lt)

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s