Pomėgis rašyti

Kodėl žmonės rašo? Atrodytų, keistas klausimas – tai toks pat pomėgis (polinkis, talentas), kaip ir visi kiti. Rašantiems dabar išties aukso amžius, nes niekuomet anksčiau nebuvo galimybės taip plačiai ir laisvai skleisti savo mintis. Dauguma turinčių tokį pomėgį kuria savo internetines svetaines, kiti rašo į jau sukurtus tinklapius. Tokiu būdu žmonės išreiškia save, dalinasi ir keičiasi informacija.

Natūralu, kad ir apie šią sritį kyla diskusijos – kaip rašoma, kam rašoma, kodėl ir kokiomis temomis rašoma. Rašantieji daro didelį poveikį žmonėms, todėl tokie klausimai – dėsningi. Kritikos rašantiems taip pat netrūksta – kartais ir pelnytai, nes akivaizdu, kad ne visi suvokia atsakomybę už savo parašytus žodžius. Tačiau tai – asmeninių savybių klausimas, koks žmogus – tokie ir tekstai.

Rašyti ar ne, ar visi rašantieji grafomanai (turi liguistą potraukį rašyti)? Žinoma, ne visi grafomanai, o ir gebėjimą rašyti sunku užgniaužti.. Yra kitos subtilybės – žmogus gali turėti daug žinių, bet užrašyti jas sunkiai sekasi, o yra žmonių, kurie ir trumpu tekstu sugeba perteikti esmę. Aš manau, jei jaučiate, kad galite rašyti – pradėti verta, nes dažniausiai gailimės to, ko nepadarėme. Jei ir nepateisins lūkesčių, bent jau tvirtai žinosite, kad tai ne jūsų sritis. Svarbiausia – rašymo motyvacija.

Dėl to, kad padaugėjo rašančiųjų, psichologai taip pat aiškinasi priežastis – kodėl žmonės rašo, kokie šios veiklos motyvai. Pasirodo, jie gali būti ir užslėpti. Rašydami žmonės daro poveikį, todėl ypač pabrėžiamas atsakomybės jausmas. Trumpai pateiksiu labai įdomias psichologo V. Pečugino išvadas, kurioms pilnai pritariu. Jis teigia, kad žmonės rašo, nes:

1. Negali nerašyti. Žmogus laiko save protingu, intelektualiu, žinančiu. Jis negali nerašyti, nes jaučiasi vidiniai persipildęs, todėl savo žiniomis jam norisi ir patinka pasidalinti su kitais. Kita priežastis – emocinis antplūdis ir persipildymas, kai norisi tokiu būdu išlieti emocijas.

2. Norisi svarbumo pojūčio. Kuo mažesnė savivertė, tuo labiau norisi pagyrimų, pritariančių komentarų. Tokiu atveju dažnai pasirenkama paprastesnė, neutrali tema, kad būtų kuo mažesnė ginčų tikimybė. Tai būdas paglostyti savimeilę, tokį poreikį kartas nuo karto turime daugelis.

3. Noras pasidalinti naudinga informacija. Veikimas pagal principą: sužinojai – pasidalink su kitais. Žmonės publikuoja ar perpasakoja istorijas, kurios jiems pasirodė įdomios, naudingos, pamokančios ar juokingos. Šiuo atveju rašoma ne dėl to, kad žmogus jaučiasi persipildęs informacija, o kitų žmonių naudai. Todėl, kad ne visada galima tiksliai suprasti, kas įdomu žmonėms, temos suskirstomos, pvz.: vyrų ir moterų santykiai, vaikai, sveikata, šeima ir pan. Rašančiam ne tiek svarbūs vertinimai – visiems neįtiks, o ir tikslo tokio nebuvo. Jam svarbu tai, kad jis subjektyviai vertina informaciją kaip naudingą ir nori, kad ji būtų prieinama platesniam ratui žmonių, kuriems tai taip pat įdomu.

4. Paslaugos, asmenybės, teorijos, idėjos ar prekinio ženklo populiarinimas. Gali būti aprašoma sėkmingo pokyčio istorijos, naudingi patarimai, receptai, kur betarpiškai atkreipiamas dėmesys arba susiejama su tam tikra paslauga, idėja, asmenybe, prekiniu ženklu ir pan. Tačiau galutinis tikslas – sudominti, parduoti, pritraukti potencialų klientą, pirkėją.

