Mūsų nuostabūs augintiniai :)

Šiam mažyliui tiek įspūdžių per dieną, kad net stovėdamas užmiega 😀 ..

Pasirodo, ir kačiukai bijo kutenimo 🙂 ..

Nors ir patraukia dėmesį, bet net jis supranta, kad tai netikra 😉 .

Stebuklinga dėkingumo jėga

Nuo mažų dienų mus mokė dėkoti. Ar pagalvojote, kad tai ne tik mandagumas, bet ir labai galinga pozityvi jėga? Neveltui sakoma, kad dėkingumas yra didelė gyvenimo jėga. Žinoma, tai ne atsainus “ačiū“, tai nuoširdus jausmas, kurį spontaniškai galime išreikšti ir dėkingumo žodžiais, ir apkabinimu. Dėkingumas yra tokia pati dovana, kaip ir tai, už ką dėkojame, tai dvasinė šiluma.

Mūsų materialumo laikais dėkingumą dažnai keičia racionalumas. Todėl dažniau jaučiamės ne dėkingi, o skolingi. Įpratome ne padėkoti, o atsiskaityti. Toks šaltas santykis – aš tau, tu man – gimdo abejingumą ir vartotojišką požiūrį. Kartais žmonės nejaukiai pasijunta, kai dėkojame, arba laukia dar kažkokio materialaus patvirtinimo šalia padėkos žodžių. Sutikite, kad tai labai paplitę, tiesa? Ir nors daugeliui tai nepriimtina, bet mes kažkodėl vis dar palaikome tokį “dėkingumą“..

Mes pamirštame, kad jei mums dėkingi, reiškia, mes gyvename prasmingai, kad nuoširdus dėkingumas yra didžiausias paskatinimas ir įvertinimas. Pamirštame taip pat, kad nėra lengva ilgai išlaikyti pozityvumą mūsų laikais, kad paveikti aplinkos, mes labai greitai panyrame į negatyvumą, kad dėkingumas ir yra ta stebuklinga jėga, kuri atveria kelią gėriui gyvenime. Tai paprasčiausia ir stipriausia praktika, kuri harmonizuoja gyvenimą visomis prasmėmis.

Kokiu būdu? Esmė tame, kad dėkingumas keičia mūsų dėmesio koncentraciją. Dėkodami mes didiname savo sąmoningumą, mes pradedame pastebėti vis daugiau pozityvių aspektų savo gyvenime. Mes matome daugiau gero – tai, už ką galime ir norime nuoširdžiai padėkoti. Toks požiūris labai greitai keičia gyvenimą, nes į jį ateina pozityvių jausmų ir emocijų srautas.

Turime iš naujo mokytis nuoširdaus dėkingumo. Prisiminkime – niekas taip nedžiugina, kaip nuoširdus dėkingumas ir už nieką nesame taip dėkingi, kaip už dėkingumą, tiesa? Sakysite – teoriškai suprantama, bet kaip tai įgyvendinti, už ką dėkoti, nuo ko pradėti? Jei nepradėsime, visa tai liks teorija ar trumpu impulsu, todėl tam, kad tai taptų realybe, galime tuoj pat užrašyti viską, už ką esame dėkingi gyvenime.

Juk žinome, kad užrašyti žodžiai yra veiksmingesni, todėl pradėkime:
1. Sudarykime sąrašą, už ką mes esame dėkingi savo gyvenime. Nustebsite, kiek daug gėrio jame yra: tai gali būti mylimas žmogus ar sutuoktinis, vaikai, draugai, mūsų asmeniniai talentai ir gabumai, darbas, pomėgis, galiausiai mūsų namai, augalai, automobilis..
2. Kiekvieną dieną perskaitykime šitą sąrašą ir pajuskime nuoširdų dėkingumą..
3. Vystykime savyje gerą įprotį dėkoti už viską gerą, kas įvyko dabar, šiandien – ne tik gyvenimui, aplinkiniams, bet ir sau.

