Budizmo išmintis

* Į savo problemas mes įpratome žiūrėti iš arti, o į svetimas, kaip taisyklė, iš toli. Todėl savos atrodo didelės, o kitų – ne tokios reikšmingos.

* Dažniausiai, kai prieš mus iškyla kažkokia nedidelė problema, mes nekreipiame į ją dėmesio, sakydami, kad tai smulkmena. O kai ji išauga tiek, kad jau negalima jos ignoruoti, mes puolame spręsti ją tais metodais, kurie tiktų spendimui pačioje pradžioje. Palyginimui – jei jūs pūsite į mažą liepsnelę, tai jūs ją lengvai užpūsite. O jei liepsna tapo didelė, ir jūs į ją pūsite, tai ją padarysite dar stipresne. Todėl būkite atidūs smulkioms problemoms, spręskite jas, kol jos mažos.

* Žmonės kenčia nuo to, kad nežino, kaip teisingai veikti. Ne taip svarbu daryti daug įvairių darbų. Žymiai svarbiau atlikti reikalingus veiksmus reikiamu laiku. Pavyzdžiui, suplyšo jūsų drabužis, ir reikia jį skubiai sulopyti. Tačiau jūs tingite atrasti tinkamos spalvos audinį ir iškerpate skiautę iš kitos drabužio vietos. O paskui pasirodo, kad iškirpta skylė taip pat matosi. Tai skubėjimo rezultatas, bandymas bet kaip išspręsti problemą, vietoje to, kad įdėti triūso ir rasti tinkamą sprendimą.

* Spręsti iškilusias problemas reikėtų išmintingai, o ne stengtis padaryti viską kaip galima greičiau, be apmąstymų ir pasiruošimo. Jei viską kruopščiai apgalvosite, sudarysite aiškų planą, tuomet pamatysite, kad ir nedidelis veiksmas duos norimą rezultatą.

* Visi jūs esate sutikę žmonių, kurie turi aukštą intelektą, bet nepasižymi išmintimi. Tai reiškia – jie turi žinias, bet nepadarė jų savo gyvenimo dalimi. Įsivaizduokite, kad jūs įsigijote labai daug gerų instrumentų televizoriaus remontui, tačiau nežinote, kaip su jais elgtis. Jūs paslėpsite juos į dėžę, bet naudos iš jų neturėsite, nors galvosite, kad gerai juos turėti. Tačiau jums tai tebus nenaudingų instrumentų krūva… Taikykite žinias, mokykitės jas panaudoti!

* Pagalvokite ir apie tai, kaip daug pasiekė žmonija materialumo vystymo kelyje per paskutinius du-tris šimtmečius. Bet ar tapo žmonės laimingesni už savo protėvius? Greičiau atvirkščiai, pas mus žymiai daugiau problemų, nors ir sugalvota daugybė pagalbinių techninių prietaisų, kurie, atrodytų, leidžia sutaupyti laiką. Bet mažai kas gali leisti sau atsipalaiduoti. Gyvenimo tempas vis greitėja, mes siekiame išspręsti daugybę problemų iš karto, ir tuo pačiu netenkame dvasinio komforto.

* Geriau zylė rankoje, nei lakštingala miške. Džiaukitės tuo, ką turite. Žmonės išsiugdė neteisingą tendenciją: mes nevertiname to, ką turime, bet žvalgomės į tai ir norime to, ką turi kiti. Rezultatas – menkumo, skurdumo jausmo kultivavimas.

* Mokykimės būti ramiais ir išmintingais. Kai jūs ramūs ir išmintingi, jūsų veiksmai atitinka situaciją, ir jos neapjuodina neigiamos emocijos. Mes nepakankamai įvertiname pykčio jėgą. Apimtas pykčio protas negali adekvačiai suprasti ir vertinti realybę. Rezultatas – klaidos, ir visas gyvenimas – klaidų taisymas. Veiksmas, kurį įtakoja pyktis, liudija apie tai, kad jūs praradote savikontrolę ir negalite aiškiai mąstyti ir matyti. Tai ypač pavojingas kelias.

* Nesuvaldytas protas neturi išminties ir susikaupimo. Be išminties ir susikaupimo nėra ramybės. O argi gali būti laimė neramiam žmogui? Jei išvalysite savo protą, savo dvasią, tai viskas nuostabiai pasikeis. Tačiau turime valyti savo vidų, o ne keisti išorines sąlygas. Deja, dažnai darome atvirkščiai: pavyzdžiui, jūs matote veidrodyje savo išteptą veidą. Jei pulsite valyti veidrodį, tai veidas dėl to nepasidarys švarus. O jei nusiprausite, tai ir atvaizdas veidrodyje bus švarus. Taip ir mes – susidūrę su problema, pažvelkime pirmiausiai į save, o ne pulkime keisti išorines sąlygas.

* Visomis išgalėmis stenkitės padėti kitiems. Jei negalite suteikti džiaugsmo, tai bent jau nekenkite. Tai vienas svarbiausių budistų pamokymų. Jūs turite tapti žmogumi, kuris nekenkia kitiems – jei nesėjate blogio, tai daugybė žmonių neišgyvena jūsų galimo blogo elgesio pasekmių.

* Kenkdami kitam, jūs netiesiogiai kenkiate sau. Padėdami kitam, jūs netiesiogiai padedate sau. Būkite išmintingi ir padėkite kitiems. Jei kenkiate kitam, jūs prisipildote neigiamomis energijomis, kurių pasekmes būtinai pajusite. Ir, priešingai – padėdami kitiems, jūs pildotės gėriu, kuris grynina jūsų dvasią ir atneša gerus rezultatus. Todėl būkite geri ir nuoširdūs su visais, visur ir visada, ir džiaukitės gyvenimu. 🙂

(Pagal Geše Džampa Tinlėjaus knygą “Budistų pamokymai“)

Saulėto artėjančio savaitgalio 🙂 !

