Apie rūgščių ir šarmų pusiausvyrą

Kad būtume sveiki, tai labai svarbu žinoti. Žinome apie dirvos pokyčius, maisto chemizavimą, ydingus maisto paruošimo būdus, bet kaip visa tai tiesiogiai veikia mūsų sveikatą? Žmogus yra biologinė būtybė ir yra tiesiogiai susijęs su natūralia aplinka, jis yra priklausomas nuo gamtos. Daugelis specialistų jau tvirtina, kad daugelio civilizacijos ligų priežastis yra pažeista organizmo rūgščių – šarmų pusiausvyra. Kaip tai atsitinka?

Mūsų maiste, be angliavandenių, baltymų ir riebalų yra įvairių mineralinių medžiagų. Jos sudaro apie 4 procentus kūno svorio ir skiriamos į dvi kategorijas: sudarančios šarminius ir sudarančios rūgštinius junginius. Ląstelių medžiagų apykaitų produktai yra rūgštys, o mūsų organizmo vidiniai skysčiai, išskyrus skrandžio rūgštį, yra silpnai šarminiai. Žmogui gimus jo kraujo rūgštingumas yra 7,45 pH. Net nežymus vidinių skysčių nukrypimas nuo šių rodiklių ( 7,35-7,45 pH ) sukelia sveikatos sutrikimus – prasideda organizmo rūgštėjimas – acidozė – kai pH mažesnis nei 7,35.

Visų maisto produktų paskirtis – suteikti organizmo gyvavimui reikalingas maistines medžiagas ir energiją. Pagrindinis skirtumas tarp tinkamų ir netinkamų organizmui maisto produktų yra tame, kiek ir kokių organizmui kenksmingų atliekų susidaro įsisavinant šiuos maisto produktus. Ląstelių veiklos šalutinių produktų susidarymas yra natūralus procesas. Svarbu, kad susidariusios atliekos būtų pašalintos ir nesikauptų. Nepašalintos iš organizmo atliekos kaupiamos įvairiose kūno vietose, susidaro rūgštinės atliekos – šlakai, nuodijančios organizmą.

Sveikame žmogaus organizme medžiagų apykaita vyksta be jokių sutrikimų. Perdirbtos maisto medžiagos virsta organizmo statybinėmis medžiagomis ir kartu su deguonimi aprūpina kaulus, raumenis ir organus, taip pat atnaujina ląsteles. Medžiagų apykaita palaiko organizmo gyvybingumą ir energiją. Apykaitos metu susidarę šlakai išskiriami arba iškvėpiami. Renkantis maisto produktus, turėtume atsiminti: šarminės medžiagos neutralizuoja rūgštines atliekas ir valo organizmą, rūgštinės – sudaro sąlygas organizmo rūgštėjimui ir rūgštinių atliekų kaupimuisi.

Rūgštinio ir šarminio maisto sąvokos dažnai klaidingai siejamos su produktų skoniu. Pavyzdys – citrina – nors jos sudėtyje esančios organinės rūgštys suteikia rūgštų skonį, citrina priskiriama prie šarminių produktų. Chemikas, sveiko gyvenimo būdo propaguotojas T.Laucevičius aiškina, kad produkto rūgštingumas ar šarmingumas nustatomas tiriamą maisto produktą sudeginus ir ištyrus pelenus. Tai atitinka maistinių medžiagų įsisavinimo procesą ląstelėse, kuriam vykstant prisijungiamas deguonis, arba maistas “sudeginamas“. Pagal tai, kokios mineralinės medžiagos – sudarančios šarminius ar rūgštinius junginius – lieka pelenuose, maistas ir priskiriamas prie šarminių ar rūgštinių.

Šarminantys produktai yra švieži daržovės ir vaisiai (raudonieji kopūstai, šparagai ir rauginti kopūstai – silpnai rūgštiniai), šviežios sultys, riešutai, medus, rudas cukrus, džiuvėsiai, jogurtas, liesas pienas, pasukos, nenugriebtas pienas, kefyras, kai kurie sūriai. Rūgštinių produktų sąrašas gausesnis – tai mėsa ir jos gaminiai, žuvis, produktai iš baltų miltų, duona, riebūs pieno produktai, vištos kiaušiniai, alkoholis, kava, saldumynai, baltas cukrus. Matome, kad išlaikyti normalią rūgščių ir šarmų pusiausvyrą nėra lengva – dažniausiai valgome tai, kas rūgština organizmą.

Organizmo rūgštėjimą lemia ne tik mitybos įpročiai. Šlakų pašalinimas iš kūno priklauso ir nuo mūsų judėjimo intensyvumo, taip pat nuo pakankamo deguonies kiekio. Judėjimas, prakaitavimas, grynas oras, švarus geriamas vanduo – puikūs būdai rūgštinių atliekų šalinimui. Dažnai kūno medžiagų apykaita trikdoma vartojant vaistus, taip pat ją alina fizinis bei nervinis stresas. Stresinėse situacijose per trumpą laiką sudeginama daugiau maistinių medžiagų ir susidaro daugiau atliekų, nei organizmas gali pašalinti – todėl stresas didina rūgštėjimą ir gali sukelti ligas.