Ką tai duoda? Jei būsime nuoširdūs ir nuoseklūs, pokyčius pastebėsime labai greitai. Pamatysime, kaip dėl mūsų besikeičiančio požiūrio pagerės nuotaika, todėl daugiau šypsosimės, vis dažniau pradėsime pastebėti gražius ir gerus dalykus, už kuriuos norėsime nuoširdžiai padėkoti. Patikėkite, dėkingumas – lengviausia pozityvumo “praktika“, ją galime lengvai taikyti, nes tikrai kiekvienas kasdien turime už ką padėkoti. O pozityvumas, kaip žinome, pritraukia dar daugiau pozityvumo į mūsų gyvenimą.

Dėkingumo energijos paskirtis – dovanoti gėrį. Tai subtili energija, meilės ir šilumos išraiška. Gyvenimas iš dėkingumo pozicijos yra tarsi pritarimas gyvenimui, pasitikėjimas juo. Dėkodami mes pritraukiame sėkmę ir džiaugsmą ne tik į savo, bet ir į žmonių, kuriems dėkojame, gyvenimą. Todėl dėkokime, dėkokime nuoširdžiai, įsileiskime šią stebuklingą jėgą į savo gyvenimą.. 🙂

Ką jūs manote apie dėkingumą?

Pamokanti išmintis

Sokratas turguje

Būdamas filosofu, Sokratas žinojo, kad išmintingas žmogus intuityviai renkasi kuklų gyvenimą. Jis pats gyveno labai kukliai, bet mėgdavo kartais užsukti į turgų pasižmonėti. Kai kažkuris iš jo draugų paklausė, ko jis ten vaikšto, Sokratas atsakė:
– Man patinka ten nueiti ir dar kartą įsitikinti, kiek daug daiktų gyvenime man nereikia!

Tuštuma

Kai paukštis pina lizdą medyje, jis renka jam tiek šakelių, kiek reikia lizdui susukti.
Kai elnias malšina troškulį, jis negeria daugiau, nei talpina jo skrandis.
Žmonės kaupia turtus todėl, kad jų širdyse didelė tuštuma…

Kūnas prieš skrandį

Kartą visas kūnas sukilo prieš skrandį. Visas kūno dalis ir organus supykdė tai, kad jiems tenka dirbti ir pristatyti maistą į skrandį, kuris niekuo jiems nepadeda, o tik naudoja jų darbo vaisius. Todėl kūnas nusprendė nieko skrandžiui daugiau neduoti: rankos nedės maisto į burną, dantys nekramtys, stemplė nenurys… Tai privers skrandį susimąstyti!
Bet keista – savo veiksmais kūnas tepasiekė tiek, kad pats visiškai nusilpo ir neteko jėgų.. Ir galiausiai kūnas susiprato, kad dirbdami visi kartu, visi darbavosi bendram labui…

Moralė: visi mes esame viena. Neįmanoma padėti kitiems, nepadedant sau; neįmanoma taip pat pakenkti kitiems, nepakenkiant sau pačiam.

Nekasdieniškas įvykis

Po trisdešimties metų, kurių visi vakarai buvo praleisti prie televizoriaus, vieną vakarą vyras sako žmonai:
– Padarom šiandien kažką nepaprasto, kažką nekasdieniško!
Šie žodžiai nudžiugino žmoną, ir jos vaizduotė jau pradėjo piešti smagų pasivaikščiojimą po naktinį miestą:
– Puiku! – sužavėta pritarė žmona, – ką gi mes veiksime?
– Na.. pavyzdžiui, pasikeiskime kėdėmis prie televizoriaus…

Namai ir pasaulis

Žmona vyrui, kuris nuolat įsikniaubęs į laikraštį:
– Ar tau nekilo mintis, kad aplink tave daugiau gyvenimo, nei tavo laikraščiuose?..

Moralė: dauguma žmonių myli visą pasaulį, bet yra abejingi žmonėms, kurie šalia.

