Technokratija

Šiuolaikinė žmonija vadinama technokratine. Kas tai yra? Žodyne technokratija (gr.techne – amatas, mokslas + kratos – valdžia) apibrėžiama kaip buržuazinė visuomeninės minties kryptis, teigianti, kad kapitalistinei visuomenei reguliuoti visiškai pakanka mokslinių technologijų racionalumo principų, kurių reiškėjai yra inžinieriai ir mokslininkai (technokratai).

Šios krypties pradinė idėja buvo gerą žadanti: tikėtasi, kad technologijos išlaisvins žmones nuo sunkių darbų, palengvins gyvenimą ir komunikavimą. Tačiau šiandien vis garsiau prabylama apie žlugdantį technokratijos poveikį žmogaus gyvenimui ir planetai. Maža to, kad industrinė revoliucija atėmė iš žmogaus nepriklausomybę, t.y., padarė jį priklausomą nuo monopolinių energetinių išteklių ir pakeitė žmogaus gyvenimą, bet ir kai kurios technologijos tapo tiesiogiai pavojingos žmogui. Todėl visuomet yra technogeninių avarijų pavojus, o kur dar ginkluočių įvairovė..

Humanistai ir ekologai technokratiją atvirai vadina dvasine degradacija, nes žmonės, paminę dvasinius principus, gyvena iliuzijose, kad veikdami materiją gali pakeisti pasaulį. Be to, vystantis technologijoms, sukurtas vartotojiškas gyvenimo būdas, kuris yra parazitinis, kenkiantis ir žmogui, ir gamtai. Žmogus tapo vienintelė gyva esybė Žemėje, gaminanti šiukšles! Vis didesniais kalnais.. Šiurkščiai pažeisti harmoningos sąveikos principai, pagal kuriuos turime imti tik tiek, kiek tikrai reikia, ir atiduoti, kad vyktų nuolatinis atsinaujinimas.

Tai paveikė ir mūsų gyvenimo būdą, bendravimą bei pasaulėžiūrą. Ryškiausi bruožai – svetimėjimas, šaltumas, abejingumas. Technologijos nesutrumpino darbo laiko, atvirkščiai, dirbame vis daugiau, taigi, laiko bendravimui turime vis mažiau. Paradoksalu, bet ir ryšio priemonės, kurios buvo sukurtos suartinti ir vienyti, mus vis labiau skiria: pvz., kam lankyti tėvus ar draugus, jei galima paskambinti?..

Žmonės vis daugiau bendrauja virtualiai, atsisakydami kartu praleisti laiką. Jie atsisako realaus bendravimo dėl įsivaizduojamo (virtualaus). Įspūdžiai tampa dirbtiniai, vietoje vaizduotės lavinimo – paruoštos asociacijos ir vaizdai, modeliuojantys mąstymą ir nuspėjamą elgesį. Kam gilintis ir stengtis, jei prieš akis mirga paruoštos gyvenimo iliustracijos? Kam žaisti su vaiku, jei galima įjungti jam televizorių ar kompiuterį? Ko jis ten išmoks, patikrinti tuo labiau nėra kada: juk bėgte bėgame per gyvenimą..

Kur? Naujų įspūdžių, naujų pojūčių, nes sukurto dirbtino pasaulio įspūdžiai – trumpalaikiai. Minties laisvumas gesinamas, vystosi mechaniškumo sindromas, darantis iš žmogaus kažkieno sugalvotų stereotipų vartotoją. Atsiradusią apatiją dėl dvasinio sąstingio bandoma blaškyti įvairiais būdais, dažniausiai per emocinius blykstelėjimus, kuriuos lengva dirbtinai kilstelėti alkoholiu, valgiu, flirtu, kūno malonumais..

Kadangi tikslai technokratinėje visuomenėje – materialūs, o gaminamų daiktų modifikacijų vis daugėja, tai dirbti reikia vis daugiau. Todėl žmonės net atsisako kurti šeimą ir gimdyti bei auginti vaikus, teisindamiesi materialiais sunkumais ir noru realizuoti save karjeroje. Dėl pinigų aukojama beveik viskas, šiuo metu žmoniški santykiai pakeisti plėšrūnų dėsniais: “žmogus žmogui vilkas“, atviros spekuliacijos: “neapgausi – neparduosi“, bendravimo dėl naudos: “tu – man, aš – tau“. Tai nuopolis, regresas dvasine prasme.

Priklausomybę nuo technologijų ryškiausiai iliustruoja elektros išjungimas – net jei trumpam, tai sukelia žmonėms didžiulę įtampą. O dauguma žmonių pradeda tikrąja ta žodžio prasme kentėti, jei sugenda televizorius ar kompiuteris. Jie išgyvena būseną, analogišką abstinencijai, kurią išgyvena alkoholikai ar narkomanai. Ar galima tokius rezultatus vadinti progresu ar gyvenimo palengvinimu?..

