Šeima

Šeima dažnai vadinama visuomenės ląstele, ir nesuklysime pasakydami, kad tai pagrindinė visuomenės ląstelė. Nesvarbu, kaip ją vertina atskiras žmogus, realybė yra tokia: šeima yra tas gyvenimo modelis, kuris, kaip parodė žmonijos istorija, yra optimaliausias visuomenei ir valstybei, o taip pat, žinoma, ir šeimos nariams. Besivystant visuomenei, keičiasi ir požiūris į šeimą, nekintantis lieka vienas dalykas: mūsų vaidmenys šeimoje.

Neveltui sakoma, kad šeimoje žmogus atsiskleidžia visapusiškai, juk nei vienoje kitoje gyvenimo srityje mes nesusiduriame su tokia įvairiapusiškai plačia patirtimi. Pradžioje esame du vienas kitą mylintys žmonės (atėję kiekvienas iš savo šeimų), kurie sukuria šeimą. Taigi, tampame vyru ir žmona. Šalia prasideda ir bendravimas su sutuoktinių tėvais. Galime galvoti, kad tai nesvarbu, bet nuo to, kaip su jais bendraujama, priklauso ir sutuoktinių santykiai.

Vėliau sutuoktiniai tampa tėvais, ir tarpusavio ryšių įvairovė dar labiau prasiplečia: yra vyro ir žmonos santykiai, tėvo ir motinos santykiai, vaikų ir tėvų santykiai. O kur dar seneliai, kartais proseneliai ir jų santykiai su savo vaikais ir vaikų vaikais – anūkais ir proanūkiais. Taigi, gaunasi, kad vienoje šeimoje jau gali būti iki penkių kartų, ir visos jos susaistytos tarpusavio ryšiais.

Gali atrodyti, kad svarbiausi yra vienos šeimos santykiai, o visi kiti giminiški ryšiai nėra tiek svarbūs. Tačiau taip tikrai nėra: jei ryšiai su artimais giminaičiais bus geri, tai ir šeimoje bus ramybė, jei įtempti – ta įtampa vienaip ar kitaip paveiks ir sutuoktinių santykius. Nekalbu apie tai, kad bet kuria kaina reikia dirbtinai lipdyti santykius, o apie tai, kad pyktis ar kovoti su giminaičiais tikrai neverta.

Geri santykiai su artimiausia gimine suartina sutuoktinius ir parodo jaunąjai kartai – vaikams – puikų bendradarbiavimo pavyzdį. Tuo tarpu nesutarimai ar ignoravimas (kas mūsų laikais ypač paplitę), nuskurdina pirmiausiai jaunąją kartą ir.. rodo prastą bendravimo pavyzdį, ypač jei tokie nesutarimai aptarinėjami girdint vaikams.

Žinoma, būna sunkiai išsprendžiamų bendravimo problemų, bet ir tokiu atveju nesutarimus reikėtų išspręsti maksimaliai geranoriškai, kitaip įtampa veiks visos giminės gyvenimą. Be to, nepamirškime, kad jei tarp kažkurių giminės narių nesusiklostė bendravimas, tai nereiškia, kad su visais jis bus blogas. Pavyzdžiui, jei žentas nesutaria su uošve, tai nereikėtų riboti savo vaikų bendravimo su ja – juk tai jos anūkai, ir su jais ji gali kuo puikiausiai sutarti.

Vieno artimos giminės nario nesutarimai su kitu giminės nariu neturėtų įtakoti kitų. Pykčiai ir ignoravimas yra blogiausia, kas gali būti tarp šeimos narių. Tik geranoriškumas ir tarpusavio pagarba gali nutraukti bet kokius nesutarimus ir pakeisti gera linkme visos giminės bendravimą. Konfliktai niekuomet nieko gero nesėja ir niekuomet nieko neišsprendžia – tai žino visi.

