Alegorinės pasakėlės

Apie gerą močiutę ir jos jauną dvasią

Vienos švytinčios gerumu močiutės paklausė:
– Močiute, jūs pragyvenote nelengvą gyvenimą, o savo dvasia esate jaunesnė už mus. Kaip jums tai pavyksta? Gal turite kokią paslaptį?
– Turiu, mielieji, – šyptelėjo močiutė – viską, ką man gyvenime padarė gero, aš užrašiau savo širdyje, o viską blogą – ant vandens. Jei daryčiau atvirkščiai, tai visa mano širdis būtų randuota, o dabar joje – nuostabus rojus.. Mes turime dvi svarbias savybes: prisiminti ir pamiršti. Kai mums daro gera, dėkingumas skatina tai prisiminti, o kai daro pikta – meilė kviečia tai kuo greičiau pamiršti.. 🙂

Apie trigubą mūsų kalbos sietą

Kartą atėjo pas Mokytoją žmogus ir klausia:
– Ar žinai, ką šiandien apie tave pasakė tavo draugas?
– Luktelk, – sustabdė jį Mokytojas – ir pirmiausiai viską, ką nori pasakyti, persijok per tris sietus.
– Tris sietus? – susidomėjo žmogus.
– Prieš prabylant būtina tai padaryti. Pirmasis sietas – Tiesa. Ar tu įsitikinęs, kad viskas, ką tu nori man pasakyti, yra tiesa?
– Na, ne, aš tiesiog tai girdėjau..
– Labai gerai. Reiškia, tu nesi tikras, ar tai tiesa. Tuomet sijosime per sekantį – Gerumo sietą. Ar tu nori pasakyti apie mano draugą kažką gero?
– Ne, atvirkščiai..
– Tuomet, – tęsė Mokytojas – tu nori pasakyti bloga, o dar ir nesi įsitikinęs, ar tai tiesa. Pabandom trečią – Naudingumo sietą. Ar man būtina išgirsti tai, ką tu nori man papasakoti?
– Ne, būtinybės nėra..
– Taigi, – nusprendė Mokytojas – tame, ką tu nori man pasakyti, nėra nei tiesos, nei gerumo, nei naudos. Kam tuomet tai sakyti?..

Miško pabaiga (Autorius – vienuolis Varnava)

Pasklido gandas, kad po mėnesio – miško pabaiga!
Ir kas čia prasidėjo!
Žvėrys visus savo reikalus užmetė, urvų netvarko. Į medžioklę neina.
Vilkai, lapės alkani klaidžioja ir savo palikuonių nemaitina – o kam, visvien greitai miško pabaiga!
Dėl tos pačios priežasties voverės ir burundukai atsargų žiemai neruošia.
Bet praėjo mėnuo, kitas.. O miškas kaip buvo, taip ir tebėra!
Susigriebė žvėrys – o žiema jau ant slenksčio. Norėjo jie kaltininką dėl paskleisto melo atrasti, bet jau vėlu.
Reikėjo bent paskubom ruoštis žiemai.
Kitaip tikrai pabaiga. Jei ne miško, tai tiems, kas miške gyvena!

Pakvietimas į vestuves

Vienas jaunuolis labai didžiavosi, kad turi daug draugų. Kai jis sutiko savo meilę ir jiedu nusprendė tuoktis, pasiruošimu vestuvėms užsiėmė jaunuolio tėvas. Jis išsiuntė ir kvietimus jaunųjų draugams.
Atėjo vestuvių diena, bet niekas iš jaunojo draugų taip ir nepasirodė. Vaikinas nuliūdo ir paklausė tėvo:
– Gal tu nepakvietei mano draugų?
Tėvas atsakė:
– Aš pakviečiau, tik kiek kitaip: į vokus įdėjau ne pakvietimus į vestuves, o laiškus su pagalbos prašymu..

Kelias

– Kas yra Kelias? – paklausė mokinys savo Mokytojo.
– Kelias – tai gyvenimas, – atsakė Mokytojas.
– Ar galima išmokti atrasti savo Kelią? – paklausė mokinys.
– Jei tu to mokysies, tai būsi nutolęs nuo Kelio – atsakė Mokytojas.
– Bet jei aš nesimokysiu, kaip aš sužinosiu, kad tai Kelias?
– Tu negali to nei išmokti, nei sužinoti. Kad žinotum, kas yra Kelias, tu turi juo eiti – tik tiek..

Apie vertinimus

Kieme priešais namą augo nuostabi akacija. Ji traukte traukė praeivių dėmesį, ir dažnas, ypač žydėjimo metu, sustodavo ir grožėdavosi:
– Kokia gražuolė, koks vešlumas, o žiedų kvapnumas! Kaip gera po ja ilsėtis karštą vasaros dieną!
Buvo ir kitokių vertinimų:
– O kiek lapų rudenį, kiek šlavimo.. O žiemą tiek šakelių aplūžta nuo speigo, ir jas reikia surinkti.. vargas.
Moralė: geras žmogus viskame mato gera, o piktas – viskame pikta. O akacija.. dėl šių vertinimų nesidarė nei menkesnė, nei gausesnė. Ji tiesiog augo, dosniai skleisdama viską, ką turi savyje..

Saulėto ir šilto visiems artėjančio savaitgalio!! 😀

Reklama

9 mintys apie „Alegorinės pasakėlės“

  1. Sveika, Vilte,

    Aš tai nusikopinau apie trigubą sietą ir Kelią 🙂

    Manau, Kelias, tai rimta užuomina visiems pernelyg įnikusiems į savęs tobulinimą ir kitas aktyvias kelio paieškas. Gal gyventi reikia tiesiog taip kaip kvėpuoji?? 🙂

    VP

    Patinka

  2. Labas, Vladai 🙂

    Tokias istorijas renku seniai ir štai jos rado savo vietą 🙂

    Dėl Kelio pritariu – eiti būtina, bet žemėlapį pasiimti taip pat neprošal 😉 .

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s