Ko ieškome ir ką atrandame

Jau įrodyta, kad teigiamą požiūrį į alkoholį turime dėl socialinio programavimo, t.y., elgiamės taip, kaip elgiasi dauguma. Įpirštus elgesio stereotipus galiausiai priimame kaip savus, todėl pradedame juos teisinti. Kai įpročiai tampa „savi“, mes juos kartojame automatiškai, negalvodami. Bet kokio negatyvaus išorinio poveikio galime išvengti tik turėdami informaciją apie negatyvius reiškinius.

Gavęs informaciją, išmintingas žmogus daro išvadas ir veikia ryžtingai, kitaip tos žinios bevertės. Jei anksčiau galima buvo abejoti, ar alkoholio poveikis yra pilnai ištirtas, tai šiai dienai turime daugybę tarpusavyje nesusijusių tyrėjų išvadų iš įvairių šalių, o svarbiausia – patvirtintą Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) išvadą: alkoholis yra sveikatą žalojantis narkotikas.

Garsus rusų fiziologas I. Pavlovas savo straipsnyje „Bandomoji fiziologo ekskursija į psichiatriją“ rašė, kad apgirtimas – kvailiojimas, nenatūralus linksmumas, ašaros ar agresyvumas – jam labai primena šizofreniją. Alkoholinis apsvaigimas, kurį daugelis vadina malonumu ir smagumu, yra apsinuodijimas etanoliu, pasireiškiantis smegenų hipoksija (deguonies trūkumu). Apsinuodijimo stiprumas priklauso nuo išgerto kiekio ir etanolio koncentracijos kraujyje.

Dėl savo žalojančio poveikio visam organizmui alkoholio vartojimas vadinamas žalingu įpročiu. Kaip ir kada apsivertė mūsų suvokimas, kad žalingą įprotį pradėjome vadinti malonumu? Taip atsitiko todėl, kad visuomenėje propaguojama „kultūringo“ arba „saikingo“ alkoholio gėrimo teorijos, bet visiškai nutylima, kad yra ir alternatyva – blaivybė, blaivus gyvenimo būdas. Taigi, gaunasi, kad mes neturime pasirinkimo: gyventi blaiviai ar gerti alkoholį – mums siūlomas tik „kultūringas“ gėrimas ir alkoholinių gėrimų gausybė.

Taip įperšama iliuzija, kad turime išmokti „kultūringai“ gerti, o šalia draugiškai pagrūmojama: kitaip būsi alkoholiku, o alkoholikas yra blogis, nes jis silpnavalis ir nekultūringas. Tuo tarpu medikai šiandien jau pagrįstai tvirtina: „saikingai“ narkotinę medžiagą vartoti neįmanoma, nes nuo narkotinės medžiagos vartojimo neišvengiamai vystosi priklausomybė.

Kiekvienas pažengęs alkoholikas stebuklingai per akimirką alkoholiku nepavirsta, jis pradeda nuo „saikingų“ dozių – tai procesas. Taip žmonės pradeda žaisti pavojingą žaidimą – prasigersiu ar neprasigersiu – ir žaloja savo sveikatą. Kadangi yra suformuotas neigiamas prasigėrusio alkoholiko vaizdinys, tai alkoholikais savęs nepripažįsta net prasigėrę – matote, kaip stipriai žmogų veikia primestos išorinės programos, nors intuityviai tikrai kiekvienas jaučia: kažkas yra ne taip su tuo alkoholiu, juk negali būti bloga nuo gero dalyko..

Sociologai taip pat patvirtina nerimą keliančius faktus: visi reiškiniai, susiję su alkoholio vartojimu, auga tiesiogiai proporcingai, augant suvartoto alkoholio kiekiui. Kokie tai reiškiniai? Smurtas, nusikaltimai, avarijos, nelaimingi atsitikimai, skyrybų padaugėjimas, moralinis nuosmukis, visuomenės sveikatos pablogėjimas, išsigimimai. Visi žinome, kad Lietuvoje suvartojamo alkoholio kiekis per metus jau viršijo visas katastrofines ribas.

Dabar pagalvokime – jeigu tai toks nekaltas gėrimas, kodėl jis atneša tiek neigiamų ir kartais baisių pasekmių? Ar esate girdėję žinią apie kilnius ir gražius darbus, kuriuos nuveikia girti žmonės?.. Daugelis esate matę laidas apie policininkus, važiuojančius į nusikaltimo vietas – ar pastebėjote, kad didžioji dauguma nusikaltusių žmonių yra girti arba išgėrę?

