Sveika gyvensena – kraštutinumas?

Visi kalbame, kad sveikata yra brangiausias turtas. Tačiau kodėl į sveikai gyvenančius žmones dažnai žiūrima kaip į keistuolius? Ar iš tiesų natūralus, artimiausias žmogiškai prigimčiai gyvenimo būdas yra kraštutinumas? Toks klaidingas požiūris vyrauja todėl, kad žmonės dar neįprato nuolat rūpintis savo sveikata ir ją palaikyti, todėl patys dažnai puola į kraštutinumus. Pažiūrėję atidžiau į gyvenimą, labai greitai juos pastebėsime.

Pradėkime nuo gyvenimo būdo. Pripažinkime, kad dabartiniai žmonės gyvena nejudriai, t.y, nėra pastovaus fizinio krūvio. Šaltuoju metų periodu judame ypač mažai, o sukruntame prieš vasarą, kai pamatome savo nejudrumo rezultatus. Va tuomet jau puolame sportuoti su tokiu uolumu, lyg ruoštumės olimpiadai. O atvėsus orams, vėl susisiaučiame į šiltus rūbus ir “užmiegame“.. iki pavasario. Ar tai ne kraštutinumai?

Arba mityba – valgome visko tiek daug ir be sistemos, lyg būtume auginami svoriui.. o paskui alinamės dietomis – vėl kraštutinumai. Iškreiptas mūsų požiūris ir į poilsį – po išeiginių dienų turėtume kibti į darbus pailsėję ir žvalūs, tačiau kartais jas praleidžiame taip audringai, kad net posakis gimė: “pirmadienis – sunki diena“. Po tokio “poilsio“ iki savaitės vidurio atsigaunama, o paskui – vėl viskas iš naujo. Panašiai elgiamės ir per atostogas..

Kraštutinimu sveikatos srityje daugelis skaito gyvenimą be žalingų įpročių. Bet juk žalingais jie todėl ir vadinami, kad kenkia sveikatai – logiška? Beje, nesunkiai pastebėsite, kad draugų suorganizuoti vakarėlį su alkoholiu rasite visuomet, laiko tam taip pat visada rasite. O štai kompaniono sportuoti ieškosite ilgai, jei apskritai rasite – juk užimti dabar žmonės.. Ar nekeista, kad gadiname sveikatą ypač uoliai, o štai ją palaikyti sunkiai randame laiko?

Daugybė mūsų gyvenimo įpročių tikrai neteikia sveikatos – tą patvirtina ir vis didėjantis įvairių susirgimų skaičius. Daug kenksmingų gyvenimo įpročių buvo perduodama iš kartos į kartą – dažniausiai dėl nežinojimo. Tačiau palyginus su ankstesnėmis kartomis, mes turime didžiulį privalumą – informaciją. Mes turime pasirinkimą: rinkti informaciją apie sveiką gyvenseną ir mokytis gyventi sveikai, arba tęsti ydingą patirtį.

Kol žmogus nesupras, kad sveikata yra palaikoma sveiku gyvenimo būdu, tol jis sirgs. Kito kelio būti sveikam tiesiog nėra – atėjo laikas mokytis sveikatos kultūros. O kraštutinumai sveikatos srityje yra tuomet, kai iš vienos pusės – gyvename nesveikai ir aliname savo sveikatą, o iš kitos – visais būdais ją stipriname: intensyviai sportuojame, kaistame prityje, neriame į ledinį vandenį.. Tokie kraštutinumai, žinoma, yra pavojingi sveikatai.

Paskui stebimės: štai pasportuoju, pasilaikau dietų, pavalgau sveikai, maisto papildus pageriu, o sveikatos nėra ir energijos trūksta. Taip yra todėl, kad gyvename kraštutinumais, kurie yra harmonijos pažeidimas. Sveikatos palaikymas yra kasdieninis ir nuolatinis – tai dienos režimas, sveikas maistas, judėjimas, grynas oras, gera psichinė būsena. Ir, žinoma, nieko, kas sveikatą alina.

