Žodžių poveikis

Kiekvienas žodis išreiškia tam tikrą informaciją, todėl žodžiais visuomet darome vienokį ar kitokį poveikį. Mes ne tik keičiamės informacija ir išgyvenimais, bet platesne prasme – žodžių pagalba yra formuojama žmonių vertybių sistema ir pasaulėžiūra.

Paradoksalu, bet daugėjant informacijos sklaidos priemonių, žmonės atpranta savarankiškai mąstyti ir tikrinti informaciją, o pasikliauna tuo, ką girdi arba perskaito. Atrodytų – informacijos gausa turėtų žmones skatinti rinktis, tobulėti, kurti.. bet taip nėra.

Kodėl? Ar informacinė lavina atbukina? Tam tikra prasme – taip. Kai daug žodžių, o ypač tuščiažodžiavimo, žmonės pradeda nieko nesuprasti, niekuo nesidomėti, nieko nenorėti.. bet pasidaro įtaigūs tam, ką girdi daug kartų.

Psichologai atliko įdomų eksperimentą, norėdami patikrinti žmonių reakciją į žodžius ir į realybę. Spalvotais dažais buvo surašytos vaivorykštės spalvos žodžiais, bet kiekvienas žodis buvo užrašytas kitokiais dažais, nei reali vaivorykštės spalva. Pavyzdžiui, žalia spalva – geltonais dažais.

Rezultatas – dauguma žmonių skaitė žodį, nors buvo klausiama – kokia spalva užrašytas žodis. Eksperimento išvada – šiuolaikiniai žmonės kreipia daugiau dėmesį į žodžius, o ne į realybę! Jei taip yra, tuomet žmonėms galima įteigti nebūtų dalykų.

Galima teigti, kad toks žmogus yra priklausomas nuo žodžių, ypač jei juos sako socialiniai autoritetai – net jei jie kalba realybę neatitinkančius dalykus. Pavyzdžiui, politikas gali žmonėms sakyti, kad gyvenimas gerėja, nors realybėje viskas vyksta priešingai.

Tikintys politiko žodžiais žmonės neatitikimus su realybe “nurašo“ tų “sudėtingų procesų“ nesuvokimui, savo negabumui, nesugebėjimui prisitaikyti prie gyvenimo, ir pan.. Jiems tampa realu tik tai, kas yra sakoma (nors gali būti kalbamos visiškos nesąmonės), o nutylima realybė – lyg ir neegzistuoja (nepasakė, nors ir.. matoma).

Taip žodžių pagalba formuojama ne tik klausančio (skaitančio) pasyvi sąmonė, bet ir darosi įmantresnis kalbančiųjų tuščiažodžiavimas. Kalbama daug, įtaigiu tonu ir skambiomis frazėmis, bet žodžiai – pompastiški, migloti, neaiškūs. Jų tikslas – sukurti iliuziją, paveikti sąmonę ir protą.

Poveikis žodžiais daromas per tam tikrus raktinius žodžius, sakinių konstrukcijas ir daugybinius kartojimus. Taip veikia ne tik reklama, bet ir įvairios priešrinkiminės kampanijos. Todėl “mas-medijinis“ rinkėjas nesidomi realia situacija šalyje (o tuo labiau pasaulyje) ir plaukia pasroviui su oficialiai pateikiamu politiniu kursu.

Labai dažnai poveikis žodžiais daromas sukeitus sąvokas. Pavyzdžiui, patriotizmą pavadinus nacionalizmu, palaidumą – laisve, karinius veiksmus – taikdarių operacijomis, o nusikaltėlį – auka, ir pan.. Tai psichologinis poveikis, kai kryptingai siekiama suformuoti tam tikrą požiūrį į kažkokį klausimą, įvykį ar reiškinį.

Daug kalbantis visada tuščiažodžiauja, nes žodžiais dangstomi slapti darbai ir norima įtikinti tuo, ko nėra, t.y., sąmoningai meluojama. Ir toks melas lyg mikroskopinės nuodų dozės: iš karto lyg ir nepadaro ryškaus poveikio, bet po kiek laiko apsinuodijimas neišvengiamas.

Tokiu būdu teršiamas žmogaus vidinis pasaulis, nes žodžių lavina galiausiai padaro poveikį mąstymui. Kai prikaupiame nereikalingų žodžių ir vaizdinių šablonų, jie pradeda trukdyti mūsų tikrųjų tikslų ir siekių realizacijai – ir tai viena rimčiausių kliūčių žmonių kūrybingumui ir realizacijai.

Daug kalba tas, kas kažką slepia ar neturi ką pasakyti. Jei kalbama iš esmės, apie konkretų reikalą ir neturima jokių slaptų užmačių – tuščiažodžiavimų nereikia. Tai, kas tikra, pasakoma be išvedžiojimų – ir žmonės jaučia tiesą, todėl jų nereikia įtikinėti.

Tiesa paprasta, atvira ir aiški, jos poveikis – harmonizuojantis ir vienijantis geriems darbams. Būkime atidūs žodžiams – tai ne tušti ženklai ar virpesiai, tai poveikis, galintis pakeisti ne tik žmonių mąstymą, bet ir gyvenimą. Mokykimės klausytis ir kalbėti tik tai, kas reikalinga ir tada kai reikalinga.

Kaip manote?