Mintys iš “Kišeninio orakulo“

Taip savo įžvalgų knygą pavadino baroko literatūros teoretikas, mąstytojas ispanas Grasianas Baltazaras (1601-1658). Daugelis jo minčių aktualios ir šiandien:

“… Žvelk giliau, dauguma reiškinių ne tokie, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šios tiesos nesuvokimas sugrįžta dideliais nusivylimais… Visada ir visur pirmas eina Melas, viliodamas lengvatikius savo rėksmingumu. Paviršiuje visada Apgaulė – ją pirmiausiai ir pastebi paviršutiniški žmonės. Tiesa pasirodo vėliausiai, lėtai sekdama paskui Laiką. Esmė visuomet yra giliai, išmintingas ją išgirsta ne ausimis, o pajunta širdimi.

… Tikras nuosmukio ženklas, kai pradedi kituose įžvelgti vien trūkumus. Tepdami kitus, dažnai sąmoningai slepiame ar pamirštame nusiplauti savas dėmes. Išmintingas lai toliau laikosi nuo svetimų nuodėmių aptarinėjimo, nes neįmanoma nesusitepti, braidant po purvą.

… Neskubėk gyventi – kai viskas savo laiku, tuomet viskas ir džiugina. Daugeliui dėl to gyvenimas pasidaro nuobodus, kad skuba mėgautis į skolą: per dieną pasiryžę praryti tiek, kiek per visą gyvenimą nesuvirškins. Net žiniose naudingas saikas, kad neprisistvertumei to, ko tau gal ir žinoti nereikia. Mėgaukis neskubėdamas, bet veik nedelsdamas, nes pabaigti darbai yra gėris, o pabaigti džiaugsmai – nuobodulys.

… Padėk pats sau, nes sunkią akimirką nėra geresnio draugo kaip drąsi širdis. O kai ji pailsta, lai padeda jai išmintis: kas save pažįsta, tas padeda sau apmąstymais tuomet, kai jėgų neužtenka. Išmintingas viską įveikia. Jei nemoki pakelti gyvenimo sunkumų, tai dar labiau sunkini savo naštą.

… Nesididžiuok, nes vaidindamas svarbią personą sukeli ne tik pavydą, bet ir neapykantą. Pagarba užsitarnaujama gerais darbais, o pasipūtimu ji sunaikinama, nes didybė yra pačiuose darbuose. Padaręs gerus darbus nesididžiuok, o eik toliau dirbti žmonių labui – šlovė eina paskui darbus.

… Tiesa turi mažai gerbėjų. Daugelis šlovina ją, bet tik iš šalies; kiti seka ja, kol nėra pavojaus; gudrūs apsimeta, o niekšai išduoda. Tik drąsiausieji ją išsaugo: nei minios aistros, nei tirono priespauda nepriverčia jų tiesos išduoti.

… Nebėk paskui daugumą, o siek gilumo. Didybės esmė – ne kiekybė, o kokybė. Kai kurie vertina knygas pagal apimtį, tarsi jos būtų rašomos pirštams mankštinti, o ne protui lavinti. Dažna žmonių bėda tame, kad siekdami pažinti viską, jie nesužino nieko. Tik gilumas duoda tikrą žinojimą, o ne kiekis.

… Išgyvendink ir mažiausią savo ydą – tai tobulėjimo požymis. Retas laisvas nuo trūkumų, bet dažnas juos puoselėja vietoje to, kad atsikratytų. Net menka yda gali sugadinti dorybių derinį, kaip kad mažas debesėlis gali užstoti saulę. Žmonės pasiekė ypatingų aukštumų, slėpdami savo trūkumus ar pateikdami juos kaip dorybes…

… Bendrauk su tais, iš kurių galima pasimokyti. Tebūnie tavo bendravimas su draugais žinių mokykla, o pokalbis – malonus mokymasis. Išmintingųjų draugystė abipusiai naudinga: kas kalba, turtėja galėdamas pasidalinti, o tas kas klauso, turtėja žiniomis – taip vyksta abipusis augimas.

… Gali kartais atrodyti, kad gimei ne laiku ir esi vertas geresnio. Neskubėk daryti išvadų, viskam savo laikas… Visada siek žinių, jos suteikia gyvenimui prasmę, nes išmintis turi vieną išskirtinę ypatybę – ji yra amžina, ir jai priklauso visi amžiai.

… Išmintis ir drąsa yra dvasios didybės pagrindas. Kiek žmogus žino, iki tiek jis ir yra žmogus. Tamsuoliui pasaulis – prieblandos. Protas ir jėga – akys ir rankos, be drąsos išmintis bevaisė.

… Meno gyventi ilgai išmokstame gyvendami oriai. Dvi silpnybės greitai pribaigia žmogų: kvailumas ir pasileidimas. Vieni praranda gyvenimą, nes nemoka jo saugoti, kiti – nes nenori. Kaip geradarystė – pati sau dovana, taip yda – pati sau bausmė.

… Didelis menas yra įsisavinti visas dorybes. Vienijantis dorybes atneša į savo artimųjų ir aplinkinių gyvenimus didelį džiaugsmą. Toks žmogus lyg maža visata, vienijanti didžiausias gamtos dovanas, lyg išminties ir proto sostas.“

Gražaus visiems artėjančio savaitgalio!! 🙂

Reklama

4 mintys apie „Mintys iš “Kišeninio orakulo““

  1. Ačiū, kad pasidalinai Grasianio išmintimi. Kalbėkite apie išmintį, nes apie ją kalba brandūs žmonės. Tikrai gilus suvokimas ir platus akiratis, šie du reiškiniai mane labai džiugina žmoguje. Mintis kritusi į akį: „Kaip geradarystė – pati sau dovana, taip yda – pati sau bausmė.“ Pagal savo geradarystes ir ydas galima pasitikrinti kiek labai iš tiesų mylime save. Sustok, pagalvok…

    Patinka

  2. Labas, Sauliau 🙂
    Visais laikais žmonės ieškojo atsakymų į tuos pačius klausimus, todėl labai įdomu atrasti kelių šimtų metų knygose tiesas, kurios aktualios ir šiandien.

    Patinka

    1. Edita, aš pastebėjau kitą fenomeną – nėra vertinama tai, kas dalijama. Geras jūsų pastebėjimas, kad labai jau žmonės sumaterialėjo ir išmintį taip pat parduoda..

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s