Prisirišimai

Po daugelio metų pertraukos susitiko dvi draugės.
– Papasakok man, kaip sekasi tavo sūnui, – pasidomėjo viena.
– Sūnui? Vargšas mano berniukas, taip nelaimingai vedė! Jo žmona namie nieko nedirba: nei valgyti verda, nei tvarkosi, nei skalbia. Guli, tinginė, nuo ryto iki vakaro lovoje ir romanus skaito. O mano vargšas sūnus net pusryčius jai į lovą atneša, įsivaizduoji?
– Taip, tai siaubinga, – sutiko draugė.
– O kaip tavo duktė?
– O, – pagyvėjo draugė, – jai labai pasisekė! Ji ištekėjo tiesiog už angelo… Vyras nieko jai neleidžia namie daryti… Ji miega kiek nori, o likusią dienos dalį skaito romanus. Įsivaizduoji, jis net pusryčius jai į lovą atneša!
– Pasisekė…- pritarė kita draugė.

Moralė: prisirišimas prie artimų žmonių iškreipia realybės suvokimą, todėl kas savam laimė, svetimam gali būti kančia, ir atvirkščiai.

Nušvitimas

– Mokytojau, kodėl tiek mažai žmonių pasiekia nušvitimo?
– Todėl, kad ieško ne Tiesos, o patogumo sau…

(Iš E. de Mello knygų, parinko ir vertė ruvi.lt)

Gražaus visiems artėjančio savaitgalio!! 😀

Sėkmė: koks tikrasis motyvas?

Mūsų laikmetis ypatingas tuo, kad gyvename informacinio šuolio laikais ir žmonių sąmoningumas vis auga. Todėl daugelis suvokia savo galimybes ir ieško savo sėkmės formulės. Siūloma nemažai metodikų jai pasiekti, o rezultatai dažnai nuvilia. Kodėl taip atsitinka? Pirmiausiai todėl, kad nėra aiškaus asmeninio motyvo, o kita svari priežastis tame, kad sėkmė tapatinama tik su materialia žmogaus padėtimi.

Motyvacija yra labai svarbus faktorius siekiant sėkmės. Stipriausia motyvacija yra vidinė, asmeninė. Išorinė motyvacija gali būti trumpalaikė, bet jei ji neatitinka vidinių žmogaus siekių, ji niekuomet neatneš nei laimės, nei pilnatvės džiaugsmo. Todėl jei siekiame asmeninės realizacijos, turime aiškiai atsakyti sau į klausimus:
1. Ar kiti mano, kad man sekasi?
2. Ar aš manau, kad man sekasi?

Nesėkmės ir nusivylimai savirealizacijoje prasideda tuomet, kai bandome kurti savo sėkmę pagal kažkieno kito nuostatas, dažniausiai remdamiesi autoritetais ar visuotinai priimtais šablonais. Paklusimas svetimai valiai apskritai yra nesuderinamas su žmogaus orumu. Sėkmės negalime įgyti, tai įgimtų unikalių savybių išskleidimas, ir vienintelė sąlyga jas išskleisti – tai būti savimi.

Sėkmę galėtume apibrėžti kaip individualų procesą, efektyvų asmeninių talentų ir gabumų vystymą. Išreikšdami savo sugebėjimus, mes juos laviname ir įgyjame profesionalumo, kurio kokybė teikia džiaugsmą ne tik mums patiems, bet ir visiems aplinkui. Kiekvienas žmogus turi tik jam būdingą talentą, polinkį ar gabumą, kurį vystydamas jis patiria ir kūrybos džiaugsmą, ir sėkmę. Puikiai atlikdamas tai, kam yra gabus, žmogus yra ne tik laimingas, bet ir naudingas bei reikalingas kitiems.

Turime taip pat suprasti, kad sėkmė negali būti vienkartinė, kad nėra vieno pasiekimo visam laikui. Sėkmė pirmiausiai yra nuolatinis augimas – jei mes nepanaudojame savo pasiekimų kaip pagrindo kitiems didesniems tikslams, tuomet jie tiesiog netenka prasmės. Todėl kūrybingi, veiklūs žmonės visuomet yra lydimi sėkmės, nes nėra apibrėžę ar apriboję savo galimybių – jie nuolat tobulėja ir atranda įvairių būdų išreikšti save.

