Apie emocijas

Mūsų emocijos yra tarsi objektyvas, pro kurį mes žvelgiame į pasaulį. Kiekviena emocija – tarsi nauji akiniai, kurie rodo skirtingą pasaulio vaizdą. Kokia mūsų vidinė būsena (kurią mes galime pasirinkti), tokios ir mūsų reakcijos-emocijos į pasaulį. Galime rinktis optimizmą ir gyvenimo džiaugsmą, galime rinktis pesimizmą ir liūdesį – priklausomai nuo mūsų pasirinkimo ir reaguosime į išorinį pasaulį ir įvykius.

Nevaldomos emocijos gali užvaldyti, galime į jas įsijausti. Galime ir sąmoningai formuoti per mintis emocijas, kurios ugdys naujus jausmus ir vidinę būseną. Dažnai emocijos, deja, yra nevaldomos ir sunkiai suvokiamos. Kodėl? Todėl, kad per socializaciją mes išmokome jas slopinti, neigti ir slėpti. Nevaldomos emocijos tokiu būdu pradeda valdyti mus, tuomet tampame perdėtai emocingi.

Tai nereiškia, kad būti emocingu yra blogai – audringa reakcija gali būti įtakota temperamento ar tiesiog įpročio taip reaguoti, o išorinė ramybė ne visada reiškia aukštą dvasingumą ir vidinę ramybę. Visi žmonės išgyvena emocijas, jos yra žmogaus patirties dalis, per jas žmogus suvokia savo patirtį. Svarbiausia – jas pilnai išgyventi ir suprasti, nes nesuvokęs savo patirties, neišgyvenęs pilnai visų patirties emocijų, žmogus vėl ir vėl prie jos sugrįš.

Emocija yra tai, kas suteikia minčiai jėgą, todėl tai, kas įvyks su žmogumi artimiausiu metu, bus jo emocinės būsenos atspindys. Būtent emocija suteikia minčiai impulsą, ypač jei ta emocija stipri ir ilgalaikė, perauganti į jausmus – teigiamus ar neigiamus. Būti laisvu nuo emocijų nereiškia jų neturėti, tai reiškia laisvę tas emocijas išgyventi (neslopinti) ir suprasti, suvokti išgyventų emocijų patirtį ir pritaikyti ją savo gyvenime.

Ramios emocijos ateina iš žinojimo, kad mūsų būsena ir jausmai yra mūsų pačių (sąmoningai arba ne) pasirinkti. Kai dėl savo piktų reakcijų kaltiname kitus žmones, mes tarsi duodame jiems leidimą valdyti mūsų emocijas. Kritinėse situacijose mes mokomės, ir kiekvienas, pažvelgęs į savo praeitį, patebės, kad į daugelį anksčiau erzinusių aplinkybių jis jau reaguoja ramiai – tai tobulėjimo rezultatas.

Emocinė laisvė ateina tuomet, kai laisvai išgyvename savo emocijas, jas suprantame, bet atsisakome pasiduoti į jas sukėlusias reakcijas – mintis ir elgesį, paprastai tariant, nervuotis reiškia pasiduoti emocijoms. Išgyventi reiškia išjausti ir suvokti pilnai, bet ne gromuluoti mėnesiais ar metų metais tas pačias mintis, sukeliančias neigiamas emocijas arba savo elgesiu jas provokuoti. Beje, aplinkinių demonstruojamas neigiamas elgesys ar emocijos gali rodyti, kad jiems trūksta dėmesio ar meilės..

Jei neigiamos emocijos atsiranda bendravime, paklauskime savęs – ar priimame žmones tokius, kokie jie yra, kodėl taip reaguojame ir ko galime pasimokyti iš šios situacijos ir žmogaus? Pasijutę įžeisti ar išduoti, daugelis žmonių tampa uždari, taip atsiribodami nuo galimo skausmo bendravime. Tuo pačiu jie paskęsta neigiamose emocijose, ir tai dar labiau pasunkina bendravimą.

Tuo tarpu skaudinantis elgesys dažnai ateina iš baimės būti patiems įskaudintiems, ir taip kuriama ydingo bendravimo grandinė. Jei atsidūrėme emocinės krizės būsenoje, stenkimės nusiraminti ir atsipalaiduoti. Ar pastebėjote, kad vienas suirzęs žmogus gali neigiamai paveikti daugelį kitų, lygiai kaip ir vienas gerai nusiteikęs žmogus gali padaryti didžiulę teigiamą įtaką daugeliui? Todėl vaduokimės iš neigiamų emocijų sąmoningai! Kaip?

Raminkime protą – tam padės meditacija. Mintys visada yra lydimos emocijų, todėl pakeiskime liūdną mintį, ir išnyks liūdna emocija. Tam puikiai padės afirmacijos – tai nėra bandymas, kaip gali pasirodyti, patikėti tuo, ko nėra – tai teiginiai, keičiantys įsitikinimus ir pasaulėžiūrą. Tam, kad afirmacijos būtų veiksmingos, jos turi būti paremtos atitinkama emocija – ji sustiprina mintį. Tuomet afirmacija taps aformacija, t.y., įgaus norimą išraišką.

Kai žmogus išmoks valdyti savo emocijas ir taps emociškai laisvas, jis išvystys aukščiausias žmogiškas savybes – atjautą, altruizmą, supratimą, vienybės pojūtį. Kaip teigia Č.Ledbiteris, šios aukštos emocijos turi spalvą – skaidriai žalią su mėlynais atspalviais. Žemos emocijos išreiškiamos tamsiomis, purvinomis spalvomis, tai pilkai rudi, raudonai rudi ir kiti tamsūs atspalviai – tai jau fiksuoja specialūs aparatai, fotografuojantys žmogaus energetinį lauką.