Atskira plati sritis – gyvenimo chemizavimas. Naudojame buityje ir asmeninei higienai daugybę priemonių, kurios pagamintos iš kenksmingų cheminių medžiagų. Jų yra ir mūsų rūbuose, mūsų gyvenamų patalpų apdailos medžiagose. Cheminiai priedai maiste – jau įprastas dalykas, o kur dar vaistai, kuriuos jau pradedame vartoti lyg maistą kasdieninį? Galime juokauti, kad daromės lyg biorobotai, bet kažkodėl nejuokinga.. Tačiau nėra viskas taip blogai, visada yra kitas pasirinkimas. Plačiau apie tai – šią savaitę.

O ką jūs apie tai manote?

Reklama

17 minčių apie „Technokratija“

  1. Labas, aš kai apsireiškiu tai vien tik dėl ginčų :)…
    1.“Maža to, kad industrinė revoliucija atėmė iš žmogaus nepriklausomybę, t.y., padarė jį priklausomą nuo monopolinių energetinių išteklių ir pakeitė žmogaus gyvenimą, bet ir kai kurios technologijos tapo tiesiogiai pavojingos žmogui.“ Kaip buvo žmogus priklausomas nuo ko nors visą savo egzistenciją taip ir išliko, visų pirma nuo gamtos malonės, vėliau nuo visuomenės turtingųjų ir genčių lyderių, galiausiai nuo tavo minimų monopolijų(neesmė, kad yra daug įvarių firmų ir Valstybė, kuri suteikia gan plačią savirelizacijos laisvę – nepatinka dirbti ar pirkti monopolijos produktus – nepirk, bet žinoma lengviau rašyti didaktinius veikalus, negu pavyzdžiui nepirti maximoje ar iki ar kitam prekybos tinkle…) Beto, geriau jau gyventi “priklausomam“(nors dabar užtikrinama laisvė viena plačiausių per žmonijos egzistencijos laikotarpį), negu dvasiškai su maldom gulėt kape, mat dar jokio įrodymo nebuvo, kad dvasiniai reiškiniai būtų išgydę žmonės, užtat kad žmonės išgijo vaistų pagalbą įrodymų apsčiai.(Viduramžiai, kai ligas gydydavo maldom, o gydytojai būdavo apšaukti raganiais gyvenimo trukmė vidutiniškai būdavo ~35 metai, tagi jau daugiau nei pusę savo gyvenimo jau būčiau nugyvenęs,o savo tėvų ir močiutės jau nebematyčiau, “dėja“ technokratija atrėdėjo atidundėjo.)
    2.“Humanistai ir ekologai technokratiją atvirai vadina dvasine degradacija, nes žmonės, paminę dvasinius principus, gyvena iliuzijose, kad veikdami materiją gali pakeisti pasaulį.“ Na ir frazė, ji kategoriškai skelbia, kad humanistai prieš pasaulio pakeitimą veikiant materija(o tai net nediskutuotinas klausimas,čia aksioma, kad veikia…), bet juk yra sekuliarieji humanistai, kurie atmeta visą religinį bullshit’ą http://lt.wikipedia.org/wiki/Sekuliarusis_humanizmas
    3.http://en.wikipedia.org/wiki/Homo_homini_lupus, taip kad kaltinti nūdienas suvilkėjimu būtų neteisinga.
    4.Jei ne “chemizavimas“(o natūralūs produktai yra lygiai tiek pat “chemizuoti“(skriasi tik koncentracija))tai parašiau aukščiau kas būtų.
    5. Susvetimėjimas ir priklausomybė nuo technologijų vienok yra dviprasmiška problema, iš dalies technologijos artina(pavyzdžiui galiu susirašyti su draugais, kurie yra Anglijoj ir pan.) Taippat padeda sutaupyti labai daug laiko, beto tamsta taip smarkiai kritikuodama technologijas pati jomis naudojiesi(šis puslapis?!)- ironiška. Iš kitos pusės, susvetimėjimas tikrai opi problema, o priklausomybę nuo technologijų(ir kitų patogumų)tikrai jaučiu, netgi itin didelę ;[. Tikrai įdomi tema, būtų įdomu sužinoti tavo platesnę nuomonę šiuo klausimu.
    Taigi, geros dienos ir daug šypsenų.
    Vladas.

    Patinka

  2. Labas, Vladai 🙂

    Be reikalo taip emocingai reaguoji 🙂 . Jei atidžiai skaitei mano “lengvai parašytą veikalą“, tai turėjai pastebėti, kad aš neneigiu technologijų ir nesiūlau grįžti į viduramžius. Aš nagrinėju KRYPTĮ – technokratiją.