Labai dažnai iš inercijos deriname savo sėkmės kriterijus prie išorinių nuostatų arba blaškomės, negalėdami suprasti savo tikrosios paskirties gyvenime. Dėl šių priežasčių, kaip teigia psichologai, tik maždaug 13 % žmonių išdrįsta išreikšti savo unikalumą – galbūt todėl matome tiek mažai sėkmės istorijų.. Kad giliau suprastume savo elgesio motyvus, pažiūrėkime, kas mus apskritai skatina veikti gyvenime:

1. Būtinybė – tai pirmiausiai fizinio kūno poreikiai: valgis, miegas, pastogė, rūbai.
2. Poreikis – emocinis, fizinis, dvasinis, intelektualinis.
3. Susidomėjimas ar smalsumas – gali būti laikinas ar ilgalaikis, kai kažkas gyvenime pasidaro mums svarbu ar įdomu.
4. Noras – gali būti momentinis ir greitai patenkinamas, gali būti ilgalaikis troškimas.
5. Pomėgis ar polinkis – kažkokiai veiklai, skoniui, spalvai ir pan..
6. Pirmenybė – tai prioritetai, kurie keičiasi priklausomai nuo to, kas tam tikru momentu yra svarbiausia.
7. Nauda – kai kažko siekiame tikėdamiesi pelno ar kitos naudos sau.
8. Įsipareigojimas – laisvanoriškas veiksmas, kai imamės atsakomybės už kažką savo noru.
9. Pareiga – tai, ką esame įpareigoti daryti, prievolė.
10.Mėgdžiojimas – inertiškumas, pozicija “kaip visi“.

Būtent mėgdžiojimas, naudos siekimas ir prievolių našta gesina žmogaus individualumą, kūrybiškumą ir verčia žvalgytis į kitus, kurie visuomet tokiu atveju atrodo sėkmingesni (H.Witman). Jei nuolat žvalgomės į kitų žmonių gyvenimus, tuomet nutolstame nuo savosios individualybės. Jei sėkmę rišame tik su finansine nauda, tai mūsų sėkmė visuomet priklausys nuo pinigų kiekio. Na, o prievolių našta padaro žmogų vergu.

Todėl prieš pradėdami bandyti eilinę sėkmės formulę, kokia ji patraukli beatrodytų, pirmiausiai pažiūrėkime, koks jos tikrasis motyvas. Ar ji padeda mums atskleisti savo individualumą, ar įkvėpia? Ar tiesiog eilinį kartą liksime su “magiškais“ sėkmės simboliais, pasakiškais stebuklų pažadais ir giliais vidiniais prieštaravimais?

Viskas, kas reikalinga sėkmei, yra kiekviename iš mūsų, ir tik mes patys turime sugebėjimus ir priemones tai įgyvendinti – ar sutinkate? Ką jūs manote apie sėkmės motyvus?

Kaip entuziazmas virsta abejone

Gyvename visuomenėje ir savo mintimis, žodžiais ir poelgiais veikiame vienas kitą. Ar pastebėjote, kad mes labai lengvai dalinamės abejonėmis ir negatyviais lūkesčiais, o palaikymu ir geranoriškumu – sunkiau? Retas džiaugiasi svetimais pasiekimais.. Kodėl negatyvumas plinta taip lengvai? Todėl, kad labai daug jo skleidžiama, ir žmonės nuolat laukia kažko blogo ir dar blogesnio – tai tapo mūsų dienų visuomeninė matrica.

Tokioje aplinkoje labai greitai iš kūrėjų daromės abejojančiais ir nepasitikinčiais savimi. Todėl ir sakoma, kad neskubėtume savo sumanymais dalintis su aplinkiniais, nes kūrybinė energija yra palaikoma pozityvumu ir tikėjimu savo jėgomis. Įdomiausia tai, kad kartais net artimiausi žmonės savo neapgalvotai mestomis pastabomis gali sustabdyti bet kokį entuziazmą. Apie tai labai taikliai rašė Og Mandino savo “Sėkmės universitetuose“:

“… Kodėl dauguma žmonių leidžia pražūti svajonėms? Svarbiausia priežastis, mano manymu, – neigiamas ir ciniškas aplinkinių požiūris. Dažniausiai tie žmonės – ne mūsų priešai, bet draugai ar net šeimos nariai. Su priešais vienaip ar kitaip susitvarkome, o mūsų draugai, ypač skeptiškai nusiteikusieji, nuolat griauna svajones ciniška šypsena arba nuolatine neigiamos vibracijos srove.

