Šaolino išmintis

“… Jei manote, kad Šaolino mokymas yra kovos meno mokymas, tai klystate. Kai įgijęs meistro vardą mokinys išeina, jis jau seniai būna atsisakęs šios minties. Jis yra išmokęs jausti savo kūną, jį gerbti ir juo naudotis… Jis yra suvokęs, kad protas suteikia kūnui energijos arba atsisako jos duoti. Jis yra suvokęs, kad proto galia jis gali kontroliuoti save ir aplinką ir kad vien protas padaro jį nenugalimą. Ir mažiausias susierzinimas tuščiai eikvoja energiją, kurią kitur galima panaudoti kur kas naudingiau.

Gyventi Čia ir Dabar, vadinasi priimti reiškinius tuo metu, kai jie vyksta. Iš kiekvienos akimirkos paimti tai, ką ji siūlo. Gyventi šia akimirka, vadinasi sutelkti į ją visą savo dėmesį. Ją visiškai išnaudoti, tačiau ir viską jai atiduoti.

Šaolino atidumo principas moko mus suprasti, kad niekas, iš tiesų niekas nevyksta savaime, nors ir atrodo taip labai suprantama, ir mes manome, kad tai savaime suprantama.

Veiksmo principas moko mus suvokti, kad tik nedaugelis žmonių veikia, o dauguma tik reaguoja į veiksmą. Tie, kurie veikia patys, nuo pat pradžių yra geresnėje pozicijoje. Jie nusistato žaidimo taisykles… Gynėjai gali tik bandyti apsiginti.

Šaolino ryžtingumo principas mus moko, kad žmonės, kurie veikia, nulemia pasaulio ir gyvenimo tėkmę. Kol liekate tik reaguojančiu, kiti jums nurodinėja, ką privalote daryti ir ko nedaryti.

Godulys padaro mus pažeidžiamus, nuspėjamus ir prieinamus šantažui. Kas nekontroliuoja savo geismo (godulio), tas suteikia kitam galią valdyti save, savo jausmus, ir taip tampa lengviau pažeidžiamas.

Principas nekaupti turto moko mus daryti dalykus todėl, kad to norime, o ne todėl, kad gautume už tai atlygį.

Karštakošis žmogus yra nuspėjamas. Įniršęs žmogus yra stiprus, tačiau nekontroliuoja situacijos ir savo veiksmų pasekmių. Pykčiu patys save žeidžiate.

Kai esi susijaudinęs, tai nedaryk nieko ir nesakyk nieko. Lėtai įkvėpk kelis kartus ir palauk, kol dvasia nurims ir bus skaidri. Net jei pyktis kartais tikrai yra pagrįstas, turėtumėte pasvarstyti, apie ką iš tiesų kalbama. Ar norite rėkti vien tam, kad “nuleistumėte garą“, ar kad tikrai pakeistumėte situaciją? Rėkti, norint iš esmės pakeisti situaciją, yra beprasmiška.

Kas skuba – daro klaidas. Norint ką nors daryti greitai, reikia pradėti to mokytis lėtai. Privalai priversti save neskubėti. Greitumas ateis savaime. Viską, ką moki daryti lėtai, po kurio laiko mokėsi padaryti greitai.

Dauguma žmonių veikia pagal planus, ir tik nedaugelis naudojasi proga. Jei žmogus nesidairydamas laikosi savo plano, tai visai nepastebės daugybės galimybių, “žydinčių“ abipus jo kelio. Mokėti pasinaudoti proga nereiškia palikti visko savieigai. Pagaliau poreikis planuoti savo gyvenimą yra tokia pat esminė savybė, kaip ir gebėjimas nuo jo nukrypti. Tačiau daugelis nemato antrosios galimybės. Planas daugiau nusako tikslą, o ne vienintelį kelią, kuriuo galima jį pasiekti.

Kantrybė veda į sėkmę. Žmonės kartais metų metus laukia tinkamo momento ir viską praranda, nes lemiamu momentu netenka kantrybės.

Ir pagaliau Šaolino principas mus moko, kad būtina šiek tiek toliau pažvelgti į ateitį. Nepradėti mokytis tada, kai jau reikia žinoti. Tada visuomet būsi antras. Daugelis žmonių visą gyvenimą vaikosi praleistų progų ir to nesupranta.

Nors grupė žmonių atrodo daug galingesnė ir nepagrįstai tikimasi iš jų daugiau jėgos, tačiau pajėgiausi kovotojai yra atskiri, judrūs kovotojai. Pavienis kovotojas praeidamas gali pasinaudoti tokiomis progomis, prie kurių grupė dėl savo nerangumo nė nesustotų.

Šaolino principas mus moko, kad lankstumas nugali kietumą.