5. Informacijos rinkimas. Straipsnyje pasiūloma diskusijas sukėlusi tema ar idėja ir tokiu būdu siekiama gauti atsiliepimus ir nuomones apie ją. Vėliau daroma analizė ar tyrimas, priklausomai nuo autoriaus tikslų.

6. Visuomenės nuomonės formavimas. Šalia kitų priemonių straipsniai taip pat įtakoja didelės grupės žmonių nuomonės formavimą. Profesionalūs autoriai šiuo tikslu rašo politinius, istorinius, socialinius ir kitokius straipsnius, formuojančius nuomonę apie aprašomas visuomenės gyvenimo sritis.

Štai tokios, psichologo manymu, pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės rašo. Negalima tvirtinti, kad kažkuris autorius rašo dėl vienos iš išvardintų priežasčių, jų dažniausiai yra kelios. Be abejo, nuovokus skaitytojas iš karto supranta parašymo tikslą. Visiems rašantiems viešai, prieš pradedant rašyti, pravartu susimąstyti: ar tai būtina, ar praturtins, ar tai tiesa, ar nieko neįskaudins, ar nepakenks, ar tai nesavanaudiška, neambicinga..?

Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

Reklama

5 mintys apie „Pomėgis rašyti“

  1. Dar pridėčiau vieną naudą (galbūt ir priežastį): „Norėdamas kažko išmokti, paaiškink temą kitam asmeniui“. Taip ir rašant: kai viską turi galvoje, tai yra viena. Tačiau, kai tą patį užrašai ant „popieriaus“, imi kur kas geriau suprasti temą pats.

    Patinka

  2. Labas, Povilai 🙂

    Visiškai pritariu ir gerai, kad užrašei – svarbi priežastis, ir ji pasitvirtino man pačiai rašant: renkant medžiagą ir užrašius tikrai labai daug ką sau išsiaiškinau 🙂 .

    Ačiū 😀 !

    Patinka

  3. Manau, dauguma tinklaraštininkų (bloggerių) rašo dėl pirmų trijų priežasčių + Povilo paminėtosios. Bet iš ties dauguma žmonių turbūt net ir nežino dėl ko rašo. Tiesiog jaučia kažkokį vidinį poreikį tai daryti. Vėliau grįžtamasis ryšis visa tai užtvirtina ir sustiprina. Taip susiformuoja įprotis. O tada, jei paklaustum žmogaus, dėl ko jis tai daro, jis bandytų visa tai kažkaip racionalizuoti ir turbūt paminėtų vieną ar kelias iš čia išvardintų priežasčių. Bet tiesa yra ta, kad realiai jis nežino dėl ko tai daro. Ir taip yra ne tik su rašymu, bet ir dar su daugybe dalykų, kuriuos mes darome gyvenime. Tiesiog yra intuityvus, iš vidaus tam sklindantis poreikis, kurio tikrųjų priežasčių mes nežinom. Galbūt tai tiesiog yra vienas iš būdų mums realizuoti tą vidinį potencialą, kurį kiekvienas turime savyje ir apie kurį paprastai net ir nenutuokiame 😉

    Patinka

  4. Manau nepaminėta dar viena rašymo priežastis: “Operatyvinės atminties“ pravalymas. Raštu išdėstytos mintys nebeužima vietos galvoje taip pat kaip ir pagimdytas kūdikis nebesveria mamos pilvo žemyn. Aišku, abiem atvejais pageidautina tolimesnė globa ir puoselėjimas:)

    Įkelsiu dar savo pasvarstymus apie tekstus (na gal labiau apie knygas). Manau tai irgi kažkiek į temą (nors, kiek suprantu, straipsnis daugiau apie tekstus, kuriuos pavadinau “blogotopais“):