…Tarkim, žmogus džiaugiasi galimybe gauti naują darbą, tikisi daugiau uždirbti, prasmingiau dirbti, priimti asmeninį iššūkį. Jo širdis plaka smarkiau nuo naujų vilčių. Ir štai vieną vakarą, sutikęs kaimyną, jis pasidalija džiaugsmu. O kaimynas šypsodamasis sako: “ Tau nepavyks“ ir pateikia ilgą kliūčių, priežasčių ir problemų sąrašą, dėl ko yra geriau nieko nekeisti, nes nieko iš to nebus.

Nespėjus susivokti, entuziazmas sumažėja beveik iki nulio. Žmogus grįžta namo kaip sumuštas. Visas pasiryžimas ir pasitikėjimas dingsta. Jis klausinėja savęs, mąsto apie priežastis, dėl kurių gali nepasisekti, bet jau ne apie tas, dėl kurių pasisektų. Taip žmogus pasiduoda kaimyno, kuris gal neturi svajonių, skeptiškumui ir neigimui, jo entuziazmas išblėsta…

Arba jauna moteris nusprendžia išmokti megzti. Paima knygą, virbalus, siūlus ir pradeda mokytis paprasčiausių dalykų. Svajoja apie ryškias raštuotas pirštines ir drabužius. Grįžta vyras ir ima postringauti apie tai, kad šis užsiėmimas labai sudėtingas, kad reikia daug metų mokytis, jei nori ką nors nusimegzti. Ir, apskritai, kad daug moterų pradėjo ir metė šias pamokas. Jis globėjiškai nusišypso ir ištaria: “ Vargšele, tu to niekada neišmoksi“. Dar jam nespėjus išeiti iš kambario, ji jau labiau tiki vyro žodžiais nei savo apsisprendimu.

…Lengviausias dalykas – rasti žmogų, galintį pasakyti, ko nesugebate padaryti, ir linksma veido išraiška nurodyti, kad viskas, kas nauja ir drąsu, yra pasmerkta nesėkmei. Neklausykite jų! Tai dažniausiai bus žmogus, kuris pats nieko nedrįsta bandyti, todėl jam ramiau, kai aplink mato tokius pat žmones. Kad ir kokią svajonę turite, patikėkite ja ir išdrįskite įgyvendinti.

Neleiskite svainiui, kaimynui, vyro žvejybos draugui ar vaikinui iš šalia esančios įstaigos atimti jūsų pasitikėjimo savimi, nes tik jis padeda pasiekti tikslą. Neleiskite gulinėjančiam ant sofos ar kas vakarą žiūrinčiam televizorių žmogui aiškinti jums apie gyvenimo beprasmiškumą. Jei turite giliai savyje nors kibirkštėlę svajonės – dėkokite už ją Dievui ir veikite. Niekam neleiskite jos užgesinti…“

Labai gyvenimiškos ir daugeliui nuo vaikystės pažįstamos situacijos, tiesa? Kaip ir suprantama, kodėl taip žmonės elgiasi, tačiau keista, kad toks elgesys gali žaibiškai gerą idėją ir entuziazmą paversti abejone, o kartais ir visai užbraukti. Manau, taip vyksta dėl to, kad mes sukurti būti bendruomeniškais ir mums reikalingas aplinkui esančių žmonių palaikymas ir padrąsinimas.

O ką jūs apie tai manote?

D.Čopra apie sveikatą ir jaunystę

* Žmogaus kūnas – nuostabiu būdu organizuota energijų, informacijos ir proto sąveika – pastoviai kintanti, gebanti transformuotis ir atsinaujinti.

* Kūnas ir protas taip susiję ir persipynę, kad pokyčiai viename iš jų akimirksniu paveikia ir kitą. Kiekvieną mintį, emociją ir jausmą nervų sistema transformuoja į cheminius impulsus, kurie veikia kūno fiziologiją. Keisdami savo mąstymo būdą, mes galime keisti ir kūno būseną, o taip pat stabdyti senėjimą.