Pagrindinis krentantis į akis mūsų laikų kraštutinumas giminės santykiuose – savininkiškas ir išnaudotojiškas požiūris į artimus giminės narius. Tėvai kišasi į suaugusių vaikų gyvenimą, niekaip nesusitaikydami su mintimi, kad jie jau savarankiški. Vaikai, savo ruožtu, mano, kad tėvai privalo besąlygiškai jiems visame kame padėti – palaikyti finansiškai ar prižiūrėti vaikus. Tokie santykiai “geri“ tol, kol kiekvienas gauna tai, ko nori, jie nenuoširdūs.

Iš tiesų šeimos sąvoka yra žymiai platesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – anksčiau sakydavo, kad išteki ar vedi ne tik mylimą žmogų, bet ir visą jo giminę.. Tai tiesa. Kodėl svarbu tai suprasti? Todėl, kad giminystės ryšiai – patys stipriausi – galime pyktis, galime juos ignoruoti, bet jie veiks mus stipriausiai. Tai ryšiai, per kuriuos galime vystyti visas savo savybes. Be to, šeimoje auga mūsų vaikai, kurie ugdomi mūsų pavyzdžiu.

Mes rodome ir bendravimo modelį, kuris – vienoks ar kitoks, priklausomai nuo rodomo pavyzdžio – vieną dieną atsistos prieš mus ir, žinoma, bus perduodamas sekančioms kartoms. Todėl – mylėkime savo vyrus, žmonas ir vaikus, o taip pat savo tėvus, anytas ir uošves, šešurus ir uošvius, močiutes ir senelius, prosenelius ir proseneles, anūkus ir proanūkus..

Juk tai artimiausi žmonės šioje Žemėje.. 🙂 Ir tegul gal ne visai tokie, kokius mums norisi matyti, bet jie – mūsų giminė, kurių tarpe žmonės, per kuriuos mes čia atėjome, o kokia ateis sekanti karta – priklauso nuo mūsų 🙂 .

Ką apie tai galvojate?

Reklama

10 minčių apie „Šeima“

  1. Tai kad dabar ne tik su gimine, bet ir vyras su zmona maziau bendrauja. Visi kazkur skuba. Gal tikrai para sutrumpejo? Viskas automatizuota, visi su masinom, bet viskam laiko nera.

    Patinka

  2. Labas vakaras, Vitalija 🙂
    Taip, pažįstami laiko “spąstai“ – bet ar mes valdome laiką, ar jis mus?
    O dėl bendravimo – viskas labai paprasta: jei nebendraujame, tai svetimėjame.. Tereikia pagalvoti, ar iš tiesų to norime 🙂 ..

    Patinka

  3. Labas, Vitalija 🙂

    Taip, yra tokių žmonių – sutinku su jumis.. Bet.. artimi žmonės turi truputį kitokį statusą gyvenime, ir su jais susipykę, niekada nesijausime gerai, kaip beapsimetinėtume. Tai yra ryšiai, kurių pasitraukęs nenutrauksi, jie visvien lieka.

    Todėl kaip tas kitas artimas žmogus besielgtų, savo santykių dalį turime atlikti maksimaliai gerai ir geranoriškai- tik tuomet ir jausimės gerai. Žinoma, gali tekti apriboti bendravimą – juk tikrai visokių žmonių yra, – bet gilinti konfliktą iš savo pusės tikrai neverta.

    Beje, kartais ir pikčiausi žmonės, kai su jais bendrauji kitaip, nei jie pripratę, t,y., nekonfliktuoji – taip pat keičia savo elgesį. Juk mes bendraujame ne tik žodžiais, bet ir širdimi – jausmais.
    Prisimenate veidrodinį principą?.. Dažniau būkime geranoriški ir nuoširdūs, tuomet tikrai sulauksime to ir iš aplinkinių 🙂

    Patinka

  4. pritariu , taciau ,ka daryti, jei mano gimine, sakykim “netobula“ ir su ja nenori bendrauti nei mano vyras, nei jo giminaiciai. optimalaus varianto nesimato, i kompromisus neinama. as saviskiu neatsisakysiu, kokie jie bebutu, tuo tarpu vyras pyksta ir tapatina mane su jais. tikras galvos ir sirdies skausmas. del to musu su vyru santykiai byra.

