Nepilnavertiškumas..

Manoma, kad yra kelios pagrindinės žemo savęs vertinimo priežastys. Pirmoji, labiausiai nepilnavertiškumą įtakojanti priežastis – kaltės jausmas, suformuotas mūsų tėvų dar mūsų vaikystėje. Jis atsiranda, kai tėvai lygina savo vaiką su kitais vaiko nenaudai, kai vertinamas ne vaiko elgesys, o vaikas, ir tai įvardinama žeminančiais “blogas, žioplas..“. Arba kai trokštama, kad vaikai išpildytų suaugusiųjų nerealizuotas svajones.

Nepilnavertiškumą skiepija per daug griežti ir valdingi tėvai, vaiko iniciatyvos slopinimas, taip pat ir žemai save vertinantys tėvai. Antroji žemo savęs vertinimo priežastis – visuomenės įtaka, kai pateikiami siekiamybių “standartai“, kurie dažnai yra nerealūs ir beprasmiški. Tai gali liesti išvaizdą, statusą visuomenėje, aukštos padėties “privalomus“ atributus.

Trečioji priežastis – nesėkmės ir klaidos gyvenime, po kurių padarome žeminančias save išvadas – skaitome save nevykėliais, negabiais, nelaimingais.. Gali būti ir kelios žemo savęs vertinimo priežastys, kurios gali pradėti įtakoti mūsų elgesį. Nepilnavertiškumas turi daug formų ir pasireiškimų, kurie leidžia išsisukti nuo nemalonių situacijų. Tai tarsi alibi, leidžiantis laikinai išvengti susitikimo su realybe ir paslėpti nepasitikėjimą savimi. Ilgainiui toks elgesys tampa įpročiais, kurie pradeda valdyti gyvenimą.

Psichologai išskiria kelis pagrindinius menkai save vertinančio žmogaus įpročius. Pirmasis – dėmesio ir pritarimo būtinybė. Tokiems žmonėms būtina nuolat girdėti, kad jie viską daro gerai ir teisingai, kad jie vertinami ir suprantami, yra gražūs, mylimi ir gerbiami. Antrasis įprotis – skundai ir kaltinimai. Kaltinami kiti ir skundžiamasi jais, nes nepriimamas faktas, kad patys atsakome už tai, kas su mumis vyksta. Žeminant ir kaltinant kitus, tarsi sustiprinama savo paties padėtis.

Trečiasis žemai savęs vertinančio žmogaus įprotis – perdėtas pataikavimas sau. Tokie žmonės jaučiasi nuskriausti ir stengiasi patenkinti visus savo įgeidžius: persivalgo, svaiginasi arba rūko, taip kompensuodami savęs neigimo jausmą. Toks elgesys laikinai atitolina realybę ir didėjantį pasikeitimų poreikį. Ketvirtasis įprotis – savęs gailėjimas. Dėl savo priklausomo charakterio nuolat pritraukiami žmonės, kurie žemina ir skaudina.. ir tokiu būdu vaidinamas amžinas pasigailėjimo vertas nelaimėlis.

Penktasis įprotis – “kaukių“ keitimas. Žemai vertinantys save žmonės nenori aplinkiniams parodyti savo įsivaizduojamo menkumo, todėl dažnai prisidengia kaukėmis: garsiai kalba, juokiasi, giriasi, elgiasi familiariai, kartais iššaukiančiai.. Šeštasis tokių žmonių įprotis – sunkus bendravimas, nes jie “įsikabina“ į žmonės, reikalauja daug dėmesio, yra kritiški, užsispyrę ir net agresyvūs.. nė vienas iš šių bruožų nepadeda bendrauti.. Septintasis įprotis – atidėliojimas ir delsimas. Dėl nepasitikėjimo savimi ir baimės padaryti klaidų žmogus nedaro visai nieko arba atideda kažkokią veiklą vėlesniam laikui.

Ir paskutinis, išskirtinis įprotis – niūrios mintys ir dažnos depresijos, galinčios pereiti į kraštutines formas.. Nesunku pastebėti, kad visų šių įpročių bendras bruožas – aukos vaidmuo. Kuo toks žmogus beužsiimtų, jis pasirenka aukos vaidmenį. Auka nuslopina savo vidinį potencialą, paklusdama aplinkybėms. Jei jau pastebime keletą tokių įpročių savo gyvenime ir matome, kad tai sisteminis elgesys, reikėtų susimąstyti ir pradėti daryti žingsnius link teigiamo savęs vertinimo.

Teigiamas savęs vertinimas – tai sėkmingo ir laimingo gyvenimo pamatas, pilnavertiškumo pojūtis. Tai ne egoizmas, o savo unikalumo suvokimas. Nėra pasaulyje absoliučiai identiškų žmonių, todėl nėra į ką lygiuotis ir negali būti jokių siekiamybių standartų. Kiekvienas žmogus yra unikalus ir jo gyvenimo kelias yra unikalus ir tam visai nėra reikalo savo gabumais ir pasiekimais stulbinti aplinkinius.

