Tarsi garų puodas

Kiekvienas iš mūsų tam tikra prasme primena pilną garų puodą: kol dangtis sandariai uždarytas, niekas nežino – koks viduje spaudimas.

Kartais žmonės net neįtaria, kokia didžiulė įtampa yra jų viduje, kol staiga nepratrūksta vienokiu ar kitokiu būdu.

Toks staigus “garo nuleidimas“ gali pasireikšti kaip psichosomatinis susirgimas, o kartais ir kaip nelaimingas atsitikimas.

Perteklinio “garo nuleidimas“ gali pasireikšti ir įvairiais skausminiais pojūčiais – galvos, skrandžio, pilvo, arba kvėpavimo problemomis (pavyzdžiui, astma ar alergija), o kartais ir piktybiniais susirgimais ar širdies-kraujagyslių sistemos ligomis.

Kiti “nuleidžia garą“ nuolatiniais skundais, ašaromis, reikalavimais ir priekaištais, o kartais ir pykčiu, agresija, prievarta ar brutaliu elgesiu.

Dauguma apskritai įsigudrina metų metais nejudinti “dangčio“, nes nenori užsiimti nemaloniais dalykais, nenori dirbti su susikaupusia vidine įtampa.

Kai kurie kompensuoja perteklinę įtampą persivalgymu, rūkymu, girtuokliavimu ir trankvilizatoriais.

Kiti praleidžia gyvenimą prie televizoriaus, dirba nuo ryto iki vakaro ir niekuomet nepasilieka vienumoje, akis į akį su savimi – kad tik nepažvelgtų į savo vidų…

Kitaip tariant – žmonės vengia minčių apie savo susikaupusią vidinę įtampą ir stengiasi apie ją negalvoti, arba nuolat perjungia savo dėmesį į kažką išorinio… ir pavojingai didina įtampą toliau.

Jei turite drąsos ir norite sužinoti tiesą apie save – skirkite kasdien 20-30 minučių tam, kad pažvelgtumėte tiesiai į save ir pamatytumėte savo tikrąjį “aš“.

Yra daug būdų tai padaryti: tai savianalizė, kvėpavimo metodikos, gili relaksacija, fiziniai pratimai, meditacija, arba bet koks kitas būdas, kurio dėka jūs galite užmegzti tvirtą ir sveiką ryšį su savo vidiniu “aš“.

Nepulkite to daryti su pernelyg dideliu entuziazmu, nepersistenkite: juk viduje, kaip tame garų puode – didelis spaudimas, ir staigus “dangčio“ pakėlimas gali smarkiai pakenkti.

Neskubėkite. “Nuleiskite garą“, mažinkite savo vidinę įtampą kasdien, po truputį. Ir palengva pasieksite tokį lygmenį, kai galėsite “atsiverti“ nekenkdami nei sau, nei aplinkiniams.

Autorius – R. E. Nadžemi

Visiems gražaus savaitgalio! 🙂

Reklama

Prof. Vladimiras Ždanovas apie alkoholizmo žalą

Dabar visuomenei diegiama baisi mintis: tarsi alkoholis, tabakas ir kiti narkotikai yra lyg lengvas lietutis, savaime krentantis iš dangaus, o jau jūs patys darykite viską, kad žmonės iš tų prilytų balų negertų. O iš tiesų reikia pabrėžti, kad egzistuoja galingos jėgos, kurios suinteresuotos mūsų tautų nugirdymu. Tai pirmiausiai alkoholio gamintojai ir prekiautojai alkoholiu, tai valdžia, kuri pridengia šį biznį ir gauna savo procentus, tai pasaulio užkulisinės jėgos, kurios svajoja išvalyti tam tikras teritorijas savo tikslams. Visa tai kartu yra vadinama alkoholine mafija. Ši mafija ir formuoja visuomenės požiūrį į alkoholį ir įtakoja alkoholinius įstatymus.

