Rūgštys ir šarmai mūsų mityboje

Po rašinio apie rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme gavau keletą laiškų su prašymu pratęsti šią temą. Klausimų daug: ar tikrai mūsų sveikata priklauso tik nuo rūgščių ir šarmų pusiausvyros, kodėl ji sutrinka, ar tikrai pradedame tukti ir sirgti, kai ji sutrinka, kokiomis dietomis galima atstatyti šią pusiausvyrą? Ir, žinoma prašymas paskelbti kuo platesnį šarminių ir rūgštinių maisto produktų sąrašą.

Kai mokiausi, teko išklausyti bendrą medicinos ir dietologijos kursą. Todėl suprantu, kaip tai yra rimta ir svarbu, ir kiekvienam, turinčiam rimtų sveikatos sutrikimų, patarčiau kreiptis būtinai ir į dietologą. Bendri patarimai šioje srityje yra tiesiog žinios, padedančios suvokti esmę ir ieškoti konkrečių sprendimų. Kiekvienas žmogus yra unikalus tik su jam būdingais, specifiniais organizmo ypatumais ir tam, kad juos suprastume, specialisto patarimas kartais būtinas.

Taip, medicininių tyrimų išvados vienareikšmiškos: rūgščių ir šarmų pusiausvyra organizme yra sveikatos rodiklis. Sveiko žmogaus vidinės terpės santykis sudaro apie 20 proc. rūgščių ir 80 proc. šarmų. Mūsų medžiagų apykaitos sveikam funkcionavimui toks subalansuotas rūgščių ir šarmų santykis yra labai svarbus: tuomet gerai funkcionuoja ir medžiagų apykaita – mes esame energingi ir sveiki.

Ir, atvirkščiai – kai organizmo vidinės terpės rūgštingumas padidėja, jis tampa mažiau atsparus: pradedame sirgti, pasidarome nervingi, tunkame. Ilgai trunkantis padidėjęs organizmo rūgštingumas gali sukelti ir rimtus sutrikimus bei ligas. Kokiu būdu “užrūgštiname“ organizmą? Medikai teigia, kad tai įvyksta dėl nesubalansuotos mitybos, žalingų įpročių, nepakankamo judėjimo ir organizmo aprūpinimo deguonimi, ir dėl streso. Paprasčiau tariant, neteisingai maitinamės, per mažai judame, pernelyg nervuojamės ir lengvabūdiškai žiūrime į žalingus įpročius.

Dėl neteisingo rūgščių-šarmų balanso sutrinka gyvybiškai svarbių medžiagų apykaita – susidaro tam tikros nuosėdos ir atliekos, kurių organizmas nesugeba pašalinti. Tradicinė medicina naudoja sąvoką “šlakai“ šioms neįsisavintoms medžiagoms įvardinti. Prie kenksmingų šlakų priskiriami šlapalas, šlapimo rūgštis, fenolis, endolas, negyvi kraujo kūneliai ir kt. Šlakais dar vadinamos nuodingos medžiagos, kurios per maistą ar kvėpavimo metu patenka į organizmą ir nepašalinamos.

Didelio rūgščių kiekio mūsų organizmas neutralizuoti negali, todėl padidėja vidinės organizmo terpės rūgštingumas, t.y., rūgštys neskaidomos, o kaupiamos jungiamajame audinyje ir tarpląsteliniame skystyje druskų pavidalu. Pagrindinė tokių pakitimų priežastis – neteisinga mityba, šiandien ji dažnai yra “rūgšti“. Valgome per daug baltymų, cukraus, riebalų, taip pat daug termiškai apdoroto, su cheminiais priedais maisto.

Tam, kad palaikytume optimalų rūgščių-šarmų balansą, maisto santykis turėtų būti maždaug vienas trečdalis rūgštinių ir du trečdaliai šarminių maisto produktų. Beveik kiekvienas, atidžiau pažiūrėjęs į savo mitybą pamatys, kad joje dominuoja rūgštiniai produktai. Tam, kad “atsektume“, ar teisingai maitinamės, labai naudinga kelias savaites užsirašyti, ką ir kiek valgome, o paskui atitinkamai koreguoti savo mitybą.

Dabar žvilgtelėkime į rūgštinio ir šarminio maisto lenteles. Pradėkime nuo mėsos – bet kokia mėsa (taip pat žuvis) yra rūgštinis maistas, ypatingai subproduktai (pvz., kepenys). silpniausiai rūgštinis – liesas kiaulienos karbonadas. Apskritai, mėsą patariama valgyti 2-3 kartus į savaitę, dideliems megėjams – kartą į dieną ir nedidelį kiekį. Tyrimais yra nustatyta, kad vienas trečdalis suvalgytos mėsos organizme tiesiog rūgsta ir genda dėl pernelyg didelių suvalgomų kiekių.

