Gyvenimo išmintis

Pasikeisk pats

Mokiniui, kuris nuolat visus kritikuodavo, Mokytojas patarė:
– Jei ieškai tobulumo, siek keistis pats, o ne keisti kitus. Lengviau pačiam apsiauti sandalus, nei kilimais iškloti visą Žemę.

Polinkiai

Kartą mokiniai paklausė Mokytojo:
– Kodėl ydos lengviau užvaldo žmogų, o geras savybes išvystyti reikia pastangų, o juo labiau jas išlaikyti?
Mokytojas paklausė:
– O kas bus, jei sveikas sėklas padėsime saulės atokaitoje, o pažeistas užkasime į žemę?
– Sveikos sėklos sudžius ir nesudygs, o iš sergančių sudygs liauni nesveiki augalai ir menki vaisiai, – atsakė mokiniai.
– Taip pat elgiasi ir žmonės: vietoje to, kad tyliai darytų gerus darbus ir augintų savo dvasioje gerumo sėklas, jie išstato juos parodai ir tokiu būdu pražudo. O savo žemus polinkius žmonės slepia giliai širdyje, kad kiti nematytų. Ten jie auga ir palengva nuodija žmogų iš vidaus. Todėl būkite išmintingi, keiskite polinkius ir auginkite širdyje gėrio sėklas.

Budos pamokymas

Kartą pas Budą į mokinius pasiprašė labai turtingas princas. Viską metęs, jis pradėjo gyventi asketišką gyvenimą šalia Mokytojo. Tai nustebino kitus Budos mokinius ir jie paklausė Mokytojo, kodėl taip nutinka.
– Tame nėra nieko nuostabaus, – atsakė Buda, – protas lengvai gali pasislinkti iš vieno kraštutinumo į kitą, tai įprastas proto kelias. Jums nežinomi šie dėsniai, todėl toks poelgis jums atrodo keistas. Žmogus ėjo iš proto, skendėdamas turtuose, dabar eina iš proto, jų atsisakęs. Taigi, beprotybė lieka – tokia jo proto veikla..
Iš tiesų, mokiniai pastebėjo princo polinkį į kraštutinumus: jei jis pasninkavo, tai ilgiau nei visi, jei meditavo, tai sėdėjo po kepinančia saule, galiausiai jis tiek išseko, kad sunku buvo jį pažinti..
Kartą vakare Buda priėjo prie princo ir paklausė:
– Aš girdėjau, kad iki pasišventimo tu buvai ne tik princas, bet ir geras muzikantas – puikiai grojai sitara. Todėl norėčiau tau užduoti klausimą: kas nutiks, jei atleisi instrumento stygas?
Princas truktelėjo pečiais:
– Negalėsiu groti, ir tiek.
– O jei per stipriai įtempsi? – paklausė Buda.
– Tuomet taip pat negalima bus groti, – atsakė princas, – įtempimas turi būti nei per stiprus, nei per silpnas, o tiksliai toks.. na, per vidurį. Tik tokiu atveju galima bus groti instrumentu meistriškai.
Buda pasakė:
– Būtent tai aš tau ir norėjau pasakyti, stebėdamas tave šį pusmetį. Kaip ir instrumento, apie kurį pasakojai, tavo jėgos turi būti nei pertemptos, nei per daug atleistos. Per didelis įsitempimas pereina į perteklių, per didelis atleidimas – į silpnumą. Meistru tapsi tuomet, kai pasieksi pusiausvyrą – aukso vidurį..

Autorystė

Vienas budizmo Mokytojas perskaitė savo mokiniams tekstą, kuris visus sujaudino ir įkvėpė. Mokiniai tuoj pat paklausė:
– Kas šio nuostabaus teksto autorius?
– Jei aš pasakysiu, kad Buda, jūs išreikšite nuolankumą tekstui, kas rytą lenksitės jam ir nešite gėlių. Jei aš pasakysiu, kad tai parašė garsus valdovas, jūs pajusite pagarbą, bet nesilenksite jam, kaip Budos tekstui. O jeigu sužinosite, kad tekstą parašė mūsų virėjas, jūs tiesiog pasijuoksite. Todėl.. klausykite esmės, o ne klausinėkite autorystės, – atsakė Mokytojas.

Pasikeitimai jau prasidėjo

Atėjo pas vieną Mokytoją žmogus ir klausia:
– Kaip turėčiau pasikeisti, ką aš turėčiau daryti, kad tapčiau išmintingas?
Mokytojas pasakė:
– Eik ir pastovėk lauke.
O lauke tuo metu lijo.. Žmogus nusistebėjo:
– Kaip tai galėtų man padėti?. Bet.. ką gali žinoti.. Mokytojas geriau žino..
Jis išėjo į kiemą ir stovėjo, o lietus vis lijo ir lijo.. Galiausiai žmogus peršlapo, neištvėrė, ir po kurio laiko sugrįžo:
– Na, pastovėjau, ir kas toliau?.
Mokytojas paklausė:
– Ir kas nutiko? Kai stovėjai lietuje, ar atsivėrė tau kokia nors žinia?
Žmogus atsakė:
– Žinia?. Aš pasijutau lyg paskutinis kvailys!.
Mokytojas nusišypsojo:
– Tai didelis atradimas! Dabar gali pradėti, tu teisingame kelyje į išmintį.. Pasikeitimai jau prasidėjo..

(autorius nežinomas, vertė ruvi.lt)

Gražaus visiems artėjančio savaitgalio!! 😀

Reklama

5 mintys apie „Gyvenimo išmintis“

  1. Patiko apie kraštutinumus 🙂 Sunku atsikratyti šito polinkio.. Kartais užsidegu tokia ugnele, kad nepastebiu, jog pradedu save alinti ir kartais – visai be reikalo, tiesiog iš didelio užsispyrimo užbaigti iki galo, arba padaryti daugiau, nei visada…

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s