Kad suprastume, ką daryti ir kaip pasipriešinti šios mafijos veiklai, mes turime suprasti – kodėl žmonės geria. Yra daug įvairių teorijų, kad žmonės geria iš džiaugsmo, dėl nelaimių, dėl pagirių ir t.t. – visa tai yra niekai. Yra viso labo trys pagrindinės priežastys – kodėl žmonės geria, rūko ir vartoja kitus narkotikus. Pirmoji ir pati svariausia priežastis yra alkoholio prieinamumas. Tik alkoholio prieinamumas ir Rusijoje, ir Lietuvoje atvedė šias šalis į alkoholinę katastrofą. Palyginimui: tarybiniais laikais butelis degtinės kainavo 4 rublius, o duonos kepaliukas – 20 kapeikų. Butelis degtinės buvo prilygintas 20 kepaliukų duonos. Dabar butelis degtinės Rusijoje kainuoja 90 rublių, o duonos kepaliukas – 30 rublių. Akivaizdu, kad alkoholis tapo daug pigesnis ir prieinamesnis.

Prieinamumas padidėjo ir dėl alkoholio pardavimo vietų ir laiko. Mūsų akademiniame miestelyje, kuriame gyvenu visą gyvenimą, tarybiniais laikais 30-čiai tūkstančių gyventojų buvo 3 gastronomai, kiekviename iš jų buvo po alkoholinį skyrių, kuris dirbo nuo 11 ryto iki 7 vakaro. Po 7 vakaro nusipirkti alkoholio nebuvo kur. Dabar gi apskritą parą yra prekiaujama pigiu ir lengvai prieinamu alkoholiu.

Antroji svarbi alkoholio paplitimo priežastis – žmonių įsitikinimas, kad gerti alkoholį yra gerai, kad be šito gyventi neįmanoma, kad tai prestižas. Trečioji priežastis – narkotinė priklausomybė. Žmogus, kuris pradeda vartoti narkotiką – o alkoholis yra vienas iš pavojingiausių narkotikų – neišvengiamai pasiekia stadiją, kai tampa priklausomas nuo narkotiko.

Supratus, kodėl žmonės geria, reikia diegti visuomenės blaivinimo programas, kurias reikia pradėti vykdyti pirmiausiai nuo alkoholio prieinamumo vaikams ir jaunimui maksimalaus apribojimo. Reikia stengtis pastatyti milžinišką barjerą nuo alkoholio būtent mūsų vaikams. Kaip ir visame pasaulyje, alkoholis gali būti parduodamas tik nuo 21 metų. Iki 21 metų žmogus auga ir vystosi, todėl jį lengva sužaloti. Ką tik buvau Amerikoje – jie ten turi galingus įstatymus prieš alkoholio pardavimą ir vartojimą asmenims iki 21 metų. Visi prisimena istoriją su D. Bušo devyniolikmete dukterimi, kai ją pagavo bare geriančią alų. Tai buvo skandalas, prezidentas sumokėjo didžiulę baudą.

Juk mūsų vaikai geria ne degtinę, o silpnus gėrimus – alų, silpnus kokteilius – nuo šito ir prasideda visuomenės alkoholizmas. Kuo silpnesnis, kuo skanesnis, gražiau apipavidalintas silpnas gėrimas, tuo greičiau įsitraukiama į jo vartojimą, tuo jis socialiai pavojingesnis. Todėl aš patarčiau seimui užsiimti ne kova su alkoholizmu, o visuomenės blaivinimu ir jaunimo išsaugojimu. Dalis visuomenės jau nugirdyta, o kovoti su alkoholizmu galima tik vienu būdu: pašalinus alkoholį iš alkoholikų gyvenimo.

Todėl visos apribojančios priemonės turi augti: pirmiausiai akcizų didinimas, kainų augimas – kad alkoholis būtų nepasiekiamas žmonėms, kad jiems ekonomiškai neapsimokėtų jį pirkti. Reikia riboti ir alkoholio pardavimo laiką, organizuoti išeigines dienas ir šventes be alkoholio, kad žmonės išmoktų gyventi blaiviai.

Anksčiau aš galvojau, kad tik rusus norima nugirdyti, nes Rusija turi daug gamtinių resursų. Tačiau šiemet, važiuodamas per Europą, aiktelėjau: dėl alkoholio vartojimo nyksta etniniai prancūzai, vakarų vokiečiai, belgai, olandai. Aš pažiūrėjau į pasaulio žemėlapį ir susimąsčiau – dabar klesti 1 milijardas blaivių indų, 1,5 blaivių kinų, 2 milijardai blaivių musulmonų. O kas dabar krizėje, kas nyksta nuo Žemės paviršiaus? Nyksta baltasis geriantis krikščioniškasis pasaulis…

Mūsų, baltųjų žmonių šiandien Žemėje beliko 8 procentai, ir mes toliau nykstame… Aš ne prieš kitų rasių žmones, aš prieš tai, kad baltosios rasės žmonės būtų naikinami alkoholiu. Pasirodė, kad mūsų kova už blaivybę liečia ne tik Rusiją, tai baltojo žmogaus išsaugojimo programa.