Duonos gaminiai taip yra rūgštiniai, o šarminiai yra džiuvėsėliai ir džiovinta duona. Miltai ir kruopos – visi rūgštiniai, silpniau rūgštiniai yra grikiai, avižiniai dribsniai, rugiai ir nemalti kukurūzai, stipriai rūgštiniai – kukurūzų dribsniai. Miltiniai gaminiai (makaronai), konditeriniai gaminiai, ypač saldinti cukrumi taip pat yra rūgštiniai. Vištos kiaušiniai – stipriai rūgštiniai.

Pieno produktai – jogurtas, liesas pienas, pasukos, nenugriebtas pienas, kefyras ir kai kurie fermantuoti sūriai (pvz., olandiškas) yra šarminiai, o varškė ir varškiniai sūriai yra rūgštiniai. Visi riebalai, aliejai ir baltas cukrus – rūgštiniai. Tuo tarpu medus ir rudas cukrus yra šarminiai. Visi riešutai taip pat yra šarminiai.

Visi vaisiai, o taip pat ir džiovinti yra šarminiai. Labiausiai – džiovintos figos ir razinos, bananai, kivi, apelsinai, trešnės, vyšnios, obuoliai ir t.t.. Daržovės – taip pat beveik visos, išskyrus šparagus, raudonuosius kopūstus ir raugintus kopūstus. Labiausiai šarminiai – špinatai, burokėliai, svogūnai, lapinės salotos, bulvės ir t.t..

Gėrimai – visos daržovių ir vaisių šviežiai spaustos sultys yra šarminės (išskyrus kelias rūgštines daržoves). Kava ir juoda arbata, kaip ir visi gazuoti gėrimai – rūgštiniai. Žalioji arbata ir negazuotas mineralinis vanduo – šarminiai. Nikotinas ir alkoholis taip pat didina organizmo vidinės terpės rūgštingumą.

Kaip nustatyti rūgšties perteklių organizme? Pirmiausia – viršsvoris, dažni susirgimai, bėrimai, celiulitas, beprasidedančios chroniškos ligos, prislėgta nuotaika – simptomų gali būti įvairių. Reikėtų stebėti savo mitybą, kad suprastume, ar nedominuoja rūgštiniai produktai. Tai nėra taip paprasta, nes ir termiškai ar daug kartų apdorotas, ir su cheminiais priedais, ir neteisingai pagamintas maistas taip pat sukelia rūgščių-šarmų disbalansą. Be to, reguliuodami šį balansą, turime gauti ir visas reikalingas organizmui maistines medžiagas.

Paprasčiausias būdas nustatyti rūgščių perteklių – vaistinėje įsigyti juosteles, nustatančias rūgštinį-šarminį šlapimo rodiklį. Jei yra rimti sveikatos sutrikimai – kreiptis į dietologą. Jei turite didelį norą ir stiprią valią – susirinkus visą informaciją, imtis pačiam balansuoti savo mitybą. Tam reikia nuoseklumo ir stipraus motyvo, kitaip tai tebus laikinas efektas. Jei tai įveikiame – organizmas išsivalo ir mes atgauname natūralų gebėjimą pajusti, kokio maisto kada organizmui reikia.

Todėl sekantį kartą – apie dietas – kodėl jos vistik dažniausiai nesėkmingos, o rezultatas – trumpalaikis? Visiems sveikatos ir dėmesio tam, ką valgome 🙂 !

Reklama

6 mintys apie „Rūgštys ir šarmai mūsų mityboje“

  1. Labas rytas, Ruvi,

    Didelis ačiū, čia kaip tik ta informacija, kurios man reikėjo. Kaip suprantu būtina valgyti pakankamai daug (sąlygiškai) vaisių ir daržovių, kitu atveju rūgštingas organizmas praktiškai neišvengiamas.

    Linkėjimai,
    Saulius

    Patinka

  2. Labas, Sauliau 🙂
    Čia irgi reikėtų atsižvelgti į savo organizmą. Visada svarbiausias yra kiekis, paskui maisto kokybė. Jei žmogus nepersivalgo ir valgo įvairų kokybišką maistą, atsižvelgdamas į savo organizmo poreikius, tai viskas bus gerai 🙂 .
    Kai žmogus valgo sąmoningai, jis išmoksta suprasti, ko jo kūnui reikia.
    O susirgus ir įvairiose klinikose, kur žmonės nori sulieknėti, pradžioje taiko būtent šarminę dietą (su nedideliu kiekiu rūgštinių produktų), taikomas badavimas, kol organizmas susitvarko – apie tai rašė dar P.Bregas 🙂 .