Sveika gyvensena – ne tik sveikatos palaikymo būdas, bet ir didelė vertybė. Ji dovanoja mums pilnavertį kokybišką gyvenimą, kuomet galime gerai jaustis, būti laimingais ir žvaliais bei realizuoti savo unikalius gebėjimus. Argi galime tai vadinti kraštutinumu?

Kaip manote?

Reklama

14 minčių apie „Sveika gyvensena – kraštutinumas?“

  1. Sveiki 🙂

    manau, kad daugelis žmonių dabartinėmis gyvenimo sąlygomis gali tik dalinai palaikyti sveikatą. Jiems 100% palaikyti sveikatą tiesiog nėra galimybių. Tai dažniausiai įtakoja sunkus Darbas, Mokesčių našta, toliau iš to seka sunki nervinė įtampa, nėra kada normaliai pavalgyti, tėvams su vaikais beveik nelieka laiko pabendrauti, tada prasideda žalingi įpročiai ir t.t., o po to tos problemos tampa globaliomis (nusikaltimai..). Tad ką gi reikia daryti kad puiki sveikata ir sveikuoliška gyvensena taptų natūraliu ir įprastu dalyku ??

    Manau išeitis yra viena: reikia ištrūkti iš sistemos, kuri mus naikina. o tiksliau reikia kiekvienam įsigyti bent po 1 ha žemes, nors šiek tiek atokiau nuo miesto, pasistatyti nedidelį namelį, ir jame gyventi, sau pilnai užsiauginant maisto, ir neinat į jokį darbą. taip jau nemažai žmonių išeina iš miesto.. kas protingi, tas susikurti sau tokią sodyba ,kurioje galėtum gyventi ir kuri tave išlaikyti, sugeba už mauždau 20000 LT (čia jau su tam tikrais patogumais).
    ar žinote gal kokį geresnį būdą gyventi sveikai ir laimingai ??

    Patinka

  2. Dažnu atveju į propaguojančius sveiką gyvenseną žiūrima kaip į kažkokius juokingus žmogelius, kurie vietoj to, kad užsiimtų kuo užsiima visi “normalūs“ žmonės, vietoj to jie “išradinėja dviračius“. Bet nedrįstama suabejoti jog ir dauguma gali klysti. O kur dar pasiteisinimai: “pasižiūrėk į jį/ją, propagavo sveiką gyvenimo būdą, bet vistiek susirgo“ arba “niekad nežinosi nuo ko susirgsi/mirsi“, bet gal reikėtų atsižvelgti į bendrąją žmogaus savijautą, ne kada jis serga, bet koks jis visada būna, ar yra paniuręs, ar gali dirbti be didelių pastangų. Kaip gerai ir pastebėta, be žalingų įpročių gyvenimas ir yra be kraštutinumų, o būtent turinčio žalingų įpročių žmogaus gyvenimas kartais atrodo kaip šokinėjanti kreivė- aukštyn-žemyn, aukštyn- žemyn..

    Patinka

  3. Sveikas, Blogiuk:)

    Iš tikro, žinau žymiai geresnį būdą ir pats gyvenu laimingai. Gal tas gyvenimas ir nėra toks sveikuoliškas, kaip dauguma čia besilankančių įsivaizduoja, bet man jis labai patinka.
    Na jis nėra taip paprastai nusakomas, kaip tavo 1 ha natūrinis ūkis, bet pabandysiu:
    Žmogui nereikia kankintis nuo sunkaus Darbo ir netgi mokesčiai nėra tokie baisūs, jei jis nebijo būti savimi. Nebijo galvoti savo galva, jausti ir pasakyti ką galvoja ir ką jaučia. Jei gyvenime sugeba priimti savarankiškus sprendimus ir atsakomybę už juos.

    Vladas

    Patinka

  4. Labas rytas visiems 🙂

    Blogiuk, dabar jau dauguma žmonių supranta ir mato, kad sistema, kurioje gyvename, yra grįsta godumu ir manipuliacijomis. Todėl Darbas, būtent iš didžiosios raidės, yra nuvertintas, o išaukštintos manipuliacijos. Tai galime pamatyti pagal pavyzdį, kai už konkretų atliktą darbą – buto remontą, išaugintą maistą ir pan., mokami centai ir dar deramasi bei norintis pelnyto užmokesčio vadinamas lupiku, o štai atlikus manipuliaciją pinigais vertinamas kaip šaunuolis ir “mokantis gyventi“. Todėl Darbas ir yra sunkus, nes nevertinamas. Bet tai kita tema.

