Kaip reaguojame į problemas

Nuo mūsų reakcijos į problemas priklauso jų sprendimas – juk galime jas ignoruoti arba pripažinti, įvertinti arba vengti, sureikšminti arba nuvertinti.. Visi esame skirtingi, todėl pradinė reakcija gali būti įvairi, tačiau po jos turėtų žengti sprendimas: kad problema būtų išspręsta, ją reikia spręsti.. Jei problema išlieka, tai reiškia, kad ji nesprendžiama arba neteisingai interpretuojama.

Stabdanti sprendimus reakcija gali būti dvejopa:

* Ignoravimas. Tai sąmoningas nenoras pamatyti problemą, atsisakant ją pripažinti arba spręsti. Tokiu atveju nuo sprendimų kartais bėgama į kažkokią kitą veiklą – kad įspūdžiai užgožtų problemą ir leistų bent trumpam užsimiršti.

* Išankstinis nusistatymas, kad problema neišsprendžiama, arba jos sureikšminimas. Tokiu atveju pasirenkama aukos pozicija, verkšlenama, skundžiamasi, ieškoma pritarimo savo nusiteikimui.

Žinoma, su tokiomis reakcijomis sunku, o kartais ir neįmanoma prieiti prie konkrečių sprendimų. Sakoma, kad yra dviejų rūšių problemos: sugalvotos ir išsprendžiamos. Bet kokiu atveju – turime suprasti, kad problemos mūsų gyvenime yra pasekmė, o jų sprendimas – veiksmai, nukreipti į objektyvių problemos atsiradimo priežasčių pašalinimą.

Todėl ir yra teiginys: jei yra problema, yra ir sprendimas. Kaip jį atrasti? Pirmiausiai – pereiti nuo reakcijų į problemą prie sprendimo paieškos, o nuo aukos pozicijos – į gyvenimo šeimininko vaidmenį.

Būdų surasti problemų sprendimus yra tikrai daug, čia pasidalinsiu tais, kurie yra išbandyti ir siūlomi daugelio psichologijos populiarintojų:

* Įvardinti problemą – pusė darbo. Jei sunku pamatyti sprendimus, bandykime užrašyti problemos esmę ir jos galimus sprendimus – taip aiškiau pamatysime, ko iš tiesų norime, ką galime padaryti, ir kas trukdo tai padaryti.

* Vienas iš paprastesnių būdų – sužinoti, kaip tokias pačias problemas sprendė kiti žmonės. Žmonijos patirtis didžiulė, kažkas jau tai išgyveno ir išsprendė – tereikia susirinkti informaciją. Nustebsite, kad rasite kelis variantus, iš kurių galėsite pasirinkti priimtiniausią ir tinkamiausią.

* Nesvarstykime – “aš nesugebėsiu, tai neįmanoma“ – abejonės stabdo veiksmus, ir problema iš nedidelės gali tapti didele. Geriau suklysti, nei nieko nedaryti. Aktyvumas sprendimuose – būtinas, todėl geriau galvokime – ką daryti ir kaip.

* Imkimės atsakomybės už situaciją – tai dažnai būna stiprus postūmis sprendimų paieškoms. Svarbiausia – veikti, ir atsakomybės prisiėmimas gali būti svarbus motyvuojantis žingsnis link sprendimų.

* Jei problema didelė, skaidykime jos sprendimą į etapus ir veikime pagal principą: nuo paprasto į sudėtingą. Tokiu būdu mažais žingsneliais galime įveikti didelius darbus.

* Kreipkimės į draugus – paprastai jie noriai dalinasi patirtimi. Jei ji netiks, vis vien gausime taip reikalingą palaikymą ir šilumą. Kreipkimės į specialistą – kartais tai būtina. Problema gali būti sureikšminta, o nešališkas požiūris kartais parodo netikėtą ir lengvą sprendimą, kurio patys per emocijas nematome.

* Jei negalime išspręsti problemos (būna ir taip), tuomet keiskime požiūrį į ją. Kartais toks pakeitimas padeda pamatyti problemą kitaip ir suprasti jos reikšmingumą mums.