Pakanka atidesnio žvilgsnio, ir kiekvienas sąmoningas žmogus supranta, kad mitai apie alkoholį suklaidino daugybę žmonių. Tie mitai stiprūs, nes sklando ne tik visuomenėje, bet ir yra palaikomi šeimose. Žmonės tarsi užburti mato tik vieną iliuzinę alkoholizmo pusę – linksma, šventė, smagu.., ir užmerkia akis į alkoholizmo pasekmes – organizmo intoksikaciją, alkoholinę priklausomybę, asmenybės degradaciją.

Supratę alkoholio vartojimo pasekmes, suvokiame, kad gerdami alkoholį, viso labo susikuriame iliuzinį atsipalaidavimą – narkotinę euforiją, iliuzinį džiaugsmą – apsinuodijimą etanoliu, iliuzinius draugus – sugėrovus, iliuzinė šventę – girtuokliavimą, ir iliuzinę laimę, kuri telpa alkoholio butelyje. Tuomet viskas sukasi aplink butelį: tam, kad jį nusipirktume, turime uždirbti pinigų, liūdesį ar džiaugsmą liejame alkoholiu, be butelio nemokame bendrauti ir švęsti.

Ar to ieškome, ar tai atrandame alkoholyje? Mūsų tikėjimas jo mistinėmis galiomis toks stiprus, kad neabejodami jį perduodame sekančioms kartoms – negailestinga statistika rodo, kad alkoholikai jaunėja, kad vos keli procentai abiturientų nevartoja alkoholinių gėrimų. Štai tokia galinga ir veiksminga alkoholinė propaganda ir tikėjimas paskleistais mitais apie alkoholį.

Kiekvienas galime ir, manau, jau turime busti iš alkoholinių iliuzijų. Šiandien tas laikas, kai alkoholio vartojimas yra ne tik asmeninis reikalas, bet ir tautos išlikimo klausimas – apie tai byloja statistika. Tik pradėję gyventi blaivybėje, mes pamatome visas pražūtingas alkoholio vartojimo pasekmes. Alkoholizmas yra nelaisvė, nes laisvas žmogus gali lengvai jo atsisakyti.

Pagalvokime – ar gali žmogus būti laimingas, būdamas alkoholio nelaisvėje? Tai, ko ieškome alkoholyje, yra netikra, o jo vartojimo pasekmės – realios, ir nuo jų neapsaugotas nei vienas žmogus. Buskime, išdrįskime pažiūrėti tiesiai į problemą – alkoholizmą – šiandien tai didelė mūsų mažos šalies problema.

Reklama

5 mintys apie „Ko ieškome ir ką atrandame“

  1. Sveika, Vilte:)

    Jau keliuose komentaruose rašiau savo nuomonę, kodėl žmonės geria ir kodėl daktarai rekomenduoja savo pacientams “saikingai išgerti nuo širdies“, tačiau pabandysiu dar kažkiek papildyti.

    Daktarai tai ne vieninteliai autoritetai, rekomenduojantys kitiems saikingai išgerti. Turim dar rimtesnius autoritetus nei jie – tai dėdės, tetos ir TĖVAI. Manau pastebėjai, kad tėvai ne tik rodo savo vaikams pavyzdį “kaip reikia švęsti šventes“, bet labai dažnai savo paauglius vaikučius, sėdinčius prie bendro vaišių stalo, dar ir paragina “išgerti taurę šampano“.

    Beje svetimus vaikučius tetos ir dėdės pradeda raginti išgerti nuo dar jaunesnio amžiaus.
    Tada ginčas tarp tėvų ir kitų gentainių, sėdinčių prie bendro stalo, vyksta tema ar vaikas dar per mažas, ar jau pakankamai suaugęs.
    Na, kuris paauglys tokiu atveju norės būti “dar per mažas“???

    Tokio elgesio priežastis ta pati kaip ir medikų rekomenduojančių saikingai išgerti atveju (pasikartosiu): Dažniausiai kiekvienas “normą“ matuojame savimi. Žmogui “normalus“ arba “saikingas“ gėrimas reiškia tiek, kiek geria jis pats. Žmonės socialios būtybės, jie nori būti panašūs į kitus, tačiau tai reiškia ir norą, kad kiti būtų panašūs į juos.