    1. Mokslinės knygos. Čia keliamos idėjos kas, kaip ir kodėl vyksta mus supančiame pasaulyje ir jas bandoma įrodyti moksliniais argumentais: Mokslinę metodologiją atitinkančiais eksperimentais, stebėjimų duomenimis, kitų, pripažintų mokslo darbų įrodytais faktais. Paprastai čia neduodama primygtinų pasiūlymų ką daryti.
    2. Mokslo populiarinimo knygos, arba mokslinės knygos ne specialistams. Šiuo atveju mokslo tiesos (kurios gali būti įdomios platesniam žmonių ratui) dėstomos paprastesniais žodžiais, vartojant mažiau specifinių terminų ir nesistengiant ten pateikti būtinai kažką naujo pasauliniu mastu bei tiksliai įrodinėti kiekvieną faktą. Paprastai čia irgi neduodama primygtinų pasiūlymų „ką daryti“. Greičiau jau ten yra mintis: „ar žinote kaip ir kodėl veikia tas ir tas?“
    3. „Vertingų patarimų“, arba „išmintingų Mokytojų“ knygos. Čia kalbama ne pirmuoju asmeniu ir ne apie tai kas ir kodėl vyksta aplink mus, bet ką ir kaip turi daryti skaitytojas kad būtų „išganytas“ (taptų lyderiu, pasiektų finansinės sėkmės ar dvasios ramybę ir pan.) Čia paprastai visi patarimai bei išmintingi gyvenimo būdo nurodymai pateikiami kaip absoliučios tiesos, nereikalaujančios įrodymų ar jas pagrindžiančių pavyzdžių (kartais su nedidelėmis išimtimis). Manau, pagal nutylėjimą, čia laikoma, kad autoriaus vardas ir autoritetas jau yra pakankamas visų teiginių teisingumo įrodymas. Nuo mokslo populiarinimo knygų iš karto skiriasi skambiu (marketinginiu) pavadinimu ir viršelio dizainu. Taip pat būtinas atributas (dažniausiai ant paskutinio viršelio), daugiau ar mažiau žinomų žmonių pasisakymai, kaip ši knyga teigiamai įtakojo jų gyvenimą ar per trumpą laiką tiesiog padarė stebuklus. Ten pat dažniausiai nepamirštama paminėti kiek milijonų skaityto jų jau įsigijo šią knygą įvairiose pasaulio šalyse (ir pagal nutylėjimą jau tapo laimingi:)).
    4. Blogotopai. Čia žmogus rašo pirmuoju asmeniu apie tai kaip jis mato aplinkinį pasaulį ir kaip jis supranta kas ir kodėl vyksta aplink mus. Iš esmės kelia idėjas nesistengdamas jų nuosekliai moksliškai įrodyti, arba paremia pavyzdžiais iš savo asmeninės praktikos ar kitų, nebūtinai mokslinių šaltinių.(grožinė literatūra, kinas ir t.t.) Ir dažniausiai primygtinai nesiūlo skaitytojui vadovautis iškeltomis idėjomis
    5. Grožinė literatūra. Gera grožinė literatūra tai iš esmės tas pats blogotopas, tik apaugintas išgalvotu, arba daugiau ar mažiau realiu siužetu, padedančiu perteikti ir emociškai pagrįsti autoriaus idėjas ar įžvalgas apie mus supantį pasaulį ir žmonių santykius jame. Grožinė literatūra dažniausiai neduoda konkrečių patarimų, bet paprastai turi gan aiškų moralinį, etinį imperatyvą, atspindintį autoriaus vertybinę sistemą. Na, liaudies pasakos ar pasakėčios kartais turi labai konkretų moralą suformuluotą teksto pabaigoje.

    Vladas

    Patinka

  5. Labas vakaras 🙂

    Daktare – smagu matyti 🙂 . Šnekėjomės su tavimi šia tema, ir man tuomet buvo sunku paaiškinti, kodėl rašau – buvo rašymo pradžia. Dabar įnikau ;), ir aišku viena: kol rašosi, tol rašysiu, tiesiog toks etapas gyvenime. Paskui žiūrėsime, kaip rašei savo blog’e – pasitikiu tuo, ką darau ir būsiu ten, kur turiu būti. O priežastys, sutinku – ir dalintis smagu, ir kartais geras žodis šildo, ir pati mokausi, ir labai patinka, jei vystosi įdomi diskusija 🙂 . Pritariu, kad tai yra saviraiška, niekuo nesiskirianti iš kitų – tiesiog gaunasi rašyti, o ne dainuoti, groti ar šokti. Dar turiu kitų ryškių pomėgių, bet šitas ryškiausias.

    Vladai, ačiū už tokį išsamų papildymą :). Džiaugiuosi, kad parašei daugiau apie tekstų rašymą – aš siauriau pažiūrėjau (kodėl rašo). Tiesiog šiuo metu man tai pasirodė svarbu. Buvo labai įdomu paskaityti tavo pasvarstymus – dėkui 🙂 .

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s