Visos neigiamos emocijos rodo, kad esame nutolę nuo savo “aš“ ramybės (ir kūrybinio) centro. Emocijos užfiksuoja mus laike ir erdvėje, jomis mes manifestuojame savo vidinę būseną, tai tarsi kuras, kuris padeda išreikšti save. Jei norime kurti, pirmiausia turime turėti mintį ir impulsą – emociją. Todėl… reiškime save maksimaliai pozityviai – juk tokie esame iš prigimties 🙂 .

Nestiprinkime emocijomis negatyvių minčių, nes viskas, ką mes transliuojame su stipria emocija, grįžta pas mus sustiprinta jėga. Sąmoningai rinkimės geras ir gražias mintis ir nuoširdžiai stiprinkime jas šiltomis emocijomis – ar galite įsivaizduoti, koks tuomet bus gyvenimas?. 😀 Ką jūs apie tai manote?

Reklama

4 mintys apie „Apie emocijas“

  1. Kaip rinktis tas mintis kai jos kyla spontaniškai, nevaldomai. Be to, labai dažnai pirma kyla emocija ir tik po to mintis. Žinoma gali sąmoningai prisiversti apie kažką galvoti, bet dažniausiai stiprios emocijos kyla konkrečioje situacijoje, o ne tada kai tu sėdi ramiai vienas ir galvoji ką man čia sugalvot. Emocijos nebūtinai seka mintis; aš galiu akimirkai pagalvot kad galiu ką nors nužudyti, ir tai viskas; arba apsėstas depresijos galiu prisiversti galvoti apie gėri ir grožį – greičiausiai tai nepadės.
    .. o ir galvoti gali tik apie tai ką esi patyręs, matęs, ką supranti; mintys ateina iš išorės, jas gali kas nors primesti, todėl nerealu kad per mintis galėtum save pakeisi (atrasi).
    Kokios gi tos gerosios mintys? Apie ką galvoti žmogui kuris nekenčia gėlių? Būna vienas juokiasi o kitas niršta – nors situacija ta pati.

    Aš už sąmoningumą. 🙂

    Patinka

  2. Labas, Vaidots 🙂

    Ir aš už sąmoningumą 🙂 . Nereikia slopinti, slėpti ar neigti savo emocijų, ar kažkaip dirbtinai kurti – jas reikia mokytis suprasti ir išgyventi. Sąmoningumas ir reiškia – suprasti, kas ir kodėl vyksta.
    O kai slopiname, neigiame (dėl socializacijos tai darome nuo vaikystės), tai ir vaikštome su vidine įtampa, kuri gali visaip pasireikšti.. O emocija ir yra TAI, per ką mes galime suprasti save – tai neįvyksta per akimirką, tam reikia sąmoningai skirti laiką.

    Jei mintys ateina iš išorės, jas primeta, tai tik reiškia, kad žmogus nėra sąmoningas, jis yra valdomas išorės. TIK per mintis ir galime save keisti. Sąmoningumas yra aktyvi sąmonė, tik sąmoningai galime keisti savo mintis. Tiesiog būtų įdomu, jei parašytumėte, kaip jūs suprantate sąmoningumą. Gal mes šnekame apie tą patį, tik iš kito taško? 🙂

    Taip, sutinku, kad stiprios emocijos kyla tam tikroje situacijoje, bet tos emocijos ir yra mūsų vidinės būsenos išraiška – juk sutinkate (apie tai ir parašėte), kad žmonės skirtingai reaguoja į tą pačią situaciją – kas vienam atrodo tragedija, kitam tėra lengvai išsprendžiamas klausimas? Ta skirtinga reakcija ir yra dėl skirtingos vidinės žmonių būsenos.

    Galime svarstyti labai plačiai – aš parašiau apie tai, ką supratau ir išgyvenau. Galiu tik viena tvirtai pasakyti – kiekvieną sunkią situaciją turime išjausti, išgyventi ir padaryti išvadas iš tų išgyvenimų, kitaip mes vėl ir vėl jas kursime tų pačių negatyvių minčių ir emocijų pagalba. Dar supratau, kad teigiamos mintys ir emocijos išties pagreitina bet kokių tikslų įgyvendinimą 🙂 .

    Kokios geros mintys? Visos, kurios suteikia geras emocijas 🙂 . Kad mintys kuria mūsų gyvenimą, jau seniai įrodyta, todėl jau niekas neabejoja, kad blogomis mintimis nieko gero sukurti tikrai neįmanoma. Gyvenimas yra valdomas procesas, o valdymo variantai yra du: patys valdome savo gyvenimą, arba mus valdo (tas pats liečia ir emocijas) 🙂 .

    Patinka

  3. Labas vakaras :). Taip daug kartų taip nutinka, kad tenka atsitrenkti į tą pačią sieną ir bandyti ją nugriauti savo svoriu (slopinti emocijas) bet galima iš tos sienos tiesiog ištraukti apatines plytas (sąmoningai suprasti savo emocijas) ir iš sienos beliks prisiminimas. Na tikrai tam tikri įvykiai žmogų seka visur, svarbu kaip į juos reaguosime. taip emocijos kartais tampo mus, bet supratę jas valdome MES.

    Patinka

  4. Labas, Vytai 🙂 Smagu matyti 🙂 .
    Geras palyginimas su plytomis 🙂 !! Visi, matyt, esame tą emocijų vedžiojimą, tampymą patyrę 😉 , svarbu tai suprasti, kitaip visą gyvenimą galima taip paskui jas ir pravaikščioti..

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s