Tas, kuris yra priklausomas nuo kitų pagyrų, tampa pažeidžiamas. Pranašumą jo atžvilgiu išlaikys tie, kuriems jis bet kuria kaina nori patikti.

Didžiausi meistrai yra tie, kuriuos pralenkia jų mokiniai.

Nuo visko šiame gyvenime galite pabėgti. Nuo savo priešų, savo draugų, savo mėgstamų ir nekenčiamų vietų, nuo savo darbo ir nuo savo hobio. Tik nuo vieno asmens negalite pabėgti – tai nuo savęs. Kad ir kur slėptumėtės, kad ir kokią klastą sugalvotumėte, – visur būsite tas žmogus, su kuriuo teks gyventi visada.

Mes esame tuo, kuo patys save padarome. Mes stovime ten, kur patys atsistojame. Ne atvykimas, o pati kelionė yra tikslas.“

(Iš B.Moestl knygos “Šaolinas“)

Saulėto visiems artėjančio savaitgalio!! 🙂

Reklama

4 mintys apie „Šaolino išmintis“

  1. Sveiki, MYK 🙂
    Ačiū už nuorodą. Kam bus įdomu, užeis.

    Man asmeniškai pasakymas “šlamštas“ niekaip nesusiejamas su dvasinio mokytojo komentaru. Gali būti paklydimas, netobulumas, siauras suvokimas, o “šlamštas“ – atleiskit, ne iš dvasingo žmogaus žodyno.

    Ar skaitėte šią knygą? Puiki saviugdos knyga, suprantamai perduodanti rytų kovos menų filosofiją ir nepretenduojanti į sudėtingus filosofinius aiškinimus. Ir, beje, niekaip nežeminanti ir nemokanti kažko blogo.

    Ar skiriate populiariąją, adaptuotą bet kuriam žmogui literatūrą ir specifinę – mokslinę ar grynai filosofinę? Populiarinančios kažkurią sritį knygos skirtos paaiškinti suprantamai ir sudominti (populiarinti).

    Daugybės vadinamų “kovos menų“ mūsų dienomis (ir Lietuvoje taip pat) mokoma už pinigus ir be jokios filosofijos.

    Aš pasidalinau ištraukomis iš šios knygos, tomis, kurios atitinka mano pasaulio suvokimą 🙂 . Jei turite pretenzijų jos turiniui – kreipkitės į autorių ar leidyklą.

    Patinka

  2. Pries filosofinę ir ypač rytų kovų menus grindžiančią literatūrą nesu nusistatęs, bet mano manymu reiktų kelis dalykus atsirinkti:
    1. Knygą tapo bestseller – t.y. eina,kaip karšos bandelės ir neša gerą pelną (t.p. kovų menų mokytojai irgi duoną perka paduotuvėje už atlyginimą, kurį užsidirba). Abiem atvejais tikrai nieko blogo 🙂
    2. Ar bet kuriam žmogui skiriama literatūra turi būti abejotinos kokybės ir iškraipanti faktus?? Suprantu, kad norisi perduoti žinią, kuri atrodo svarbi, bet žmonės neturi nei galimybės, nei laiko tikrinti prasimanymus kai kurių autorių ir priima tai už gryną tiesą, deja…
    3.Vertė knygos – turėtų būti būtent sudėtingų filosofinių klausimų perteikimas bet kuriam žmogui, jo savimonės kėlimas ir poreikio kokybiškoms mintis patenkinimas, o ne bandymas pataikauti šiuolaikiniam greitam-efektyviam vartojimui.
    4. Pritariu jūsų minčiai – geriausia cituoti tas vietas, kurios tikrai atspindi jūsų gyvenimo filosofiją, ir šaunu, kad rašote iš įvairių šaltinių paimtą medžiagą.
    Dėkui, už galimybę atrasti, pažinti ir mąstyti apie atrastą :)))

    Patinka

  3. Sveiki, MYK 🙂

    Tai jums dėkui už nuomonę 🙂 .
    Platus klausimas, galima kalbėti ir kalbėti.. Skaitydami visi turime jungti savo intuiciją ir atsirinkti, kas kokiu gyvenimo periodu tinka. Visi juk esame skirtingi, ir imamės to, ką šiuo momentu suprantame – nuo paprastų prie vis sudėtingesnių dalykų.

    O kad savo paieškose nuklystu į įvairius šaltinius (paskaičiau ir jūsų nurodytą) ir juose randu kituose šaltiniuose atrastas tiesas, ir jos visiškai atitinka mano suvokimą, man tik patvirtina, kad visais laikais žmonės ieško atsakymų į tuos pačius klausimus. Tai juk labai įdomu 🙂
    Laikas visada parodo, kas yra kas ir kur yra tiesa 🙂
    Ačiū 🙂 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s