    Kas pastūmėjo? Manau, kad tai jau tapo didelė problema. Man ne vistiek, kaip mes gyvensime toliau ir kaip gyvens mūsų vaikai.

    Daugiau neturiu ką pridurti, aš nemoku ir nemėgstu ginčytis. Galbūt kiti lankytojai norės pasiginčyti. Ačiū už argumentuotą nuomonę, Vladai.

    Patinka

  3. Man atrodo kad vis daugiau žmonių pagalvoja apie ekologiją ir apie technologijas. Mes pavyzdžiui jungiame televizorių tik tiek kiek kol trunka kokia laida kurią norim pažiūrėti. Šiukšles rūšiuojame, maistą renkamės. Bendrauja bent jau mūsų pažįstami daug. Keičiasi žmonės ir jau daug kas suprato to techno gyvenimo privalumus ir trūkumus, nes persisotino. Bet neprošal dar vienas priminimas, gerai čia su ta priklausomybe nuo technikos, prajuokino :).

    Patinka

  4. Sveiki, aš galvoju, kad technokratija buvo neišvengiamas dalykas.

    Ruvi, o kaip tu manai, ar iliuzijos yra blogai, ar gerai? 🙂

    Patinka

  5. Labas rytas visiems 🙂

    Viktorija, žinoma, kad ir žmonės, ir žmonija atsipeikėja ir mato technokratijos pasekmes. Juk niekas neneigia technologijų, esmė tame, kad jos jau tapo pavojingos žmogui, o kartais ir nevaldomos (pavyzdys su atominėmis elektrinėmis po Žemės drebėjimo ir cunamio).

    Prieš rašydama perskaičiau ir peržiūrėjau daug medžiagos, išrinkau tai, kas ryškiausia (mano nuomone). Neigti, kad tai problema reiškia gyventi iliuzijose ir tapti priklausomam nuo sukurtų technologijų ir nuo jų panaudojimo, pvz., per karines operacijas. Juk ginklai patys nešaudo ir nesukelia karų – žmonės ima į rankas ginklus. Po to, kaip taisyklė, branginami resursai, o mes ir toliau kartojame: “pabrango“, “kilo karas“, lyg tai vyktų savaime..

    Dėl to ir sakoma, kad technologijos pradeda veikti mūsų elgesį, nes įgyjame vis daugiau arsenalo, kuris skatina ir agresyvų elgesį, ir susipriešinimą bei svetimėjimą.

    Apie iliuzijas, Matai, pats viską žinai 🙂 . Ar galima gyventi tuo, kas netikra 😉 ? Galima ir taip pasakyti, kad technokratija buvo neišvengiama, bet yra ir kita pusė – juk žmonijos gyvenimo procesai yra valdomi, todėl galima buvo viską pakreipti kitaip. Yra daugybė išradimų ir puikių idėjų, liečiančių energetiką, vidaus ekonomikų vystymą, o ir globalinį bendradarbiavimą, kurie dėl aiškių priežasčių yra užtildyti. Bet jie tikrai išvys dienos šviesą, jau išvysta vis daugiau, juk informacijos srauto jau nesustabdysi – tai kaip cunamis (kuris nušluos visas iliuzijas) 🙂 .

    Tuomet ir pradėsime gyventi kitaip 😀 .

    Patinka

  6. Tai kad tu, Matai viską puikiai supranti 😉 . Na, pagalvok: kas yra klaidos? Kodėl jas darome?

    Klaidas darome dėl žinių trūkumo (ne tų, kur per televiziją 😉 ). Klaidas rytiečių filosofija dažnai vadina nemokšiškumu.

    Todėl ir sakoma, kad mokomės visą gyvenimą, o mokytis tikrai yra ko, jei nenorime daryti klaidų. Tai ir bendri gyvavimo principai bei dėsniai ir psichologija, ir filosofija, ir kūno priežiūra ir, ir.. kuo daugiau mokaisi, tuo daugiau atsiveria sričių pažinimui..