Reklama

5 mintys apie „Budizmo išmintis“

  1. Sveiki visi:)

    Noriu pakomentuoti vieną punktą.

    “* Pagalvokite ir apie tai, kaip daug pasiekė žmonija materialumo vystymo kelyje per paskutinius du-tris šimtmečius. Bet ar tapo žmonės laimingesni už savo protėvius? Greičiau atvirkščiai, pas mus žymiai daugiau problemų, nors ir sugalvota daugybė pagalbinių techninių prietaisų, kurie, atrodytų, leidžia sutaupyti laiką. Bet mažai kas gali leisti sau atsipalaiduoti. Gyvenimo tempas vis greitėja, mes siekiame išspręsti daugybę problemų iš karto, ir tuo pačiu netenkame dvasinio komforto.“

    Nemanau, kad pasakymas “Gyvenimo tempas vis greitėja“ yra tikslus ir teisingas. Kas per objektas tas gyvenimo tempas? Ir kaip jis “greitėja“?
    Čia reikėtų kalbėti apie du visai skirtingus, netgi priešingus reiškinius.

    1. Dėl mokslo pažangos ir technikos tobulėjimo trumpėja daugelio procesų trukmė ir mažėja žmogaus darbo sąnaudos: kelionės, komunikacija, gamybos ir statybų procesai.

    To pasekoje žmonės turėtų turėti vis daugiau laisvo laiko poilsiui, bendravimui, kultūrai ir švietimui. (na kiek žmogaus darbo valandų reikėjo norint išmaitinti 100 žmonių tais laikais kai buvo ariama arkliuku ir pjaunama pjautuvu ar dalgiu, kuliama spragilais ir t.t. ir kiek dabar?)

    2. Kita tendencija – žmonės vis labiau skuba. Gal būt todėl, kad “mes siekiame išspręsti daugybę problemų iš karto“.
    Bet jei mokslas ir technologijos sudaro galimybę turėti vis daugiau laisvo laiko, tai kodėl vis labiau skubame??? Iš kur atsiranda ta daugybė problemų, kurias reikia taip skubiai išspręsti?

    Paprasčiausias atsakymas – mes turime vis daugiau norų. O iš kur atsiranda tiek norų? Liaudies išmintis sako, kad apetitas atsiranda bevalgant. Bet valgant apetitą ir numarinam. Pabandysiu įkelti citatą iš Olego Lapino knygos „Kai pabunda miegantysis“, ji apie norų ir tikslų atsiradimą mūsų gyvenime:

    „Štai rytoj kai kurie iš mūsų pamatys kažką nuostabaus vitrinoje, ekrane ar spaudoje… Nesvarbu, ką. Tas vaizdelis įstrigs mūsų sąmonėje ir taps tikslu, kuriam pasiekti vystysime savo sugebėjimus.“

    Manau tai vaizdeliai vitrinoje, ekrane, spaudoje ir kitur sukuria mūsų norus ir „uždraivina“ mūsų gyvenimą. Didžiuliai pinigai ir didžiulė industrija dirba tam, kad žmonės kuo labiau visko norėtų. Tuo suinteresuotos kompanijos ir korporacijos. Visos didžiosios valstybės stengiasi, kad vartojimas nesumažėtų ir ekonomika nesulėtėtų, nes tai pagrindinis BVP ir surenkamų mokesčių stabilumo bei augimo garantas. Tam psitelkiami pažangiausi mokslo pasiekimai, naujausi žmogaus psichikos ir pasamonės tyrimai, tam skiriamas didžiulis pasaulio galingųjų dėmesys. Ir prieš šitą monstrą lieka vienišas žmogus. Na dar gan nekonkrečios ir ne visai suprantamos budistu patarimų knygelės, rašytos prieš kokį šimtmetį.
    Ar yra suinteresuotų, kad žmogus nebėgtų griūdamas, kad neturėtų tiek daug tikslų? Yra. Tik ar jie tai suvokia? Tai žmogaus artimieji. Visų pirma vaikai. Tik ką gali nekalbantis ir netgi nevaikštantis pyplys ar darželinukas, lyginant su aukščiau paminėta industrija. Jėgos aiškiai nelygios.
    Psichologas Visvaldas Legkauskas kartą minėjo, jog sulaukė pasiūlymo sukurti metodiką ir vesti seminarus mokančius žmones kaip atsispirti reklamoms, smegenų plovimui ir darbdavių motyvuojančiam poveikiui. Nes šiuo metu mokymų ir teorijų mokančių kaip sukurti ir valdyti žmonių norus ar motyvuoti samdomus darbuotojus netrūksta.
    Spėju, kad vyresnio amžiaus darbuotojai dažnai nėra pageidaujami ne dėl jų sveikatos būklės, lėtesnio mąstymo ar atsilikimo technologijų srityje. Tiesiog jie per daug protingi ir juos sudėtingiau sumotyvuoti. Jaunimui kartais užtenka pabarškinti spalvotu barškučiu ar paploti per petį ir jis jau bėga griūdamas, kupinas jaunatviško entuziazmo.

    Gero vakaro

    Vladas

    Patinka

  2. Sveiki 🙂

    Įdomūs pamąstymai, Vladai. Ne tik budistai, bet ir vakariečiai pastebi, kad gyvenimo tempas greitėja. Gal tai ir natūralu, bet ar visa mūsų veikla yra prasminga ir reikalinga? Paradoksas – bet būtent poilsiui dažniausiai skubantys žmonės neranda laiko.. Tai tik mano išvados, dėl to ir parinkau šią ištrauką.

    Aušra, taip, ir man ši mintis artima 🙂 .

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s