Sąmoningumo jėga

Būti sąmoningu – pirmiausiai reiškia būti dėmesingu ir suvokti save dabartiniame momente. Tai budrios ir aktyvios sąmonės būsena, kurioje žmogus palaiko ryšį su realybe ir sąveikauja su ja. Sąmoningumas įtakoja tikslingumą, kūrybingumą, efektyvumą, dvasinį augimą, adekvatumą – viską mūsų gyvenime. Jei sąmonė užmiega, tuomet mes prarandame sąmoningą kontaktą su realybe.

Sąmonę nepastebimai ir gana greitai užmigdo nuolatinis skubėjimas arba supančio pasaulio poveikis – pvz., miesto šurmulys, aplinkinių “bėgimas”. Kartais ir būdami išoriškai labai aktyvūs, mes “nedalyvaujame” tame, ką darome, nes esame nesąmoningi, o mūsų veiksmai ir reakcijos yra automatiški, šabloniški, inertiški. Toks žmogus pasidaro paviršutiniškas, pradeda daug ko nepastebėti: pvz., to, ką daro aplinkiniai, ką jaučia jo artimieji, kokia jo paties būsena ir pan.

Jis tarsi “ne čia”, ir tokią būseną esame patyrę beveik kiekvienas: kažkur einame ar važiuojame, ir atsipeikėjame, stengiamės susivokti – kur mes; darome kažkokį veiksmą automatiškai, ir tarsi jame nedalyvaujame, o stebime iš šalies; skaitome knygą, bet nesuprantame ir neprisimename perskaityto teksto.. Nesąmoningas elgesys su retomis sąmoningumo prošvaistėmis pasidaro dominuojantis. Dėl to net posakiai atsirado: valgau “automatu”, gyvenu “automatu”, dirbu “automatu”..

Tačiau turime suprasti svarbų dalyką, kitaip galime susipainioti ir pradėti ieškoti problemų ten, kur jų nėra. Iš vienos pusės – miegančios sąmonės būsena įtakoja nesąmoningus, automatiškus veiksmus. Iš kitos pusės – ne visi automatizmai (nesąmoningai atliekami veiksmai) byloja apie užmigusią sąmonę.

Pavyzdžiui, yra kūno automatizmai (įgimti ir įgyti): kvėpavimas, mirksėjimas, raumenų refleksai, sėdėjimas, vaikščiojimas ir t.t. Jie vykdomi nesąmoningai, ir tai savotiškas gamtos dovanotas gyvenimo palengvinimas – juk jei galvotume: kiek įkvėpti ar kokį raumenį sutraukti ar atleisti einant ar kažką keliant, vargu, ar dar kažkam liktų laiko.. Kaip tame pasakojime apie šimtakojį: kai jo paklausė – kaip jis sužino, kuria iš kojų kada žengti žingsnį, jis susimąstė ir.. ilgam sustojo 🙂 ..

Yra ir kita grupė automatizmų, kuriuos galime pavadinti įgūdžiais – jie leidžia atlaisvinti sąmonę svarbesniems veiksmams. Pavyzdžiui, vairuojant stebėti situaciją kelyje ir tinkamai reaguoti. Arba išmokus groti kažkokiu muzikos instrumentu, groti negalvojant apie natas, improvizuoti, kurti muziką.. Tokie įgūdžiai leidžia pasiekti meistriškumo visose srityse, todėl yra naudingi žmogui.

Kiekvienas supranta, kad sąmoningumas yra buvimas “čia ir dabar”, dėmesingumas. Ir tai tikrai nereiškia, kad turime akylai sekti ir fiksuoti kiekvieną savo judesį, pvz., valydami dantis ar rišdamiesi batų raištelius 🙂 .. Esmių esmė tame, kad būdami nesąmoningi, su miegančia sąmonė, mes ne tik prarandame kontaktą su realybe, bet ir paleidžiame klaidžioti į praeitį ar ateities iliuzijas mūsų sąmonės “kanceliarinį darbuotoją” – protą.

Rezultatas – keliaujame per savo nevaldomą gyvenimą “kur neša”, “kur užneš”, ir atsipeikėjame dažniausiai tik tuomet, kai atsiduriame kritinėje situacijoje, kuri jau rėkte reikalauja sprendimo. Todėl ir pirmas bei vienintelis veiksmas, kuri turime padaryti sudėtingoje ar kritinėje situacijoje – “įjungti” savo sąmoningumą. Tai padeda ne tik pamatyti realią padėtį, bet ir rasti reikalingus sprendimus.