Aš labai džiaugiuosi, kad ir pas jus Lietuvoje atsirado galingos blaivybės organizacijos, kurios siekia tautos išblaivinimo. Tikiuosi, kad ir seime yra protingų žmonių, kurie supranta, kad tą politiką, kuri palaiko alkoholinę mafiją, reikia keisti. Juk ir alkoholio pardavimo laiko prailginimas, ir akcizų alkoholiui mažinimas yra nusikaltimas. Europos Antialkoholinė chartija teigia, kad negalima švelninti alkoholinių įstatymų: negalima mažinti akcizų (tik kelti), negalima ilginti alkoholio pardavimo laiko (tik trumpinti), negalima mažinti amžiaus, nuo kurio parduodamas alkoholis. Aš stebiuosi, kad Europos chartija nėra įstatymas jūsų seimui ir jūsų šaliai.

O žiūrovams linkiu blaivybės, nes tik blaivi Lietuva, blaivi Latvija, blaivi Estija, blaivi Rusija turi ateitį. Kitaip mus, lyg indėnus, išnaikins alkoholiu ir Žemėje apie mus neliks nei prisiminimo.

(Vertė ruvi.lt)

Apie tabaką

Paskaičiuota, kad maždaug trečdalis Žemės gyventojų rūko – tabakas rūkomas net 120 valstybių. Tai labai paplitęs žalingas įprotis, nuodijantis ne tik rūkančiojo, bet ir šalia jo esančių žmonių sveikatą. Jau įrodyta, kad pasyvus rūkymas yra ne mažiau pavojingas, nei pats rūkymas. Apskaičiuota, kad viena surūkyta cigaretė trumpina rūkoriaus gyvenimą 15 minučių, o metai rūkymo – maždaug trimis mėnesiais. Tabake esantis nikotinas sukelia priklausomybę, todėl rūkymas skaitomas narkomanijos rūšimi.

Iš kur atsirado šis žalingas įprotis? Senuose metraščiuose atrandami aprašymai, kad rūkymas gimė žūstančiose centrinės Amerikos civilizacijose dar iki Kolumbo epochos, pvz., actekų valdovai rūkė ambros ir tabako mišinius. Vėliau, maždaug XVI amžiuje šį žalingą įprotį išplatino jūreiviai, plaukę į Ameriką su K. Kolumbo užkariautojais. XVII amžiuje ispanų jūreiviai atvežė tabaką į Filipinus ir Pietų Kiniją. Prancūzijoje, Rusijoje tabakas buvo kramtomas ir uostomas. XVIII amžiuje anglų prekybininkai atvežė tabako su opiumu į Kiniją. Rusai XIX amžiuje pradėjo rūkyti pypkes ir papirosus.

Taip buvo pasėtas šis žalingas užkratas, vėliau sparčiai paplitęs po visą pasaulį. 1828 metais ispanai pirmieji pagamino cigaretes, ir rūkymas dar labiau išplito. Rūkymas ypač plito pasaulinių ir didesnių karų metu, nes tabakas buvo kareivio davinio dalis. Pavyzdžiui, Pirmojo Pasaulinio karo metu papiroso išmatavimai buvo tokie pat, kaip ir kulkų – kad galima būtų greitai pakeisti gamybos pobūdį. Pirmieji rūkymo žalą pastebėjo vokiečių nacistų kariniai vadovai – jie ir buvo pirmieji, patvirtinę ryšį tarp tabako rūkymo ir jo sukeltų ligų.