Ligų, sukeltų organizmo rūgštėjimo, nevardinsiu – sąrašas tikrai ilgas. Paminėsiu tik svarbų faktą: mokslininkai įrodė, kad visų ligų atvejais organizme nustatomas rūgščių perteklius. Kiekviena liga, pradedant sloga ir baigiant rimtomis ligomis, prasideda peržengus tam tikrą ribą, kai organizmas negali susidoroti su besikaupiančiomis rūgštinėmis atliekomis ir nebelieka rezervų priešintis laisviesiems radikalams.

Kaip “nesurūgti“? Pirmiausia – žinoti, kas ir kaip kenkia mūsų organizmui ir elgtis taip, kad būtume sveiki ir žvalūs. Geros sveikatos, žvalumo ir ilgaamžiškumo pagrindas – rūgštinių atliekų neutralizavimas ir pašalinimas iš organizmo. Taigi, kad mūsų sielos ir dvasios buveinė būtų švari, turime ir sveikai bei subalansuotai maitintis, ir pakankamai judėti ir gerti skysčių, ir būti kuo dažniau gryname ore, ir “švarinti“ savo mintis, ir būti saikingi.. Vėl ir vėl – skirkime laiko sau, būkime atidūs sau 🙂 ..

Reklama

13 minčių apie „Apie rūgščių ir šarmų pusiausvyrą“

  1. Labas, Ruvi,

    Super, labai naudinga informacija. Ačiū, kad daliniesi!
    Kaip suprantu užtenka pasidaryti kraujo tyrimą ir turėtų nustatyti organizmo rūgštingumą? Negalvojau, kad tiek daug priklauso nuo šarmo ir rūgšties pusiausvyros. Galbūt yra ypač šarminių maisto medžiagų?

    Linkėjimai,
    Saulius

    Patinka

  2. Labas, Sauliau 🙂
    Galima ir tyrimą, o galima ir pagal Ajurvedą – jei ryte atsikėlus ant liežuvio yra ryškių apnašų – organizmas jau nesusidoroja su šlakais..
    Sekantį kartą parašysiu, kaip tai sureguliuoti – daugiau vandens gerti, daugiau šarminančių produktų, gal dienelę papasninkauti – ir viskas labai greitai atsistato. Organizmas tikrai labai “stengiasi“ atsikratyti šlakų – jei tik mes patys netrukdom 😉 .

    Patinka

  3. Nespėjau komentaro parašyti, o jau ir atsakymas! 😀 Ryt ryte pažiūrėsiu į liežuvį, kiek prisimenu iš anksčiau, apnašų būdavo… Slapta tikėjausi, kad bus tęsinys. 🙂 Kokia laimė, kad organizmas visada veikia mūsų labui.

    Patinka

  4. Tai kad buvau prie kompiuterio 🙂
    O dėl dėmesio savo sveikatai – tai tikrai labai svarbu – kartas nuo karto pasidaryti “profilaktikas“ 😉
    Ajurvedos diagnostika yra puiki ir paprasta, o jei nėra įgūdžių ja naudotis – naudinga ir profilaktiškai pas medikus apsilankyti 🙂

    Patinka

  5. Labas, Padėka 🙂
    Stiprūs gėrimai – alkoholis? Vienareikšmiškai tai yra nuodas žmogui. Žmonės sugalvojo daugybę keisčiausių pateisinimų alkoholio vartojimo “naudingumu“.
    Šia tema vis kaupiuosi parašyti, nes perskaičiau labai daug medžiagos ir rimtų studijų. Kaip teigė vienas žymiausių blaivybės propaguotojų akademikas F.Uglovas, alkoholis gali būti naudojamas tik tinktūrų, ištraukų iš augalų pavidalu (lašais) , kaip dezinfekuojanti priemonė, kaip konservuojanti.. ir viskas – tada tai vaistas. O kad tai gali būti maistas.. tikrai ne.
    O visi kiti mitai apie 50 gramų konjako ar taurę gero vyno – tai mitai, kuriuos paskleidė alkoholio biznio atstovai. Jų užsakymų paskleista labai daug melagingų “tyrimų“..
    Bet juk esame mąstantys žmonės.. Taigi – ir mūsų teisė rinktis – nuodytis ar ne 🙂

    Patinka

  6. Labas, Tomai 🙂
    Smagu, kad turime dar vieną bendramintį 🙂
    Ačiū už gerus žodžius 🙂 Ne, manęs Facebooke nėra, nors ateina ir iš ten žmonių – kažkas paskelbia nuorodą. Prisipažinsiu, kad ir nemoku ten “atsirasti“, o ir laiko tam negaliu skirti 😦 .. 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s