Beje, jei žvilgtelėsite į praeitį – nustebsite pamatę, kad daugelį savo problemų mes išsprendžiame! Tik.. kažkodėl atmintyje lieka ne sprendimai, o būtent nemaloni reakcija į iškilusius sunkumus. Kai išsprendžiame problemą, ji tampa ne tik gyvenimo epizodu, bet ir vertinga patirtimi – ar susimąstėte apie tai?

Spręsdami problemas mes įgyjame žinių, naujas galimybes ir suvokiame dvasinius dėsnius – tai skatina tobulėjimą, daro žmogų patyrusiu ir naudingu. Galiausiai – mes išmokstame nekartoti to, kas atneša skaudžias pasekmes. Ir tuomet atveriame kelią augimui: nuo protingo žmogaus, kuris sprendžia problemas – į išmintingą žmogų, kuris gyvena taip, kad problemų gyvenime nekiltų 🙂 ..

Kaip manote?

Reklama

4 mintys apie „Kaip reaguojame į problemas“

  1. Sveika, senai čia buvau. Manau, kad problema problemai nelygu. Bet klausimas pastatytas teisingai, reakcija labai svarbi. Ką taikei iš parašytų būdų?

    Patinka

  2. Labas rytas, Viol.eta 🙂

    Taip, problema problemai nelygu, bet ji lieka problema tol, kol jos neišsprendžiame. O jei užstringame reakcijose, tai ir nesprendžiame. Sunkiausia tol, kol nežinai, neapsisprendi – ką daryti. Kai tik apsisprendi, pradedi veikti, viskas akimirksniu keičiasi.

    Bandau viską, kas gali padėti – pirmiausiai nusiraminu, paskui ieškau visos įmanomos informacijos, o paskui – veikiu. Dabar mokausi gyventi taip, kad problemų nekiltų :).

    Patinka

  3. Labas, Kristina 🙂

    Kad keliamos ekologinės problemos – puiku. Tačiau problema yra giliau, vien ekologinių problemų iškėlimo nepakanka.

    Žiūrint, ką jūs turite omenyje. Jei ekologinę padėtį Žemėje, tai ji yra sudėtinga dėl daugybės priežasčių, ir pirmiausiai – dėl niekuo nepateisinamo vartojimo. Turbūt, matėte filmuką “Daiktų istorija“ – jį įdėjau ir pas save tinklapyje. Ten labai aiškiai išdėstyta ši problema. Išeities, atrodytų, nesimato, bet viskas visada prasideda nuo pirmo žingsnio. Mes galime kiekvienas sumažinti besaikį vartojimą – pakanka pažiūrėti į savo buitį – kiek ten plastmasinės taros ir cheminių medžiagų. Be to, turėtume išmokti leisti daiktams atitarnauti, kol jie gerai veikia, o ne pirkti vis naujus. Tas pats liečia ir drabužius, ir visas kitas gyvenimo sferas..

    Jei apie ekologišką maistą – žinoma, tai ir būtinybė, ir savotiška “mada“, iš kurios kai kas nepadoriai pelnosi. Turime giminaičių, kurie užsiima ekologine žemdirbyste, ir kai pasakome, kokios ekologiškų produktų kainos Vilniuje, jie nustemba.

    Be to, nėra reikalo pirkti brangius produktus, pilnai pakanka atsisakyti maisto su cheminiais priedais – jo jau tikrai yra. Gamintis patiems maistą, jei yra sodas – užsiauginti savų daržovių, vaisių ir uogų 🙂 .. Galiausiai keptis namie duoną be mielių – juk visa tai įmanoma padaryti, ir neužima daug laiko, o ir yra motyvas – šeimos sveikata 🙂 .

    Aš manau, gerai, kad žmonės iškelia ekologines problemas, gal jos būna ir kiek išpūstos – bet mes atkreipiame į jas dėmesį, mes susimąstome apie jas, ir tai jau yra puiku, nes tai postūmis geriems pokyčiams 🙂 ..

    Žeme, kaip ir žmogaus organizmas, turi kompensacinius mechanizmus, tik žmonės pradėjo taip parazitiškai gyventi, kad ji tiesiog “nebespėja“ išsivalyti.. Todėl kiekvienas turime jai padėti.. Jau vien tai, kad mes suprasime, kad turime vienintelę Žemę ir turime ja rūpintis, kaip ir ji mumis rūpinasi suteikdama viską, ko mums reikia gyvenimui – bus pokyčių pradžia 🙂 ..

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s