* Chronologinis, biologinis ir psichologinis žmogaus amžius – skirtingi dalykai. Chronologinis amžius – tai žmogaus amžius metais; biologinis amžius – rodiklis, kaip funkcionuoja kūno fiziologinės sistemos; psichologinis amžius – subjektyvus žmogaus amžiaus pojūtis. Biologinį amžių žmogus gali valdyti.

* Lūkesčiai ir konkrečios pastangos apsprendžia rezultatą: jei jūs tikite, kad su amžiumi žmogus silpsta ir serga, ir nededate jokių pastangų išsaugoti sveikatą, tai jūs tikrai pradėsite anksti senti. O jei jūs įsitikinęs, kad amžius ir žmogaus sveikata neturi nieko bendra, ir dėsite pastangas palaikyti gerą formą, tai išliksite jaunatviškas ir sveikas.

* Kai žmonijos kolektyvinė sąmonė turės aiškų suvokimą, kad tobulėdami fiziškai ir vystydami savo dvasingumą mes galime būti biologiškai jauni, tai tokia patirtis pradės plisti masiškai.

* Įsitikinimas – ne kas kita, kaip interpretacija, kurią mes įpratome laikyti teisinga. Mūsų įsitikinimai apie sveikatą ir senatvę kuria mūsų biologinį amžių. Pakeitę savo suvokimą apie kūną ir senėjimo procesus, mes galime pakeisti savo biologinį amžių.

* Ramus suvokimas – tai normali proto reakcija, kurią reikia išsiugdyti. Šiuolaikinis žmogus įprato beveik į visas gyvenimo situacijas reaguoti emocingai, tokiu būdu sukeldamas organizmui stresą. Blaškymasis, skubėjimas ir kova taip pat kuria įtampą ir išsekina kūną ir dvasią.

* Turime derinti savo biologinius ritmus su gamtos ritmais – laiku gultis ir keltis, valgyti, dirbti ir ilsėtis. Jei nesilaikome gyvenimo ritmo, atsiranda nuovargis, psichinės įtampos, nemiga ir kiti sveikatos sutrikimai. Esame gamtos dalis: susiderinę su jos ritmais, tampame sveikesni ir aktyvesni.

* Žiemos ir vasaros ritmai skiriasi. Žiemą turime anksčiau gultis miegoti, kūno termoreguliacijai valgyti daugiau šilto maisto ir gerti šiltus gėrimus. Vasarą gulamės miegoti vėliau, geriame daugiau vandens, valgome vietinius daržoves ir vaisius, lengvai virškinamą maistą, ir ilgiau būname gryname ore. Vasarą visus būtinus vitaminus ir mikroelementus gauname su maistu, o žiemą, ypač ligos atveju, galime naudoti vitaminų kompleksus piliulėmis.

* Reguliarūs fiziniai pratimai, grynas oras ir vandens procedūros – neatsiejami sveikatos palydovai.

* Maistas labai svarbus sveikatos palaikymui. Kiekviena maisto molekulė tampa struktūrine mūsų kūno dalimi, ji taip pat panaudojama energijos sukūrimui. Todėl posakis – mes tampame tuo, ką mes valgome – geriausiai atspindi maisto svarbą mūsų gyvenime.

* Yra maisto produktai, kurie sendina, kiti – atnaujina kūną. Sendina sunkiai virškinamas, nešviežias, daug kartų apdorotas, su cheminiais priedais maistas. Atnaujina ir teikia energiją švieži vaisiai ir daržovės bei jų sultys, riešutai ir grūdai, šviežiai pagamintas, įvairus (subalansuotas) maistas, valgomas su saiku.

* Toksinų sankaupos kūne pagreitina senėjimą ir sudaro terpę ligoms. Toksinų šaltiniai: tabakas, alkoholis, cheminiai priedai maiste, vaistai, ilgai laikomi fermentuoti maisto produktai ir rūkyta mėsa, aplinkos užterštumas ir stresas.

* Jaunystė – ne amžius, o būsena: tai kūno lengvumas, sąmonės lankstumas, kūrybingumas ir pozityvumas.

* Kūnas – molekulių laukas. Kaskart, kai vyksta minties judėjimas, vyksta ir kūno molekulių judėjimas. Pozityvios ir įkvėpiančios mintys kuria sveikas ir jaunas molekules – taip vyksta psichologinis poveikis mūsų biologiniam kūnui.