    Nieko mūsų gyvenime savaime nevyksta, viskam mes duodame sąmoningą arba nebylų sutikimą. Kaltinti išorines aplinkybes reiškia atsisakyti savo gyvenimo valdymo. Todėl pritariu jums, kad sprendimas visada yra, kad ir jūsų minimas, pagal Megre (Anastasijos) programą. Ne tik žmonės, bet ir valstybė turėtų gyventi taip, kad pasigamintų savo reikmėms viską, kas įmanoma pagal išteklius, sąlygas, galimybes, o pirkti tik tai, ko trūksta.

    Gyventi sveikai ypatingų sąlygų nereikia. Kaip teigia Ajurveda, viskas, kas reikalinga sveikatai, yra mumyse, tereikia tai palaikyti. Sveika gyvensena “sutaupo“ daug energijos, laiko ir lėšų – tuo įsitikina kiekvienas, pradėjęs sveikai gyventi. “Nėra galimybių“, “nėra laiko“ – arba nebandžiusių, arba nenorinčių pasiteisinimai.

    Vytautai, su tavimi galime tik plačiau vystyti šią temą, nes nereikia vienas kito įkalbinėti, kad sveikai gyventi yra sveika :).

    Vladai, tavo mintims apie darbą ir buvimą savimi visu šimtu pritariu :)!! Tik mažas pastebėjimas: kriterijai “patinka“ ar “nepatinka“ sveikatai netaikomi, nes sveikata palaikoma pagal tam tikrus dėsnius, kuriuos pažeidinėdami, ją ardome. Šią mintį man pasakė vienas dėstytojas, ir man ji buvo didelis postūmis keisti požiūrį į sveikatą :).

    Mantai, net prieš naudodami prietaisus paskaitome instrukciją ir jos laikomės. Kam gadinti ir taisyti, jei galima negadinti :)? Daug kartų gadintas ir taisytas galiausiai pasidaro nepataisomas..

    Ačiū visiems ir puikios dienos 😀 !!

    Patinka

  5. Sveika, Vilte,

    Kad geriau skambėtų vietoje “patinka“ ar “nepatinka“ galiu naudoti kriterijus “priimtina“ ar “nepriimtina“. Sveikata žmogaus gyvenime svarbus dalykas, bet kartais ne pats svarbiausias. Na, mažesnio svarbumo dalykas mūsų gyvenime yra pvz. pinigai. Be jų blogai, bet jie tikrai nėra patys svarbiausi. Ir leisiu sau nesutikti su mintimi, kad galioja absoliutūs sveikatos palaikymo dėsniai. Juo labiau, sveikata tai ne tik fizinė mūsų organizmo būklė. Turbūt kiekvienas žinome ne vieną pavyzdį kai žmogus ne tik pažeidinėja ar ardo sveikatą, bet rizikuoja ar netgi aukoja gyvybė dėl kitų dalykų, kurie jam tuo metu yra svarbesni nei asmeninė sveikata. Ir tai visai nebūtinai turi reikšti, jog jis savo sveikatą skandina alkoholyje.

    Taigi, galiu pasakyti, jog dabartinis mano sveikatos, darbo, saviraiškos, finansinės laisvės ir bendravimo su aplinkiniais derinys man labai priimtinas.

