Gerbkime, pirmiausiai – gerbkime vaikus!

Vaikų gynimo dienos minėjimas – ne pramoga, o priminimas suaugusiems gerbti vaikų teises. Tai teisė į gyvenimą; teisė į ugdymą, fizinį ir dvasinį lavinimą bei išsilavinimą; laisvė turėti savo nuomonę; teisė į socialinį aprūpinimą ir sveikatos apsaugą; teisė į poilsį ir laisvalaikį; lygybę nepriklausomai nuo tautybės, socialinės padėties ir religinių įsitikinimų; apsaugą nuo fizinio bei psichologinio smurto ir t.t..

Vaikai turi tokias pačias teises, kaip ir suaugę. Jie – tokie patys žmonės kaip ir suaugę, tik dar maži, todėl yra globojamų ir saugomų pozicijoje. Deja, iki šiol vaikų teisės dažnai pažeidžiamos. Jiems netaikomos tokios pat teisės, kaip suaugusiems, o elgiamasi su jais kartais pasibaisėtinai: nuo melo, falšo ir manipuliacijų – iki psichologinio spaudimo ir net smurto.

Dėl to vaikų gyvenimas gali tapti visišku beteisiškumu – juk suaugusiems dėl jų “viršesnės“ pozicijos “viskas galima“! Smurtas ir prievarta prieš vaikus – baisus nusikaltimas prieš pačią žmoniją. Tie, kas už tai atsakingi, jokiomis aplinkybėmis negali turėti jokio pasiteisinimo – toks elgesys nežmoniškas ir niekingas. Paradoksalu, bet vaikus pirmiausiai turime saugoti nuo tų, kurie atsakingi už juos, nuo.. suaugusiųjų.

Suaugęs žmogus vaikui – elgesio etalonas, net jei jis ir netikęs ar net blogas. Todėl kartais pakanka ir vieno karto, kai tėvai ar kiti svarbūs vaikui žmonės elgiasi netinkamai – ir jau didžiulė tikimybė, kad vaikas tai anksčiau ar vėliau pakartos. Suaugusiųjų pasaulis – vaiko būsimo elgesio ir gyvenimo būdo mokykla.

Vaikai pasitiki suaugusiais, jiems reikalingi suaugusieji – kaip globėjai, mokytojai ir vyresnieji draugai. Vaikai dar negali analizuoti gyvenimo situacijų ir numatyti savo veiksmų pasekmių, jie dar neturi žinių, patirties, pasaulėžiūros – visa tai padeda ugdyti suaugusieji, ir pirmiausiai – savo asmeniniu pavyzdžiu.

Todėl – gerbkime vaikus ir rodykime jiems deramą pavyzdį. Nuoširdžiai rūpindamiesi vaikais, mes rūpinamės visų mūsų ateitimi. Vaikai visuomet yra tokie, kokie yra suaugę, kokia visuomenė, kurioje jie auga, nes vaikai atkartoja suaugusių žmonių elgesį. Kaltinti vaikus tuo, kad jie blogi – reiškia vengti atsakomybės už suaugusiųjų poveikį arba neveiklumą.

Pažiūrėkime sąžiningai į savo gyvenimą – visi mylime savo vaikus, bet ar deramą pavyzdį rodome, ar gerbiame juos, ar pakankamai skiriame jiems laiko, ar esame nuoširdūs su jais?.. Vaikai turi augti žinodami, kad jų gyvenimas yra saugus ir laimingas – tik tuomet jie išskleis savo unikalumą, kūrybingumą ir geriausias savo savybes.

Kuo daugiau šeimų gyvena sutarime ir harmonijoje, kuo stipriau jos susietos bendrais tikslais ir moralinėmis vertybėmis, tuo humaniškesnė visa visuomenė. Būtent požiūris į vaikus yra visuomenės moralumo rodiklis ir būtina sąlyga kurti humanišką visuomenę.

Todėl pirmiausiai – gerbkime vaikus!

Reklama

4 mintys apie „Gerbkime, pirmiausiai – gerbkime vaikus!“

  1. Sveika, Vilte:)

    Tradiciškai įkelsiu citatą. Atrodo kažkada ją jau tau siunčiau ar buvau įkėlęs, bet manau ji čia dera:))

    “Mano manymu egalitarinį požiūrį į šeimos narius gan gerai atspindi citata iš Carmen Bin Laden knygos „Kita karalystės pusė“. Ten rašoma apie autorės, šveicaro ir persės dukros, įspūdžius patirtus Amerikoje, bendraujant su Barkley‘ų šeima:

    Mary Marthos šeimoje visus vienijo didžiulė meilė ir abipusė pagarba, tai man buvo nauja. Augdama motinos namuose Šveicarijoje, įpratau besąlygiškai paklusti vyresniesiems – vien todėl, kad jie vyresni. Paklusnumas, pagarba amžiui ir autoritetui buvo savaime suprantamas dalykas. Tačiau Mary Marthos šeima giliai vertino kiekvieną narį. Visi buvo puikiai išauklėti, tačiau laisvi kalbėti, kaip nori, laisvi nesutikti.
    Bendraudama su Barkley‘ų šeima, patirdavau daug šilumos ir gerų išgyvenimų. Ten gerbė kiekvieną individą nepaisant jo amžiaus. Net ir vaiko nuomonės visi išklausydavo ir rūpestingai į ją atsižvelgdavo. Jų mandagumas buvo ne mechaninis, o tikras ir gilus. Tokį požiūrį vėliau pasiėmiau į Saudo Arabiją. Siekiau tokia dvasia auklėti savo dukteris. Su kiekviena diena vis tvirčiau siejau savo gyvenimą su vertybėmis, priimtomis šioje naujoje, laisvoje kultūroje – Amerikoje.
    Carmen Bin Laden „Kita karalystės pusė“, Alma littera Vilnius 2009, p.56″

    Gero vakaro:))

    Vladas

    Patinka

  2. Labas, Vladai 🙂

    Ačiū! Taip, svarbu su vaikais užmegzti ryšį – gilų, dvasinį, o ne liguistą prisirišimą (mano, todėl turi paklusti).. Ryšys užmezgamas nuoširdžiais norais ir pastangomis, prisirišimas – egoizmo ir ambicingumo pasekmė. Ryšys – tvirtas ir ilgalaikis, prisirišimas – nutrūksta tą pačią akimirką, kai “pririštą“ pradeda varginti. Ir.. “laisva kultūra“ čia ne prie ko.. tai žmonių sąmoningumo klausimas.

    Ir tau, Vladai, gražios dienos! 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s