* Mylėkite.. Meilė – gyvenimo esmė. Meilė įkvėpia, suteikia jėgų ir saugumo jausmą, atjaunina, suvienija ir įveikia visas baimes..

(parinko ruvi.lt)

Visiems sveikatos ir gražaus artėjančio savaitgalio!! 😀

Sveikata ir ilgaamžiškumas (tęsinys)

Tai kodėl gi šiuolaikinis žmogus taip greitai “susidėvi“ ir serga? Viena iš priežasčių – taip svarbaus saiko ir lygsvaros nebuvimas mityboje, fiziniame krūvyje, darbe, emocijose, poilsyje – beveik visose gyvenimo srityse. Socialinė ir techninė mūsų civilizacijos aplinka sujaukia mūsų mąstymą, todėl vienos gyvenimo, o ir kūno funkcijos pertempiamos, kitos dėl dėmesio stokos nusilpsta, todėl gimsta sekinantis disbalansas.

Šiuolaikinis žmogus paskęsta savo siekiamybėse, todėl vieniems darbams jėgų užtenka, kitus pusiaukelėje meta. Tikslų ir įsipareigojimų daug, o laiko ir galimybių jiems įgyvendinti dažnai nepakanka. Dažniausiai būna taip: trumpalaikiams darbams valios užtenka, o pastoviam režimui – trūksta. Nemažai tikslų primeta išoriniai šablonai, todėl žmogus turi išvystyti sugebėjimą atskirti, kas jam iš tiesų yra svarbu.

Tas pat liečia ir sveikatą: kol žmogus sveikas, jo galimos ligos nejaudina ir jis mažai rūpinasi savo sveikata. Tačiau kai suserga, jam sunku patikėti tuo, kad kol buvo sveikas, savo gyvenimo būdu galėjo sukurti sąlygas ligai atsirasti. Dėl neteisingo gyvenimo ritmo ir inercijos dauguma šiuolaikinių žmonių jaučia chronišką nuovargį, todėl dažniausiai renkasi tai, kas paprasčiau: pavalgyti, pagulėti, pažiūrėti televizorių..

Dėl chroniško nuovargio, kuris nurodo organizmo išsekimą, pradedame sirgti įvairiomis ligomis ir anksčiau senti. Žmogaus gyvenime turi būti tam tikras ritmas ir režimas, kuris leidžia visoms organizmo sistemoms atsistatyti ir dirbti optimaliai. Tai ne tik prailgina gyvenimą, bet ir išsaugo aktyvumą, veiklumą ir žvalumą. Retas šiuolaikinis žmogus laikosi disciplinos ir nuolat rūpinasi savo sveikata. Pažiūrėkime, kaip tai veikia mūsų sveikatą, nuo kurios, žinoma, priklauso ir ilgaamžiškumas.

Pradėkime nuo mitybos – dietologai tvirtina, kad žmonės mūsų laikais valgo per daug (apie maisto kokybę nesiplėsiu, apie tai jau žino daugelis). Jei persivalgymas tęsiasi ilgai, tai organizmo kompensaciniai mechanizmai nesugeba pašalinti pertekliaus, ir jis kaupiasi lašinių pavidalu. Lašiniai – neturintys jokios funkcijos audiniai, jie apsunkina viso organizmo darbą – tai tas pats, kas nuolat nešioti su savimi papildomą svorį, kuris kartais būna tikrai didelis..

Dėl tokios padidintos apkrovos visas organizmas greičiau susidėvi ir sensta, žmogus sunkiau įveikia įvairias ligas, traumas ir operacijas. Nei fizinis krūvis, nei sportas nepadės, jei žmogus nuolat persivalgo. Maistas neturi būti vienu svarbiausiu gyvenimo tikslu, dėl kurio žmogus mokosi, dirba ir tobulėja. Pakanka pažiūrėti, į ką pavirto šventės ir susitikimai su draugais – tai tikri apsivalgymo ir pasigėrimo ritualai. Poilsį retas įsivaizduoja be alkoholio, nors daugelis žino apie statistiką, kuri byloja, kad žalingi įpročiai trumpina gyvenimą 15-17 metų.