    Visiems geros dienos ir sveikatos:)

    Patinka

  6. Labas Vilte,

    Ši tema yra labai plati. Pirmiausiai reikia pradėti nuo to, kodėl žmonės serga. Mano manymu dauguma žmonių serga dėl savęs ‘plakimo’ ir kitus žmones žalojančių minčių bei veiksmų. Savęs ‘plakimas’ mintimis silpnina imunitetą, todėl yra didesnė tikimybė susirgti. TV ir aplinka žmogų įtikino, kad jis turi sirgti, o jei neserga žmogus tai jau žiūrima, kaip į kažką antgamtiško. Tiesiog kai dėmesys sutelkiamas į save, o ne į aplinką tada ir prasideda visas darbas. Keičiant maisto vartojimą, pradedant reguliariai mankštintis, peržiūrėjimas ir keitimas minčių, veiksmų, įsitikinimų. Tai yra nelengvas darbas, bet žmonės taip pat ideda beprotiškai daug energijos, kad gyventų nelaimingą ir ligotą gyvenimą.

    Patinka

  7. Labas rytas 🙂

    Vladai, gerai ir teisinga, kad turi savo kriterijus gyvenime, taip ir turi būti. Juk turime laisvą valią, ir patys renkamės savo gyvenimo programą. Ir, aišku, savo veiksmų pasekmes. O tiesai įrodymų nereikia, ji pati save įrodo, todėl visus mūsų gyvavimo šioje Žemėje dėsnius jau seniai pastebėjo ir užfiksavo visų laikų mąstytojai – ačiū jiems už tai. Mums belieka taikyti tai savo gyvenime ir toliau plėsti savo pasaulėžiūrą :).

    Evaldai, geras pastebėjimas apie išorinį poveikį – taip, jis didelis, ir tik sąmoningas, turintis vidinę dvasinę ašį žmogus gali jam atsispirti. Mes esame bendruomeniški, todėl dažnai automatiškai paklūstame daugumai. O dauguma, kaip rašė Vytautas, nebūtinai ir ne visada teisi.

    Žinoma, ši tema labai plati, sveikata nėra tik kūno priežiūra, tai kūnas, siela ir dvasia, jų visuma – ir apie tai žinojo jau Antikos mąstytojai. Tačiau mūsų laikais ypatingai uoliai griaunamas kūnas.. Pastebėjau, kad griaunantys savo kūną yra ypač aršiai nusiteikę prieš bet kokias sveikatingumo idėjas.. ir tai suprantama, nes nelengva sau pripažinti, kad griauni save. Na, bet kiekvienam ateina Tiesos metas , kai turime pažvelgti tiesai į akis – be išsisukinėjimų ir išvedžiojimų :).. Ir kiekvienas savo keliu iki to galiausiai prieina.

    Ir aš linkiu visiems geros dienos ir sveikatos :)!

    Patinka

  8. Dar syk sveiki,
    Jei labai nusibosiu – sakykit. Bet tema, manau labai aktuali.

    Tu labai teisingai, Vilte, pastebi, jog griaunantys savo kūną yra ypač aršiai nusiteikę prieš bet kokias sveikatingumo idėjas. Jie, kaip rašo Vytautas, dažnu atveju į propaguojančius sveiką gyvenseną žiūri kaip į kažkokius juokingus žmogelius. Norėčiau pasakyti kodėl, mano manymu, taip yra:
    Dažniausiai drastiškai griaunantys savo kūną žmonės jau yra sugriauti morališkai ar, dar stipriau hiperbolizuojant, dvasiškai nužudyti. (manau čia neverta pradėti detalizuoti kodėl taip kartais gyvenime atsitinka). Ir dažniausiai, net sąmoningai to nesuvokdami, jie stengiasi savo kūną sunaikinti ir fiziškai. Tokia drastiška forma realizuojasi amžinas (tik dažniausiai nesąmoningas)žmogaus kūno ir dvasios vienovės siekis:(.
    Sveikos dvasios žmogui sveikas gyvenimo būdas dar labiau ją sustiprina. Manau, apie tai yra posakis: “Sveikame kūne – sveika dvasia“, tačiau dvasinio griuvimo procesams pasiekus tam tiktą lygį, tai jau nebegalioja. Tai tas pats kas, atvira liepsna pleškančio namo šeimininką, agituoti susiplauti indus ir reguliariai siurbti kilimus. Nenuostabu jog jie į tokius agitatorius žiūri kaip į juokingus žmogelius. Jiems nereikia tokios agitacijos. Jiems reikia kitokios ir daug rimtesnės pagalbos. Ir dažniausiai tokiais atvejais vargu ar galime kažkuo iš esmės padėti. Nebent tai labai artimas žmogus ir mes tam pasiryžę labai aukotis.