Sąmoningumas mus išvaduoja nuo chaotiško, monotoniško ir nevaldomo gyvenimo. Sąmoningumas yra aiškus suvokimas, kas vyksta šiame momente. Tai didelė jėga. Beje, žmogui su snaudžiančia sąmone atrodo neįmanoma pati idėja, kad galima savo mintimis valdyti gyvenimą – tai savotiškas sąmoningumo testas 😉 ..

Miegančią sąmonę gali pažadinti tik sąmoningumas. Budizmas teigia, kad sąmoningumas ir meditacija yra sinonimai. Ir priduria: nėra kelio į sąmoningumą, pats sąmoningumas yra Kelias :)..

Advertisements

2 mintys apie „Sąmoningumo jėga“

  1. Labas vakaras, Ruvi.
    Labai aktualus man straipsniukas. Pastaruoju metu daug galvoju apie ir domiuosi sąmoningumu.

    Turiu tokį klausimą.Jeigu visą laiką būti sąmoningu, būti “čia ir dabar” – ar tai reiškia, kad nereikia skirti laiko praeities apmąstymams, kurių metu pasidaromos kažkokios svarbios išvados? Arba kad nereikia skirti laiko ateities planavimui?
    Man čia truputį nesueina galai 🙂

    Patinka

  2. Labas vakaras 🙂

    Ir man šis klausimas taip pat jau senokai rūpi, ir, atrodo, jau artėju prie esmės :)..

    O prasidėjo viskas nuo to, kad man pasirodė keista, kad meditacijos tarsi yra būdas nuraminti protą, pasiekti sąmoningumą, ir kilo klausimas – tai reiškia, sąmoningai gyvenu tik meditacijose?.. O antras svarbus klausimas – kas mus padaro nesąmoningais?

    Kaip ir į daugelį savo klausimų atsakymų radau budizme. Gal meditacija ir yra tas pirmasis žingsnis, kad pažintume sąmoningumą – kas tai apskritai yra. Nes jei nesuprantame, kas yra sąmoningumas, tai tuomet gyventi su miegančia sąmone atrodo “normalu”.

    Aš manau, kad būti nuolat sąmoningu nėra labai lengva – visi kartais “nuklystame”. Tačiau svarbiausia yra būtent sąmoningi veiksmai, apgalvoti sprendimai, dėmesingumas savo gyvenimui. Kai šito nėra, tuomet ir plaukiame be krypties, ir atrodo, kad gyvenimas kupinas netikėtumų ir visokių nemalonių dalykų..

    O dėl apmąstymų ir planavimo – manau, jei tai sąmoningi veiksmai, viskas gerai. Aišku, kad ir išvadas daryti reikia, ir analizes kartais, ir tikslus bei kryptį gyvenime reikia numatyti. Tik nereikia nuolat “plaukioti” juose :). Tik tiek.

    Nes išvadas, tikslus galime turėti, o štai kaip juos įgyvendinsime – iš anksto numatyti neįmanoma, galime numatyti, žinoti ko siekiame ir būti pasirengę koreguoti veiksmus, būti kūrybingi ir lankstūs. Todėl ir netikėtumų sąmoningo žmogaus gyvenime mažai – jis dėmesingas tam, kas vyksta, jo gyvenimo pozicija – adekvatūs situacijai veiksmai. T.y., jis galvoja – ką daryti, kaip padaryti gerai, o ne skęsta emocijose, savigraužoje ar nuolatinėse iliuzijose..

    Man padėjo vystyti sąmoningumą ne tiek meditacijos, kiek dėmesio koncentravimo pratimai, pavyzdžiui – kiek laiko galiu galvoti apie kažkokį daiktą ar reiškinį. Buvo labai keista, kai pradžioje teišeidavo kelias sekundes, ir mintys nuklysdavo kitur 🙂 .. Arba mokytis dėmesingai klausytis žmogaus, kai kalbame, žiūrėti į akis.. Būtent šie pratimai atvėrė gilesnį suvokimą – kas yra sąmoningumas 🙂 .

    Tai jei konkrečiai atsakyti į klausimą – tai reikia ir skirti laiko apmąstymams, ir ateities planavimui, bet daryti tai sąmoningai 🙂 .

    Tikiuosi, kad nepripainiojau 🙂 .. Penktadieniui paieškosiu pamąstymų apie sąmoningumą, gal jie dar daugiau nušvies šią temą.

    Ačiū ir jaukaus vakaro 🙂 !

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s