XX amžiaus 6-7 dešimtmečiais rūkymo žala buvo galutinai įrodyta ir specialistų įvardinta kaip epidemija, kurią sukelia nerūpestingumas ir skleidžiamas melas apie tabaką. Pasaulinė Sveikatos Organizacija 2003 metais Ženevoje 192 šalių pritarimu (kurios sudarė Pasaulinę Sveikatos Organizaciją) pasirašė Tabako Kontrolės Konvenciją, kuri apima visus esminius klausimus: reklamos draudimą, nerūkančiųjų gynimą, apgaulingų teiginių draudimą (tokių kaip „lengvos cigaretės“), draudimą pardavinėti cigaretes nepilnamečiams, kontrabandą. Šios konvencijos taikymas priklauso nuo valstybių politinės valios.

Kuo gi pavojingas tabakas? Pirmiausiai dėl nikotino ir dar keliolikos narkotinių medžiagų, nuo kurių išsivysto priklausomybė. Tabako dūmuose yra apie 200 nuodingų komponentų – toksinai, mutageninės medžiagos, kancerogenai ir narkotinės medžiagos. Tai pavojinga žmogui koncentracija. Su kiekvienu dūmo įtraukimu įtraukiamos ir visos šios medžiagos, kurios nuodija organizmą. Besigindamos žmogaus kraujagyslės spazmuoja – su kiekvienu tabako dūmų užtraukimu tai praplečiamos, tai sutraukiamos kraujagyslės. Taip alinama visa širdies ir kraujagyslių sistema.

Nuo tokių spazmų kraujagyslės plonėja ir darosi trapios. O jei dar vartojamas ir alkoholis – organizmui daroma didžiulė žala. Rūkymas stipriai pakenkia plaučius: jie turi per 350 mažyčių pūslelių, vadinamų alveolėmis, per kurių sieneles deguonis iš oro patenka į kraują. Jei žmogus rūko, plaučių alveolės padengiamos lipnia derva, ir dėl to deguonis negali patekti į kraują. Tai sukelia rimtas plaučių ligas – 94% plaučių vėžio išsivysto rūkantiems žmonėms. Rūkymas sukelia mikroinsultus ir mikroinfarktus, skrandžio ligas, burnos ir gerklės ligas, nevaisingumą ir impotenciją, vėžinius susirgimus, galūnių gangreną – jau įrodyta, kad šis žalingas įprotis kenkia sveikatai ir trumpina gyvenimą.

Liūdna statistika teigia, kad XX amžiuje nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet žūdavo 5 milijonai žmonių. Jei išliks toks pat rūkymo mastas, XXI amžiuje gali žūti milijardas žmonių. Patvirtintas dar vienas dėsningumas: tabakas dažnai yra pirmas žingsnis į rimtesnę narkomaniją – beveik visi narkomanai ir alkoholikai pradėjo nuo rūkymo. Dauguma alkoholikų ir narkomanų rūko ir toliau. Paradoksalu tai, kad už savo pačių pinigus rūkoriai gadina sau sveikatą ir dar mėgaujasi lėtu savęs žudymu. Kadangi informacijos apie žalingus įpročius vis daugėja, o žmonės darosi vis sąmoningesni: yra daug vilčių, kad XXI amžius bus žalingų įpročių atsisakymo amžius.

Tabakas – vienas iš pavojingiausių narkotikų, nes yra lengvai prieinamas, o rūkymo pasekmės ne taip greitai pastebimos, kaip alkoholikų ar kitų narkomanų. Visiems, kas nori suprasti šio žalingo įpročio priežastis ir mastą, kviečiu pažiūrėti N. Collot ir A. Vait dokumentinį filmą „Tabakas. Sulaikykite kvėpavimą“.

Parengė ir vertė ruvi.lt

Apie Taikų Kovotoją

* Sąvoka “Taikus Kovotojas“ skamba prieštaringai. Kaip galima būti taikiu ir tuo pat metu kovoti?.. Žmonijos istorijoje buvo daug kovotojų – drąsių, ambicingų, net žiaurių, tačiau visiems jiems trūko… širdies gerumo. Todėl jų kovos nešė griūtį ir nelaimes.

* Taikus Kovotojas – ne tik drąsus ir turintis kovotojo dvasią, bet ir mylintis bei turintis gerą širdį. Todėl jis neša taiką ir geras permainas.

* Taikaus Kovotojo Kelias gyvuoja jau daugelį šimtmečių ir įkūnija išmintį bei aukščiausius dvasinius žmonijos pasiekimus.