    Patinka

    1. Labas vakaras, Ilona,
      Situacija pažįstama ir sunki. Realiai, ką galima padaryti tokioje situacijoje – ramiu tonu pasikalbėti su savo vyru apie tai, kad tėvų jūs nesirinkote, ir kokie jie bebūtų, jie jums yra brangūs todėl, kad dovanojo jums gyvybę. Kad toks požiūris jus skaudina. Kad barniais niekas jų nepakeis.. Jei jis nenori su jais bendrauti, sutarkite, kad lankysite savo tėvus kolkas viena.
      Visada viskas, ką mes galime bet kokioje situacijoje – tai sutvarkyti savąją santykių pusę ir jokiu būdu nesivelti į barnius.
      Jei viską padarome teisingai ir nuoširdžiai, mūsų artimas žmogus taip pat pradeda keisti savo elgesį. Kai pakeičiame savo elgesį, keičiasi ir reakcija į jį.
      Tik reikia kantrybės ir nesivelti į barnius. Barniais mes visada aštriname situaciją ir niekada jais nieko neišsprendžiame. Žinau, kad sunku, bet reikia bandyti susitarti geruoju – juk niekas iš šalies mūsų santykių nesutvarkys, tik mes patys..
      Sėkmės, jums, Ilona 🙂 .

      Patinka

  5. dekui, labai stengiuosi, vyras manes kolkas atsisako isklausyt. kalba kaip uzprogramuotas tom paciom frazem. kartais prarandu vilti, veliau vel bandau susikalbet, nesiveliu i konfliktus, taciau visvien gaunu jo vienpusiskas atakas,kurias tikrai sunku isklausyti ramiai. atrodo kalba nepazistamas zmogus. labai noriu sureguliuoti musu santykius nepaisant daugelio zodziu ir darbu,kurie labai juos sugadino. noriu viska pamirsti ir atleisti, toliau myleti vyra… bet nepavyksta. jo nuostata kita, zmogus savyje nesioja labai daug neigiamu jausmu… labai daug neapykantos visiem ir viskam, daug pykcio,agresijos. atrodo zmogu pakeite

    Patinka

    1. Labas rytas, Ilona 🙂
      Bendrauti su negatyviai nusiteikusiu žmogumi yra labai sunku, nes mes labai greitai užsikrečiame jo nuotaikomis. Ypač jei pradedame bartis – tuomet sukeliame dar daugiau neigiamų emocijų. Kartais naudinga padaryti pertrauką ir kurį laiką nekalbėti temomis, dėl kurių kyla ginčai. Neaišku, dėl ko žmogus įsitempęs, tam tikrai turi būti priežastis – dėl savo būsenos jis gali iš bet kokios temos sukelti barnį, ir galiausiai pradeda atrodyti, kad neįmanoma su juo bendrauti. Gali būti, kad ir jūsų reakcija ar kalbėjimo būdas jam sukelia pasipriešinimą.
      Išsiaiškinti tai galima tik aprimus ir geranoriškai nusiteikus. Gali nepavykti iš pirmo karto, bet jei yra noras keisti savo santykius, tai iš kažkelinto karto tikrai pavyks. Net pikčiausi žmonės reaguoja į geranoriškumą ir ramų toną. Kartais pakanka netikėto nuoširdaus klausimo apie jausmus ar jo savijautą, ir žmogus pradeda visai kitaip bendrauti, nes pajunta šilumą ir tikrą susidomėjimą.
      Čia aš tik teoriškai, Ilona, svarstau, nes visi žmonės skirtingi ir situacijos skirtingos, bet yra tam tikri dėsniai, kurie veikia. Nerasime sprendimo per ginčus, per reikalavimus, pretenzijas ar spaudimą – tai konfliktų kelias.
      Artimi žmonės – tai žmonės, dėl kurių verta stengtis, jei jie tikrai artimi. Nuoširdžios pastangos visada duoda rezultatus, jei jos tikrai nuoširdžios.
      Kai prasideda konfliktai, naudinga abiems nusiraminti ir nuspręsti, ko iš tiesų tikimės iš santykių, ar norime, ar galime bendrauti be konfliktų. Kartais ambicijos žmonėms būna aukščiau už norą susitarti, ir tuomet pykčiai kyla dėl menkiausios priežasties. Nelengva, Ilona, bet jei ieškote, tai tikrai rasite sprendimą. Jei jums sunku, galite ieškoti ir kvalifikuotos pagalbos – tai padeda pažiūrėti į situaciją iš šalies.
      Prisimenate, kaip sakoma: santuoka yra darbas ir pirmais, ir dvidešimt pirmais jos metais 🙂 .. Sėkmės Jums 🙂 .