    Na, o dėl tiesos, Vilte, tai matau, jog čia mes turime skirtingus įsitikinimus. Bet gal dėl to nesusipyksime:).

    Man labai priimtina Budos mintis: “Tai kuo tiki ir yra tiesa“. Mano supratimu, tai reiškia, jog Tiesų yra labai daug, nes kiekvienas turi savo tikėjimą ir savo tiesą, kurią jam įrodo jo gyvenimiška patirtis. Ir dėsnius ir mąstytojus mes pastebime ir priimame tuos, kurie sutampa su mūsų patirtimi, mūsų tiesa. Kitų tiesiog nematome arba laikome klystančiais keistuoliais.

    Geros dienos:)

    Vladas

    Patinka

  9. Labas rytas, Vladai 🙂

    Kaip teisingai parašei apie dvasinę griūtį.. Priminei – kaip viskas žmoguje susieta, kaip svarbu vystyti visas sritis, nes jei vystomės vienpusiškai, kitos sritys nukenčia ar degraduoja..

    Dėl pagalbos ir aukos – taip, jei žmogus nenori, nei padėsi, nei suaukosi.. Pagalba apskritai yra pagalba tuomet, kai ji laiku ir vietoje, kitaip tai gali būti net priešingas veiksmas.

    Vladai, nematau jokių prieštaravimų mūsų diskusijose, mes taip draugiškai dalinamės savo pasaulėmata :), ir aš tau už tai labai dėkinga, nes tai praturtina.

    Tiesa – taip, tai yra žmogui tai, kuo jis tiki, nes jis visuomet veikia pagal savo įsitikinimus, ir niekaip kitaip. Čia pritarsiu Vytautui, kuris savo tiesas įvardino kaip požiūrių skirtumus. Juk, pavyzdžiui, alkoholikas tvirtai tiki, kad alkoholis yra sveika ir papasakos daug susirinktų mitų, kaip tai tiesa. Gurmanas paaiškins, kad valgis yra didelis malonumas, mėgstantis kūno malonumus įrodys, kad tai labai sveika.. Ir stebėsis, jei jam nepritarsi..

    Atviras dvasiniam augimui žmogus nuolat plečia savo pažinimo sferą ir galiausiai nuo visų šitų požiūrių ir tiesų prieina prie universalios Tiesos arba vadinamų Visatos dėsnių, kurie veikia nepriklausomai nuo mūsų tikėjimo ar požiūrių (pvz., metų laikai, sąveikos dėsniai, įvairūs ciklai, lyties ypatumai ir t.t)… Tuomet ir ateina aiškumas, kad viskas paprasta, o visus sudėtingumus, požiūrius sukuriame mes patys.. ir dar nuo jų kartais ir kenčiame..

    Buda dar sakė, kad pagrindinė kentėjimo priežastis – nemokšiškumas. O tam, kad nebūtų kančios, turime suprasti, kas ją sukelia ir to nedaryti.

    Todėl – taip, visi mes teisūs :).. Ačiū, Vladai :), geros dienos :)!

    Patinka

  10. Sveika, vilte,

    Ačiū už gražų atsakymą. Tu tikra diplomatė:) (pačia gerąja prasme).
    Kartais rašant komentarą (ypač kai nuomonės ar traktavimai kažkiek skiriasi) būna labai neramu kaip būsi suprastas. Šį kart ir gi buvo neramu. Džiaugiuosi jog vienas kitą suprantame geranoriškai ir kaip matosi kai komentarai nepereina į neigiamų emocijų išsakymą, galima atrasti daug bendro ir patobulinti, paryškinti savo paties pasaulio matymą.

    Manau, nedidelė prieštara tarp mūsų požiūrių buvo kilus todėl, jog kartais mes tuos pačius klausimus aptarinėjome skirtingame apibendrinimo lygmenyje.