* Ryškiausi Taikių Kovotojų pavyzdžiai istorijoje – M. Gandis, M. Liuteris Kingas, Motina Teresė ir daug kitų didžių žmonių. Šie žmonės pakeitė mūsų pasaulį į gerąją pusę.

* Drąsa ir meilė – dvi pagrindinės Taikaus Kovotojo savybės. Drąsa nereiškia bebaimiškumą, o reiškia arba savalaikius ir būtinus veiksmus, arba savalaikį ir būtiną išlaukimą.

* Mylėti reiškia priimti reiškinius tokius, kokie jie yra, darant mėginimus keisti juos į gera.

* Taikaus Kovotojo kelias grįstas drąsiais, širdies įtakotais veiksmais.

* Taikūs Kovotojai kantrūs: jie laukia, kol drumzlės nusės ir vanduo taps skaidrus. Jie veikia tiksliai ir tuomet, kai to reikia – todėl jų veiksmai teisingi.

* Jie turi ir neįkainojamas brangenybes: paprastumą ir atjautą. Jie paprasti, kaip Būties ištakos – iš čia jų gili išmintis. Atjaučia žmones, todėl yra harmonijoje su jais ir Visata.

* Taikus Kovotojas gyvena tam, kad tarnautų žmonėms ir gintų tuos, kam reikia pagalbos.

* Taikių Kovotojų jėgos šaltinis – drąsi dvasia, tačiau jie žino, kad viską lemia širdies gerumas – tik jis suteikia gyvenimui formą ir gali pakeisti pasaulį.

* Kiekvienas turi savyje šį didžiulį potencialą – kiekvienas gali tapti Taikiu Kovotoju.

* Dauguma žmonių nori gerų pokyčių savo gyvenime ir visuomenėje. Tačiau jų vidinė inercija tam priešinasi, todėl kartais net mintis apie pokyčius gąsdina. Bet pokyčių sustabdyti neįmanoma – tai prilygtų medžio pumpuro pasipriešinimui pačiam pavasariui.

* Pokyčių pradžioje visuomet atrodo, kad viskas tik blogėja ir sunkėja, nes žmonės pradeda matyti visas klaidas ir negeroves, t.y., tai, ką reikia keisti.

* Išmintingi mokosi iš savo klaidų, kvaili kartoja jas vėl ir vėl…

* Sunkumų akivaizdoje žmonės bunda iš tingaus snaudulio, nusimeta kaukes, pamato tiesą, kelia svarbius klausimus ir ieško atsakymų, vienijasi ir nukreipia energiją būtinoms permainoms.

* Žmonės pradėjo busti: bet tam, kad galutinai pabustų, jie turi suprasti, kad miega.

* Išbandymai ir galimybės, slypinčios šioje istorijos akimirkoje – pradžia ir užuomazgos to, su kuo susidursime ateityje.

* Kuo jūs norite būti – Taikiu Kovotoju ar muilo operos “žvaigžde“? Dabar kiekvienam reikia pasirinkti – kuo jis taps, ir nuo kiekvieno žmogaus pasirinkimo priklauso visų mūsų ateitis.

Pagal D. Millmeno knygą “Taikaus Kovotojo Kelias“

Saulėto artėjančio savaitgalio! 🙂

Apie Šviesos jėgą

* Kali Jugos pabaiga reiškia pabaigą išnaudotojams, apgavikams, griovėjams ir pikta sėjantiems. Nuosekliai ir nenumaldomai tamsa pralaimi, nes ji pasmerkta – tai dėsninga. Laimi tie, kas palaiko Evoliuciją ir Šviesą.

* Pasirinkimas – eiti su tamsa ar su Šviesa – yra laisvas, bet būtinas ir neišvengiamas. Niekas negali likti nuošalyje.

* Meilė ir neapykanta – dvi priešingos jėgos, atitinkančios Šviesą ir tamsą. Tarp šių dviejų jėgų dabar yra žmonija.

* Šviesos jėga planeta bus išvalyta nuo visų tamsos apraiškų. Kiekvieno žmogaus pasirinkimas lems – kaip ir kiek vyks šis pokytis.

* Dviejų epochų sandūroje naujos idėjos pripildo visą erdvę – tai vienybė, tiesa, taika, bendradarbiavimas, meilė, visų gerovė. Šios idėjos palengva įsiskverbia į daugumos sąmonę, nors dar sukelia pasipriešinimą. Į šį procesą įtraukti visi planetos gyventojai.

