Apie Šviesą ir tamsą

Dvasiniuose mokymuose Šviesa paprastai vadinama tiesa, harmonija, meilė, evoliucija, o tamsa – blogis, melas, visos negatyvumo apraiškos, destrukcija. Šviesa – tai evoliucijos dėsnių paisymas, tamsos tikslas – griovimas.

Sunku atsekti pačią tamsos atsiradimo pradžią, nes variantų įvairiuose mokymuose ne vienas: ir gėrio pažinimas per priešybę, ir puolusio angelo maištas, ir kosminis virusas, ir tamsių jėgų iš kitų planetų sąmokslas, ir labiausiai nuo Šviesos nutolusio taško tyrinėjimas, ir t.t..

Akivaizdu viena: nuo mums pateikiamos istorijos pradžios vyksta šių dviejų jėgų kova. Bet jei įsižiūrėsime atidžiau – suprasime, kad kovoja tik tamsa, o Šviesa tiesiog užgožiama, slepiama, nukreipiama į tolimus aplinkkelius.

Teigiama, kad niekuomet dar šioje Žemėje nedominavo Šviesa, nors galimybė tam visada buvo ir yra. O pagrindinė tamsos kovos priemonė ir tikslas – patys žmonės, jų pavergimas per primestą, klaidinantį pasaulio suvokimą, paverčiant juos beveide lengvai valdoma minia.

Tamsos kovos įrankių arsenalas – melas, bauginimas, šantažas, prievarta, kontrolė, skaldymas, valdymas per silpnybes, priešinimas, kerštas, griovimas, šmeižtas, įtampa, ginčai ir t.t.. Paradoksas tame, kad ir Šviesos skleidėjai, pasinaudoję šiuo arsenalu, automatiškai tampa tamsos sąjungininkais.

Todėl į tamsos apraiškas reikia žiūrėti atidžiai, kad neatsakyti tuo pačiu ir netapti tamsos skleidimo įrankiu. Tamsa nekenčia Šviesos, todėl kuo daugiau Šviesos, tuo didesnis tamsiųjų puolimas. Geriausias atsakas tamsai – ramybė ir pusiausvyra.

Šviesai nereikia kovoti, vien savo buvimu ji išsklaido tamsą. Todėl jos poveikis ramus, bet užtikrintas – tai nuoseklus Tiesos atvėrimas, melo demaskavimas, laisvė, dvasingumas, meilė, vienybė, drąsa, bendradarbiavimas, tikslingumas, kūryba, džiaugsmas, tobulėjimas, pusiausvyra.

Šviesos kelias platus, išlaisvinantis iš siaurų egoizmo rėmų, vedantis į gyvenimą visų labui – kolektyvo, visuomenės, valstybės, žmonijos. Šviesos skleidėjų vienybė – didelė jėga, kuri padaro neįtikėtinus stebuklus, nes yra palaikoma pačių Visatos dėsnių.

O štai tamsa lipni, ji įtraukia ilgam klaidžiojimui iliuzijose. Darantys bloga naiviai tikisi išvengti atsakomybės (todėl ir vengia Šviesos), tačiau apgauti Visatos dėsnių neįmanoma: kiekvienu piktu poelgiu sėjama vis nauja blogio sėkla, kurios karčius vaisius anksčiau ar vėliau teks valgyti pačiam ją pasėjusiam.

Dvasiškai silpni žmonės pasiduoda ir geram, ir blogam poveikiui – priklausomai nuo juos supančių žmonių. Šviesūs, dvasiškai stiprūs žmonės daro gerą poveikį ir aktyvuoja geras žmogaus savybes. Pikti, tamsūs žmonės – visada aktyvina žmonėse negatyvumą.

Paprastai pridengti tamsos tikslams naudojama daug žodžių. Ir nors kalbantysis gali būti patrauklus ir kalbėti gražius žodžius, tačiau poveikį jis daro ne savo išvaizda ar kalbomis, o savo vidine būsena. Nematomi akiai poveikiai stipresni už matomus, todėl reikia mokytis klausytis ne žodžių, o savo pojūčių.

Šviesus žmogus visada padaro gerą poveikį ir gesina blogį, todėl bendraujant su juo jaučiamas džiaugsmas ir pakylėjimas. Tačiau net dvasinis šviesuolis, ilgą laiką bendraudamas su blogį skleidžiančiu žmogumi pajunta ne tik atstūmimą, bet ir ryškų jėgų nuopolį.

Ar tamsa tokia stipri? Taip, jei maitiname ją savo negatyviomis mintimis, jausmais ir veiksmais, kuriais ji provokuoja į save reaguoti. Tačiau ji bejėgė prieš akinančią Šviesos energiją. Blogio dar daug, tačiau pasiekęs kraštutinį lygį, galiausiai jis pradeda naikinti ir pats save..

Siekiančių Šviesos žmonių vis daugėja, todėl tamsa pasmerkta, nors.. išeina ji su didžiuliu pasipriešinimu. Nei evoliucijos, nei sklindančios Šviesos jau niekas nesustabdys: ji plėšte nuplėšia kaukes nuo visų, kas prisidengęs gražiais žodžiais neša griūtį – ir žmonės pamato Tiesą.

Didžiuliu šviesių žmonių troškimu, jų mintimis ir darbais į Žemę ateina Tiesa, Vienybė ir Taika. Tai harmoningų sąveikos procesų ir visuotinės gerovės pagrindas. Kokia nuostabi ateinančios Šviesos perspektyva – gyvenimas Šviesoje!