    Konkretūs sveiko gyvenimo būdo patarimai ir argumentacija prieš žalingus įpročius yra žemesniame apibendrinimo lygmenyje nei mano išsakytos mintys apie tai, jog gyvenime be sveiko gyvenimo būdo yra ir kitų svarbių dalykų. Lygiai kaip ir tavo mintys apie universalią Tiesą ar Visatos dėsnius yra visai teisingos aukštesniame (jei ne pačiame aukščiausiame) loginiame lygmenyje. Tuomet aš rašau apie “tiesą“ kuri mums yra teisinga duotuoju atveju išeinant iš mūsų asmeninės patirties, buitiniame, kasdieniniame lygmenyje. Ir iš tikro čia gali būti ne viena tiesa (lygiai kaip yra daugybė skirtingų gyvenimiškų patirčių).

    Man labai priimtina Budos mintis, jog pagrindinė kentėjimo priežastis – nemokšiškumas. Tik aš vietoje “nemokšiškumas“, naudočiau žodį nesupratimas, nesuvokimas, nesąmoningumas. Gal apie tai rašė Justinas Marcinkevičius: “Į gyvenimą, saldžiausią jungą, žiūrim jau suprantančiom akim“

    Geros dienos:)

    P. s. Beje, jei domėsies Michailu Pelechatyj, V. Masalskio “saviugdos klubuose“ yra 7 dalių videoseminaras “NLP praktiko kursas“, tai ten 5 dalyje yra kalbama apie Roberto Dilso loginių bendravimo lygių piramidę. Man patiko.

    Patinka

  11. Labas vakaras, Vladai 🙂

    Ačiū už nuorodą, užeisiu būtinai, sudomino. Artėja ruduo – tuomet galiu daugiau skirti laiko seminarams, dabar gi kiti darbai eilutėje gražiai stovi 🙂 .

    Ne diplomatė, tiesiog mokausi priimti ne tik artimus žmones tokius, kokie jie yra, bet ir visus aplinkinius 🙂 . Juk nesu vienintelė teisiausia, esu tokiame pačiame augimo procese, kaip ir kiti žmonės. Žinoma, įdomiausia bendrauti su bendraminčiais, su jais natūraliai susieja gyvenimas.. įdomu išgirsti ir kitokias nuomones apie tą patį reiškinį. Tai iš tiesų praturtina.

    Apie lygmenis – taip, patvirtinai vieno guru mintis, su kuriuo teko laimė neseniai diskutuoti. Jis sakė, kad kiekvieno reiškinio yra 9 pažinimo pakopos (lygmenys), 10 – absoliutus reiškinio pažinimas. Aišku, kai mokomės pažinti 1, 2, 5 pakopą, tai bus skirtumas su turinčiu absoliutų žinojimą. Ir turintis absoliutų žinojimą lengvai supras besimokančius bet kurioje pakopoje, tuo tarpu kuo didesnis atstumas iki absoliutaus žinojimo, tuo sunkiau jį priimti. Nes mokomės nuo paprasto iki sudėtingo.

    Man tai buvo įdomus atradimas ir paaiškinimas – kodėl kartais žmonės nesupranta vienas kito, nors šneka apie tą patį. Ir nėra čia nei ko pykti, nei didžiuotis – visi mes mokomės, o tie kurie tikrai Žino – tyli, nebent paklausti atsako, nes suvokia, kad visi ateis ten pat, tik savais keliais ir būdais 🙂 . O kol mokomė – įdomu ir naudinga dalintis savo atradimais :).

    Aš taip pat nemėgstu tokių griežtų žodžių (nemokšiškumas), visuomet juos sušvelninu, jei įmanoma. Bet šitam atitikmens neradau: jei kažko nemoku, tai ir esu.. nemokša, o mano klaidos – dėl nemokšiškumo 🙂 ..

    Ačiū, ir tau gražaus vakaro 🙂

    Patinka

  12. Sveika, Vilte,

    Tikiuosi, jog šis dialogas tau dar nenusibodo:).