* Suvokimas per širdį – esminis, bazinis. Per protą – primestas, klaidinantis. Aukščiausias sąmoningumas pasiekiamas suvokimu per širdį. Tikroji žmogaus galia sklinda iš širdies, su meile.

* Viskas, kas daroma su meile, su meile ir sugrįžta. Tas, kas myli žmones ir pasiryžęs jiems padėti, tas sujungtas su savo tikrąja galia.

* Veikiantis visų labui, iškėlęs kolektyvo interesus aukščiau savų ir besidžiaugiantis bendrais pasiekimais – jau yra teisingame kelyje. Vienybės ir Tiesos pojūtis kelia sąmoningumą.

* Tikroji galia vienija, kuria ir džiaugsmingai išreiškia dvasios didybę. Iki šiol Žemėje šito nebuvo, nes žmonės buvo priešinami neapykanta, šmeižtu, vertinimais.

* Kaip daug žmonių sunkina gyvenimą, ir kaip dar vis mažai jį palengvina!

* Besitraukiančios tamsos jėgos dar vis tebekovoja savo paskutines kovas, bet jau negali remtis nei neapykanta, nei melu – visa tai griūva.

* Nekenk, nedaryk artimam savo bloga – teigia amžių išmintis, nes blogis galiausiai atsigręžia prieš patį piktadarį.

* Už visus padarytus veiksmus teks atsiskaityti. Kiekviena sąmoningai ištaisyta skriauda po truputį išlaisvina ir leidžia judėti į priekį, link Tiesos ir Šviesos.

* Šviesos požymiai – vienybė, bendradarbiavimas, tamsos – skaldymas, supriešinimas.

* Tamsa veikia kiekvieną, kas jai pasiduoda. Tačiau blogis jau negali plisti, nes vis ryškiau sklindanti Šviesa palengva išsklaido jį lyg rytinį rūką.

* Ugninė energija pasiekė Žemę, todėl ir geras, ir blogas žmogaus savybes pilnai išryškina. Viskas, kas silpna – perdegs, viskas, kas bloga – pasieks tokį lygį, kad pradės pats save naikinti. Išliks tai, ką kuria Šviesa.

* Ateina Tiesos metas, kai kalbėsime Tiesą ir gyvensime Tiesoje. Ateities žmonės – tikri šviesuoliai, dvasios aristokratai.

* Taika ir gerovė sugrįžta į Žemę. Įsitvirtins vienybė, išnyks priešiškumas. Pasikeis žmonės ir suklestės Žemė, gyvūnai ir augmenija. Planeta bus išvalyta nuo visų šiukšlių.

* Žmogaus sąmonė transformuosis. Visos planetos tautos taps viena draugiška šeima. Ateis Šviesos karalystė. Ir jai jau nebus pabaigos…

Mintys iš “Gyvosios etikos“

Apie Šviesą ir tamsą

Dvasiniuose mokymuose Šviesa paprastai vadinama tiesa, harmonija, meilė, evoliucija, o tamsa – blogis, melas, visos negatyvumo apraiškos, destrukcija. Šviesa – tai evoliucijos dėsnių paisymas, tamsos tikslas – griovimas.

Sunku atsekti pačią tamsos atsiradimo pradžią, nes variantų įvairiuose mokymuose ne vienas: ir gėrio pažinimas per priešybę, ir puolusio angelo maištas, ir kosminis virusas, ir tamsių jėgų iš kitų planetų sąmokslas, ir labiausiai nuo Šviesos nutolusio taško tyrinėjimas, ir t.t..

Akivaizdu viena: nuo mums pateikiamos istorijos pradžios vyksta šių dviejų jėgų kova. Bet jei įsižiūrėsime atidžiau – suprasime, kad kovoja tik tamsa, o Šviesa tiesiog užgožiama, slepiama, nukreipiama į tolimus aplinkkelius.

Teigiama, kad niekuomet dar šioje Žemėje nedominavo Šviesa, nors galimybė tam visada buvo ir yra. O pagrindinė tamsos kovos priemonė ir tikslas – patys žmonės, jų pavergimas per primestą, klaidinantį pasaulio suvokimą, paverčiant juos beveide lengvai valdoma minia.