    🙂

    Patinka

  7. Sveiki visi,

    Šį kartą esu linkęs “žaisti“ Vlado “komandoje“. Perskaitęs tekstą iš esmės taip ir nesupratau kas ta blogoji technokratija, ir kaip ji priverčia žmones daugiau dirbti? Mokslo ir technikos pažanga? Modernios informacinės technologijos?
    Manau didžioji dalis žmonių šiais laikais gali dirbti daug mažiau nei tektų dirbti prieš šimtą metų, jei norėtų sau ir vaikams užtikrinti tokį komforto lygį (maistas, būstas, medicinos aptarnavimas, švietimas, apranga, kelionės ir netgi bendravimas), kokį turėjo vidutinis žmogus prieš 100 metų.
    Gal būt technologijas galima kaltinti jog jos leidžia žmogui daug plačiau matyti kaip gyvena kiti. Jei seniau žmogus savo gyvenimą lygino su artimiausiais kaimynais, tai dabar visi žinome kokias jachtas ir vilas perka Holivudo žvaigždės ir kiek kainavo eilinio milijardieriaus sužadėtinės žiedas. Tačiau kodėl dauguma savo buitį lygina su Holivudo žvaigždėmis bet ne su badaujančiais Nigerijos vaikais, po pusę metų saulės nematančiais čiukčiais ar namų bei artimųjų netekusiais japonais?
    Kas kaltas kad daugumai reikia ne šiaip gyvenamojo būsto su komunaliniais patogumais, bet pilaitės prestižiniame rajone? Ne automobilio kaip transporto priemonės, bet statusą ir ambicijas reprezentuojančio auto, geresnio nei Petro, arba “krūčiausio visame kaime“?
    Jei galėtų apsieiti be daugumos blizgučių, gal nereikėtų bėgant į darbą paskubomis ryti nežinia iš ko pagamintų pusfabrikačių (su visom chemijom). Manau kaltinti technologijas, tai tas pats kas kaltinti degtinę dėl to, kad žmonės geria.
    Negi kažkokios mistinės technologijos kaltos dėl to, jog tėvai vietoje vakaro pasakos įjungia vaikams televizorių?

    Na pavariau čia daugokai, bet gal nieko neįžeidžiau:)?

    VP

    Patinka

  8. Ruvi, taip tu teisi, klaidas mes darome dėl žinių trūkumo, bet, kad įgyti tas žinias reikia daryti klaidas, kaip tu manai? Taip sutinku, kartais užtenka paskaityti ir tu tos klaidos nedarysi, bet nevisada, ką perskaitai tu supranti, ar net tiesiog tu netiki tuom, ką perskaitei, dažniausiai mes tik per praktiką (klaidas) atrandame teisingus sprendimus, kurių siekėme. Pvz. tu kalbėjai, kad esi pakliuvusi į avariją, ar to galėjai išvengti?

    Vladai p. įdomios mintys 🙂

    Patinka

  9. Labas rytas 🙂

    Vladai p, džiaugiuosi, kad galime taikiai kalbėtis ir turėdami skirtingą požiūrį. Šį kartą su Vladu esate bendraminčiai 🙂 .

    Matai, kuo daugiau turime žinių, tuo mažiau darome klaidų, kam mokytis iš klaidų, jei galima jų nedaryti? Neneigiu, pasitaiko visko, bet mokymasis iš klaidų – ne vienintelis mokymosi būdas. O apie avariją nenorėčiau dar kalbėti, nes pati dar nepadariau jokių išvadų, nes vis dar sveikstu po traumų ir operacijos. Vertinti tai kaip klaidą negaliu, nes ne aš ją sukėliau, o girtas vairuotojas iššoko kaktomuša priešprieša. Kolkas džiaugiuosi, kad likome gyvi, o išvadas darysiu tuomet, kai visai pasveiksiu 🙂 .

    Patinka

  10. Na logiškai taip, kuo daugiau turime žinių tuo darome mažiau klaidų, bet logiškai visiškai klaidų išvengti nepavyks, kaip tu manai? O dėl avarijos užjaučiu, turėjo būti sunkūs išgyvenimai.

    Patinka

  11. Dėkui už palaikymą 🙂 . Tai jau praeitis, kuri visiškai pakeitė mano požiūrį į gyvenimą. Dabar džiaugiuosi dėl visko, kas yra mano gyvenime 🙂 .. Ir apskritai – sveikata tikrai didžiausias turtas 😀 .

    Aišku, kad padarome klaidų, bet kad jos nesikartotų, turime suprasti, kad tai klaidos ir jas taisyti. Būtinai 🙂 .

    O dėl žinių tai pati patyriau, kaip smarkiai jos keičia gyvenimą. Pavyzdžiui, mokydamasi psichologijos, supratau, kad mano požiūris į žmones ir bendravimas yra visiškai neteisingas ir todėl sukeldavo daug problemų. Dabar viskas visiškai kitaip: iš savo pusės visuomet darau tai, ką galiu geriausia bendravime, neveidmainiauju ir nemeluoju. Atrodo, taip nedaug pakeičiau, o bendravimas pasikeitė kardinaliai, nes ir žmonės į mano pasikeitusį elgesį reaguoja kitaip. Siekiu nuoširdumo, visuomet atvirai pasakau, ką galvoju ir vengiu įžeidinėjimų, ginčų ar kaltinimų.

    Ir taip visose srityse: maža žinoti, reikia taikyti žinias ir stebėti rezultatus, o klaidas.. taisyti 😉 .

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s