    Patinka

  3. Laba diena,
    labai sudomino tas straipsnis. Esu storulka, nuo vaikystes kamuoja padidejęs rūgštingumas… visokių teorijų ir varijantų esu pabandžius, bet, kad visa esmė organizmo rūgštėjime, tai dar nedaėjo…

    Pagarbiai
    birute

    Patinka

    1. Laba diena, Birute 🙂

      mes daug ko nežinome apie savo organizmą.. Bet kai susirenkame visą įmanomą informaciją, galime daryti išvadas ir taisyti situaciją nesikankinant ir nesiimant kažkokių drastiškų priemonių. Rūgščių-šarmų balanso teorija remiasi daug dietologų, galite paieškoti papildomos literatūros.

      Man taip pat buvo lyg iš “niekur“ priaugę keli kilogramai, kurių jokiomis dietomis negalėjau atsikratyti. Peržiūrėjau, ką valgau, kiek, ir pasidaro viskas aišku 🙂 . Dabar jei parbėga tie kilogramai (būna visko), tai labai greitai jų atsikratau tiesiog pakeitus mitybą. Kažkokiu stebuklingu būdu vis “grįžta“ tie produktai, kurie ir rūgština, ir augina svorį 🙂 .

      Tiesiog reikia daugiau atidumo, dėmesio savo mitybai 🙂 . Sėkmės jums, Birute 🙂 .

      Patinka

  4. Keista skaityti, kad vaisiai darzoves yra sarminiai. Šioje schemoje nurodomas maisto produktų rūgštingumas. Dešinėje nurodytas pH dydis. Neutralių produktų pH yra 7. Kuo pH mažesnis, tuo didesnis rūgštingumas.
    Obuoliai 3,30 – 4,00
    Šparagai 6,00 – 6,70
    Bananai 4,50 – 5,20
    Balta duona 5,00 – 6,20
    Kopūstai 5,20 – 6,80
    Morkos 5,88 – 6,40
    Sūris „Camembert“ 7,44
    Kiaušiniai 6,58
    Medus 3,70 – 4,20
    Pienas 6,40 – 6,80
    Rudieji ryžiai 6,20 – 6,80
    Makaronai (spagečiai) 5,97 – 6,40
    Braškės 3,00 – 3,90
    Bulvės 5,40 – 5,90
    Konservuotas tunas 5,90 – 6,20
    Pomidorai 4,30 – 4,90

    Patinka

  5. Labas, Linga,

    Ačiū už lentelę. Mano informacija – iš asmeninių konspektų. Pastebėjau, kad dabar tų lentelių labai daug ir kas keista – informacija skiriasi..

    Manau, svarbiausia yra suvokimas, kad rūgščių ir šarmų balansas organizme yra labai svarbus. Jei pradedame priaugti svorio, dažnai sirguliuoti – tai ženklas, kad šis balansas pažeistas, ir jį reikia reguliuoti. Tai visada padės padaryti gydytojas-dietologas.

    Mityba yra labai svarbi, nuo jos didele dalimi priklauso mūsų sveikata. Paradoksas tame, kad beveik visos šiuolaikinės mitybos tradicijos – nesveikos, “rūgštinančios“. Todėl ir turime šviestis, domėtis šia sritimi.

    Be to, rūgštinio ir šarminio maisto sąvokos dažnai klaidingai siejamos su produktų skoniu. Pavyzdys – citrina – nors jos sudėtyje esančios organinės rūgštys suteikia rūgštų skonį, citrina priskiriama prie šarminių produktų.

    Rūgštingumas ar šarmingumas nustatomas tiriamą maisto produktą sudeginus ir ištyrus pelenus. Tai atitinka maistinių medžiagų įsisavinimo procesą ląstelėse, kuriam vykstant prisijungiamas deguonis, arba maistas “sudeginamas”. Pagal tai, kokios mineralinės medžiagos – sudarančios šarminius ar rūgštinius junginius – lieka pelenuose, maistas ir priskiriamas prie šarminių ar rūgštinių.

    O daržovės ir vaisiai (žinoma, užauginti natūraliai ir nepurkšti chemikalais) – visada sveikatos šaltinis. Yra tik keletas daržovių, kurių nerekomenduojama daug valgyti, pvz, rūgštinių ar pupelių.

    Ačiū, Linga, kad pasidalinote savo informacija – manau, kiekvienas žmogus, besidomintis šio klausimu, visuomet pasigilins žinias savarankiškai arba pasitars su specialistu.

    Štai dar viena lentelė: http://www.tvirtas-kunas.lt/sportas-sveikata/fitnesas/mitybos-abc/rugstinantys-arba-sarminantys-produktai

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s