Šiuolaikiniai žmonės mėgsta pasigirti esantys darboholikais, nors medicininiai tyrimai seniai įrodė, kad persidirbimas ir darbas be poilsio yra kenksmingi žmogui dėl persitempimo. Be to, toks darbas yra neproduktyvus – pailsėjęs žmogus tą patį darbą padaro geriau ir greičiau, nei pavargęs. Net pats sunkiausias fizinis darbas neišsekina organizmo, jei jis vykdomas pakaitomis su pilnaverčiu poilsiu. Sveikas pailsėjęs žmogus natūraliai jaučia poreikį užsiimti naudinga veikla. Beje, besaikis poilsis (jei taip galima pavadinti), sukelia liūdesį ir tinginystę..

Pilnavertis poilsis pirmiausiai yra miegas, kuris atlieka kelias funkcijas: organizmas atsipalaiduoja ir turi galimybę atgaminti per dieną sunaudotus energetinius resursus, be to, per miego laiką smegenys apdoroja per dieną gautą informaciją. Taip atstatomas organizmo balansas, o jei nepakankamai miegame naktį, įtampa kaupiasi ir darbingumas mažėja, o nuovargis tampa chronišku. Todėl gultis reikia iki 23 val. – valanda miego iki 24 valandos pakeičia dviejų valandų rytinį miegą. Jei laikomės šio režimo, miego paprastai pakanka 6-8 valandų.

Taip pat turime nepamiršti fizinio ir protinio aktyvumo – jei dirbame protinį darbą, užsiimkime ir fizine veikla, o jei fizinį – neapleiskime protinės veiklos. Tai leidžia būti kūrybingais, žvaliais ir aktyviais. Na, pagalvokime, kiek juda sėdimą darbą dirbantis žmogus – nueina iki automobilio ar iki visuomeninio transporto stotelės ir kelis kartus per dieną pasilenkia, audamasis batus.. Taip pat ir dirbantys fizinį darbą žmonės turėtų prisiminti, kad televizoriaus žiūrėjimas nėra protinė veikla.. Ir vieniems, ir kitiems naudingi fiziniai pratimai, grūdinimasis ir buvimas gryname ore.

Dar vienas svarbus sveikatos ir ilgaamžiškumo faktorius yra psichinė žmogaus būklė. Niekas taip nesekina, kaip nesibaigiančios emocinės dramos, persisotinimas ir egoistinis gyvenimo būdas. Jei žmogus laikosi savo sukurtos gyvenimo sistemos disciplinos, turi mėgiamą veiklą ir dvasiškai tobulėja, tuomet jo psichinė būklė yra gera, nes mūsų fizinė sveikata ir psichinė būklė yra tampriai susijusios. Tobulėjančio žmogaus vidinis pasaulis teikia gyvenimo džiaugsmą..

Jei rūpinsimės savo sveikata ir gyvenimo ritmu, tuomet gyvensime ilgą ir įdomų gyvenimą. Sveikata yra pirmoji laimės ir sėkmės sąlyga. Visi sugalvoti šablonai apie trumpą jaunystę ir sunkią ligotą senatvę tėra mitai. Žmogus, kaip visa šioje Žemėje, vystosi, evoliucionuoja – tai patvirtina vis didėjantys jaunesnių kartų sugebėjimai. Vis daugiau sutinkama žmonių su sensityviomis savybėmis, aukštesniu intelektu ir sugebėjimu valdyti savo būsenas: fizinę bei psichinę sveikatą.

Kitaip tariant, dabar vyksta perėjimas iš žmogaus protaujančio būsenos į žmogų dvasingą, tai nauja ir daugeliui keista būsena.. Žmonės, kurie dar laikosi senųjų mąstymo šablonų, nemato savęs savo gyvenimo šeimininkais ir tiki, kad viską apsprendžia išoriniai poveikiai. Tačiau bet kokio amžiaus žmogus, jei tik nori, gali augti dvasiškai ir skirti pakankamą dėmesį savo sveikatai ir gyvenimo būdui, tuomet ir ilgaamžiškumas taps įprastu dalyku 🙂 ..