Tamsos kovos įrankių arsenalas – melas, bauginimas, šantažas, prievarta, kontrolė, skaldymas, valdymas per silpnybes, priešinimas, kerštas, griovimas, šmeižtas, įtampa, ginčai ir t.t.. Paradoksas tame, kad ir Šviesos skleidėjai, pasinaudoję šiuo arsenalu, automatiškai tampa tamsos sąjungininkais.

Todėl į tamsos apraiškas reikia žiūrėti atidžiai, kad neatsakyti tuo pačiu ir netapti tamsos skleidimo įrankiu. Tamsa nekenčia Šviesos, todėl kuo daugiau Šviesos, tuo didesnis tamsiųjų puolimas. Geriausias atsakas tamsai – ramybė ir pusiausvyra.

Šviesai nereikia kovoti, vien savo buvimu ji išsklaido tamsą. Todėl jos poveikis ramus, bet užtikrintas – tai nuoseklus Tiesos atvėrimas, melo demaskavimas, laisvė, dvasingumas, meilė, vienybė, drąsa, bendradarbiavimas, tikslingumas, kūryba, džiaugsmas, tobulėjimas, pusiausvyra.

Šviesos kelias platus, išlaisvinantis iš siaurų egoizmo rėmų, vedantis į gyvenimą visų labui – kolektyvo, visuomenės, valstybės, žmonijos. Šviesos skleidėjų vienybė – didelė jėga, kuri padaro neįtikėtinus stebuklus, nes yra palaikoma pačių Visatos dėsnių.

O štai tamsa lipni, ji įtraukia ilgam klaidžiojimui iliuzijose. Darantys bloga naiviai tikisi išvengti atsakomybės (todėl ir vengia Šviesos), tačiau apgauti Visatos dėsnių neįmanoma: kiekvienu piktu poelgiu sėjama vis nauja blogio sėkla, kurios karčius vaisius anksčiau ar vėliau teks valgyti pačiam ją pasėjusiam.

Dvasiškai silpni žmonės pasiduoda ir geram, ir blogam poveikiui – priklausomai nuo juos supančių žmonių. Šviesūs, dvasiškai stiprūs žmonės daro gerą poveikį ir aktyvuoja geras žmogaus savybes. Pikti, tamsūs žmonės – visada aktyvina žmonėse negatyvumą.

Paprastai pridengti tamsos tikslams naudojama daug žodžių. Ir nors kalbantysis gali būti patrauklus ir kalbėti gražius žodžius, tačiau poveikį jis daro ne savo išvaizda ar kalbomis, o savo vidine būsena. Nematomi akiai poveikiai stipresni už matomus, todėl reikia mokytis klausytis ne žodžių, o savo pojūčių.

Šviesus žmogus visada padaro gerą poveikį ir gesina blogį, todėl bendraujant su juo jaučiamas džiaugsmas ir pakylėjimas. Tačiau net dvasinis šviesuolis, ilgą laiką bendraudamas su blogį skleidžiančiu žmogumi pajunta ne tik atstūmimą, bet ir ryškų jėgų nuopolį.

Ar tamsa tokia stipri? Taip, jei maitiname ją savo negatyviomis mintimis, jausmais ir veiksmais, kuriais ji provokuoja į save reaguoti. Tačiau ji bejėgė prieš akinančią Šviesos energiją. Blogio dar daug, tačiau pasiekęs kraštutinį lygį, galiausiai jis pradeda naikinti ir pats save..

Siekiančių Šviesos žmonių vis daugėja, todėl tamsa pasmerkta, nors.. išeina ji su didžiuliu pasipriešinimu. Nei evoliucijos, nei sklindančios Šviesos jau niekas nesustabdys: ji plėšte nuplėšia kaukes nuo visų, kas prisidengęs gražiais žodžiais neša griūtį – ir žmonės pamato Tiesą.

Didžiuliu šviesių žmonių troškimu, jų mintimis ir darbais į Žemę ateina Tiesa, Vienybė ir Taika. Tai harmoningų sąveikos procesų ir visuotinės gerovės pagrindas. Kokia nuostabi ateinančios Šviesos perspektyva – gyvenimas Šviesoje!

Laiškas Tėvui

Labas, Tėti!