    Noriu pasakyti kelis žodžius apie nemokšiškumą ir nesuvokimą. Nemokšiškumas iš tikro yra daug griežtesnis žodis nei nesuvokimas. Jis turi kaltinančią potekstę – neskyrei tam reikiamo dėmesio ir neišmokai. Bet, mano manymu, dalykų kuriuos mes galim ir išmokstam, sąmoningai ir valingai tam nukreipdami savo pastangas nėra tiek ir daug. Galim sąmoningai skirti tam laiko ir tikslingai išmokti daugybos lentelę, užsienio kalbą, eismo taisykles, Tėve mūsų ir nemažai kitų dalykų. Tačiau mes negalim planuoti ir valios pastangomis įvykdyti suvokimo, įžvalgų ar nušvitimo, nors kažkiek tai be abejo įtakojame. Mes skiriame laiko kryptingam informacijos rinkimui, mąstymui, meditacijai, tačiau negalime konkrečiai suplanuoti suvokimo ar konkrečiai planuoti koks jis bus:). Ko nemokame, mes dažnai patys gerai žinome, bet to negalima pasakyti apie tai ko nesuvokiame. Ir nemanau jog čia reikia save kaltinti nemokšiškumu.

    Labai sunku sužinoti ką iš tikro Buda pasakė prieš kelis šimtus metų, juolab ką jis galvojo taip sakydamas, bet aš manau, jog žmonės labiausiai kenčia ne dėl nemokėjimo(neturėjimo kažkokių žinių ar įgūdžių), bet dėl įvykių priežasčių ir gyvenimo dėsnių nesuvokimo.

    Dar syk pakartosiu. Manau, jog žinojimas (išmokimas) ir suvokimas yra netapatūs dalykai. Ir ne visada turime save kaltinti dėl nesuvokimo.

    Geros dienos

    Vladas

    Patinka

  13. Labas, Vladai 🙂

    Diskusijos – tinklapio dalis, apie “nusibodo“ nėra kalbos, tiesiog dabar man darbymetis ir ne visuomet iš karto atsakau :).

    Aš sutinku su tavo mintimis plačiąja prasme. Taip, nemokšiškumas griežtas žodis ir.. nemalonus.

    Ir, žinoma, negalime dabar tiksliai nustatyti, kas ką ir kaip pasakė prieš tūkstančius metų, net ne tame esmė. Tiesą visi jaučiame intuityviai, ir anksčiau ar vėliau suprantame, kas yra tiesa.

    Nemokšiškumu galime vadinti elementarių dėsningumų nežinojimą, nesiekimą sužinoti, arba žinojimą, bet netaikymą gyvenime. Vaikas gali daug ko nežinoti, jį gali klaidingai išmokyti ir nukreipti, bet.. suaugę visi turime galimybę atrasti tiesą. O jei neieškome, tai ir liekame nemokšomis. Ieškantis visada atranda – tegul per klaidas, bet atranda.

    Kaip galima neieškoti to, nuo ko priklauso mūsų gyvenimas, net gyvybė? Pavyzdžiui, sveikata: visi nori būti sveiki, bet ar visi žino – kaip? Kas trukdo to išmokti? Kas verčia nuodytis tikrąja ta žodžio prasme? Kas verčia gyventi destruktyviai ir įsikibus to laikytis net gyvybės kaina? Tai ir yra nemokšiškumas. O kai gyvybei iškyla realus pavojus, apimtas panikos žmogus vargiai ar besimokys.. Ir kas trukdo mokytis sveikai gyventi, kai dar nėra rimtų sveikatos sutrikimų?

    Kartais stipresnis žodis priverčia pajudėti į priekį.. Nes kai velkame viską gražiais žodžiais, tai ir jaučiamės gerai, ir neturime stimulo ieškoti.

    Mano manymu, tik mokymasis, nuolatinis pažinimo plėtimas ir veda prie gilesnio suvokimo. Suvokimas netrinkteli iš niekur, jis plečiasi mums besimokant. O mokytis visuomet turime ko, ir tai supranta kiekvienas, kuris yra atviras augimui: atvėrus ir išsiaiškinus vieną sritį, palieti kitą, ir dar kitą, galiausiai jų platesnius aspektus.. ir taip be galo :)..

    Ačiū, Vladai, ir tau geros dienos 🙂 !!

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s