    Tėvui, ar tetai (ypač jei pasąmonėje jie jau jaučia , kad alkoholis jiems kelia problemų), “suaugusio vyro“ atsisakymas išgerti reiškia pasakymą “tu geri per daug“ arba “tu, tėvai – girtuoklis“, o pasiūlytos taurės išgėrimas duoda patvirtinimą, kad viskas čia gerai: “štai ir vaikas užaugo ir išgeria kaip visi. Anoks čia aš girtuoklis“.

    Apie paminėtą Pavlovo pastebėjimą, kad alkoholinio apsinuodijimo požymiai panašūs į šizofrenijos, reikėtų parašyti atskirą tekstą. Nes aš žinau tris savo požymiais labai panašius reiškinius, kai po socialine kauke pasirodo giluminės žmogaus savybės (tiek teigiamos, tiek ir neigiamos). Tai apgirtimas nuo alkoholio, šizofrenija ir senatvinė silpnaprotystė. Na, gal dar nušvitimas. Savojo AŠ atradimas:))

    Geros dienos

    Vladas

    Patinka

  2. Labas rytas 🙂

    Džiaugiuosi, kad yra komentarų, nes paprastai šia tema arba nutylima, arba susierzinus pykstama. Tai tik parodo, kad problema opi..

    Ir niekur mes nuo jos nepasislėpsime ir jokiomis tvoromis nuo alkoholio paveiktų žmonių neužsitversime. Kiekvienam iš mūsų jie gali pakenkti – susidūrus gatvėje, parduotuvėje ar transporte, per šeimyninius ginčus, ar girtam vairuotojui iššokus kaktomuša prieš blaivo žmogaus vairuojamą automobilį. Ir kuo daugiau geriama, tuo daugiau tokių įvykių. Todėl sakyti, kad tai liečia tik alkoholikus – didelė klaida.

    Vladai, tu labai tiksliai papildei – taip, “saikingumas“ kiekvienam geriančiam alkoholį reiškia tiek, kiek jis pats geria – labai taikli įžvalga!

    O dėl alkoholio atsisakymo kompanijoje – žmonės sunkiai tai priima, ir tikrai sieja tik su liga arba alkoholizmu (atseit, jau negali gerti), dar kartais paklausia, ar neužsikodavęs 🙂 .. Ir labai nustemba, kai atsakai tiesiai – kad negeri alkoholio, nes esi blaivininkas. Geriantiems tai nesuvokiamas dalykas, todėl kvailiu vis vien nors už akių pavadina. Tai štai koks stiprus visuotinis įsitikinimas, kad gerti alkoholį būtina..

    Dėl paauglių – taip, paradoksas: tėvai dažnai patys įpila pirmąjį stikliuką, o jei atsitinka tokia nelaimė, kad vaikas prasigeria – sielvartauja ir kenčia, galvoja – iš kur jis toks?..

    I. Pavlovo darbus skaityti buvo labai įdomu: pasirodo, jis buvo pirmasis mokslo atstovas, ne tik atsisakęs klastoti medicininius tyrimus, kurie “įrodytų“ alkoholio nekenksmingą dozę, bet ir paviešinęs, kad į jį šiuo klausimu kreipėsi vienas to meto alkoholio pramonės atstovas. Buvo iškilusi vieša visuomenės diskusija, žmones buvo šokiruoti tokiu pramonininko cinizmu, kuris vardan pelno buvo pasiryžęs klastoti mokslines išvadas.

    Alkoholis keičia sąmonės būklę, slopina, keičia žmogaus elgesį – tai akivaizdu. Todėl aišku, kad žmogus elgiasi taip, kaip blaivas gal niekada nepasielgtų, nes girtas jis nėra sąmoningas. Be to, dėl alkoholio poveikio smegenims žmogus palengva degraduoja – tai matome iš alkoholiko gyvenimo “supaprastėjimo“ – viskas sukasi aplink butelį – pigų ar prabangų.. ir išoriškai žmogus dar ilgai gali atrodyti normaliai.

    Ačiū pirmajam komentatoriui, ačiū tau, Vladai 🙂

    Ir jums geros dienos 🙂

    Patinka

  3. Sveiki, XXX

    Be jokios abejonės. Ir visas jas, o taip pat ir alkoholizmo problemą mes turėsime pagaliau pradėti spręsti. Sutinkate? Kitaip – ir jūs tai žinote – nesprendžiamos problemos turi tendenciją didėti.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s