Aš noriu Tau padėkoti…

Už tai, kad kai atvežėte mane ką tik gimusį iš ligoninės ir nusprendėte išmaudyti, mama pasakė: “jis toks mažiukas… aš bijau prie jo prisiliesti..“, o močiutė su seneliu nusprendė, kad man reikėtų paūgėti, kad jie galėtų mane paimti ant rankų…, ir tik Tu pasakei: “aš pats išmaudysiu savo vaiką!“;

Už tai, kad po ilgos ir sunkios darbo dienos, nežiūrint į nuovargį, Tu rasdavai laiko prieš miegą paskaityti man pasaką;

Už tai, kad mokei mane nebijoti tamsos ir pabaisų: netingėjai kas vakarą išjungti kambaryje šviesą, o paskui kartu su manimi lįsti į spintą, po stalu, po lova, už spintelės – kad įtikintum mane, jog ten nieko nėra;

Už tai, kad nežiūrint visų mano “noriu pagerti“, “noriu valgyti“, “o kur čia tualetas“.., o taip pat ne vieną mano sugadintą meškerę – vis vien imdavai mane kartu į žvejybą;

Už tai, kad kasdien vežiojai mane perpildytu autobusu į vaikų darželį, nes tame darželyje buvo ypatinga ugdymo programa, kuri padėjo išskleisti mano individualybę ir talentus;

Už tai, kad šeštadienį ėjome į “mūsų“ parduotuvę, kur buvo prekiaujama skaniausiais saldumynais, kurių man nupirkdavai, bet… tik kad “mama nesužinotų“;

Už tai, kad Tavo ir mamos dovanotą žaislą kartais po mėnesio išnarpliodavau iki detalių (juk smalsu pažiūrėti, kaip jis padarytas!), ir jei mama ir pykteldavo dėl to, Tu nuramindavai: “tai tik daiktas, o mūsų vaikas smalsus ir normaliai vystosi“;

Už tai, kad be žodelio priekaištų pataisei kaimyno tvorą, į kurią įvažiavau, besimokydamas važiuoti dviračiu;

Už tai, kad kantriai ir metodiškai, valandų valandas aiškinai man sunkiai suprantamus matematinius algoritmus ir kosinusus;

Už tai, kad gimtadienio proga padovanojai man gitarą, nes aš labai jos norėjau… nors po mėnesio grojimo ja jau nesidomėjau;

Už tai, kad laukei manęs, paauglio, vakare sugrįžtant namo, ir jei grįždavau vėliau sutarto laiko, nekeldavai balso, nors perspėdavai, kad tai paskutinis kartas;

Už tai, kad nepirkai man daiktų už kažkokius nuopelnus, o todėl, kad tiksliai žinojai, kad man jų reikia;

Už tai, kad nuo pirmų dienų gerbei mane ir bendravai kaip su lygiaverčiu žmogumi;

Už tai, kad visada laikeisi duoto žodžio, ir aš žinojau: kas beatsitiktų, tai, ką pažadėjai – ištesėsi;

Už tai, kad prieš išvažiuojant studijuoti į kitą miestą, Tu man pasakei: “atmink, kad turi namus, kuriuose visuomet esi laukiamas ir kuriuose visuomet būsi suprastas“;

Už tai, kad nežiūrint mano išsilavinimo, užimamos padėties ir solidumo, visada jaučiu Tavo nuoširdų rūpestį ir dėmesį: Tau rūpi mano sėkmė, mano sveikata, Tu visada šalia, kai man sunku, Tu visada paskambini arba parašai per mano gimtadienį ir kitas man svarbias datas;

Už visa tai – nuoširdus AČIŪ! Juk kartais per kasdieninius rūpesčius pamirštu Tau pasakyti, koks esi brangus ir kaip man reikalingas Tavo rūpestis ir Tavo meilė!

Pirmiausia, ką padarysiu šį rytą – paskambinsiu Tau ir visa tai pasakysiu… Ir dar pasakysiu, kad esi man geriausias, puikiausias, nuostabiausias Tėtis pasaulyje! Ir lai visą dieną Tave lydi puiki nuotaika! Tėti, aš myliu Tave!

Tavo vaikas

(pagal internetu keliaujantį tekstą, autorius nežinomas, vertė ruvi.lt)

Sveikinimai visiems Tėčiams!! 🙂