      Patinka

  6. suprantu kad reikia sutarti su zmonos gimine,zenijausi su zmona bet jug ne su gimine.net ka noriu parnesti ir lenkti nugara del seimos ir vaiku,bet zmonike kur sunkei ka uzdirbi isdalina savo giminelei,kaip man tai jau nebezinau su kuo gyvenu,kai beda tai visiems jiem reikalingas,kai man kas jau suskauda tai sako pati gimines virsininke nieko tokio grabas isligins…. tai kaip pasakykite nesibarti su tokia zmonos gimine jeigu patys saves nemato o kitus teisia ir neduok pasakyti pavargai jus islaikyti as turiu savo seima tai apibega ir bando sudinti net kaimynam, bent gerai kad jie mato kas dedasi.tai va nenoriu kad mano vaikai butu kaip giminike zmoonos.gyvenu jau turbut pas juos kad tik del vaiku nes jau nebezinau zodziu uzjotas.as savo gimine prisimenu ir atvaziuoju kaip i svecius gerbdamas,bet gyventi giminej tragedija!

    Patinka

  7. Sveiki, Aleksai 🙂

    Visi santykiai turi kelias puses, todėl norint sutarimo, reikia tartis visoms pusėms. Jei nesitariame, nederiname savo veiksmų – situacijos vystosi spontaniškai arba situaciją į savo rankas perima tas, kas valdingesnis.

    Jūsų atveju situaciją (pagal jūsų aprašymą) valdo žmona su savo gimine. Jų daug, todėl jaučiasi stiprūs ir teisūs. Čia toks liūdnas pavyzdys, kai vietoje sutarimo ir bendrų šeimos tikslų susivienijama prieš vieną šeimos narį. Ir pasipriešinti tokiam spaudimui sunku, nes jėgos nelygios..

    Gaila, bet tokie žmonės nesupranta, kad kovoja iš esmės prieš save… nes nėra blogiau, kai nesantaiką sėja patys šeimos nariai ir kai jie nesupranta, kad daro blogai visai šeimai. Nes jei vienam šeimos nariui šeimoje blogai – negali būti gerai visiems kitiems šeimos nariams..

    Tokioje situacijoje rasti gerą sprendimą, t.y., naudingą visai šeimai, galima tik bendrai susėdus ir geranoriškai susitarus. Jei to neįmanoma padaryti – išspręsti šio klausimo nepavyks. Tačiau bandyti pradėti geranorišką pokalbį reikia, kitaip viskas liks kaip buvę.

    Artimiausias jums žmogus – žmona, todėl reikėtų su ja ramiai pasišnekėti, o gal net tvirtai pasakyti savo poziciją, kurią ir parašėte – kad jūs su ja esate šeima, todėl svarbiausia – šeimos interesai ir poreikiai.

    Sutarti su gimine – vienas dalykas, o nuolat jai padėti – visai kitas. Padėti reikia tuomet, kai galite ir kai to tikrai reikia. Bet kokia pagalba – laisvas ir geranoriškas įsipareigojimas, tai negali būti nuolatinė prievolė.

    Tiesiog, matyt, esate geras žmogus, ir, deja, dažnai žmonės pradeda tuo naudotis. Kovoti beprasmiška, bet jei neįmanoma susitarti, visada svarbu pačiam apsispręsti – kaip elgtis ir kaip reaguoti į tam tikras situacijas. Kai aplinkiniai pamato kitokį elgesį, jie taip pat pradeda kitaip reaguoti. Ir dar svarbu nepamiršti, kad pokyčiai nevyksta iš karto, reikia turėti kantrybės ir noro viską pakeisti.

    Dėkui už nuoširdumą ir linkiu jums sėkmės, Aleksai! 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s