Noras padaryti aplinkiniams įspūdį daro mus nuo jų priklausomais ir žemina mūsų savimonę. Jei norime būti laisvi, turime pradėti vertinti save teigiamai (nes unikalumas jau yra teigiama savybė), kitaip, bėgant metams, savęs vertinimas dar sumažės ir atsidursime tarp žmonių, sėdinčių vienatvėje ir savęs besigailinčių.. Ar gali būti auka laiminga?

Metodikų, žadinančių teigiamą savimonę, yra nemažai – tereikia didelio noro keistis. Teigiamai vertinantis save žmogus yra Kūrėjas, jis pats kuria savo gyvenimą. Kūrėjas – laimingas 🙂 .. Auka – ne.. Ir kiekvienas visada galime pasirinkti vieną iš šių vaidmenų 🙂 . Kaip jūs manote?

Reklama

16 minčių apie „Nepilnavertiškumas..“

  1. Daug informacijos ir gera klasifikacija. Tik truputį struktūros trūksta, jei norima greitai peržvelgti 🙂

    Manau, kad pasitikėjimas savimi negali būti tiesiog teigiamas mąstymas apie save. Jis turėtų remtis kažkokiais konkrečiais dalykais. Pvz., giliu įsitikinimu, kad jis pats yra savo likimo kalvis. Bet iš kur gauti tokį įsitikinimą? Reikia, kad jį remtų kažkokie faktai.

    Tarkim dažnai tenka sutikti rekomenduojamą moto „visada sakyti ir mąstyti „aš galiu““. Bet kas bus, jei nepavyks pirmą kartą, antrą kartą, galų gale dvidešimtą kartą? Visas tas pasitikėjimas subliukš. Todėl kaip ir visur gyvenime, reikia pradėti viską po truputį, nes jei pasiseks mažuose dalykuose kartelį ir dar kartelį, galų gale jau turėsime tikėjimą, kad mes galime, net jei ir nepavyksta iš pirmo karto.

    Patinka

  2. Labas, Povilai 🙂
    Sutinku su tavo nuomone. Pasitikėjimą savimi reikia ugdyti palengva. Teigiamas savęs vertinimas – pagrindas pasitikėjimui savimi. Net jei nepasiseka, jei pozityviai save vertini, tai bandai dar kartą 🙂
    Povilai, aš sąmoningai trumpinu ir paprastinu tekstus, kad jie būtų kuo suprantamesni. Vengiu akademiškumo ar sudėtingų formuluočių, stengiuosi perteikti esmę. Kas susidomės – ieškos savarankiškai papildomos medžiagos. Mane taip mokė ir aš manau, kad tai pats tinkamiausias būdas pažadinti žmogaus smalsumą ir spręsti savo problemas savarankiškai 🙂
    Ačiū už tavo mintis 🙂 🙂

    Patinka

  3. Šaunu! Vėl parodai viską kitaip. Visiškai teisingai – nepilnavertiškumas, jei ir kažkieno įtakotas – yra mūsų pačių nuomonė apie save! Tu labai gražiai tai parodei ir dar tai, kaip tokia nuomonė įtakoja mūsų elgesį ir bendravimą, visą gyvenimą. Privertė susimąstyti, ačiū 🙂

    Patinka

  4. Labas, Bagira 🙂 Tai ir norėjau pabrėžti – menka savimonė, žemas savęs vertinimas. Džiaugiuosi, kad pamatei tai, ką norėjau pasakyti 🙂
    Dar labai svarbu suprasti, kad tai galime bet kada pakeisti ir kad tai neturi nieko bendra su mūsų tikromis savybėmis – tai TIK klaidingas įsitikinimas 🙂

    Patinka

  5. Galime bet kada pakeisti? Ne pirmus metus domiuosi tokiais dalykais ir vis dar pataikau i tokius puslapius, tai turbut tikrai labai lengva pasikeisti tamstos nuomone, pikta kai zmones raso, tai ko neismano. Is patirties sakau, kad nelengva, tau atrodo, kad jau kazkiek pasikeitei, o is aplinkiniu suzinai, kad beveik nieko nepasikeitei. Bet straipsnis patiko, tik gal per daug tu savybiu nepilnavertiskumui apibudinti. 🙂

    Patinka

  6. Labas vakaras 🙂
    Nenorėčiau jūsų vadinti nepilnaverčiu, kaip prisistatėte..
    Matot, kartais viskas domėjimusi ir baigiasi. Daryti konkrečius žingsnius nėra lengva. Gal tikitės per greitų rezultatų?
    Įgauti pasitikėjimui savimi reikia laiko. Bet jei tikrai domitės, tai jau labai gerai – kai turite žinių, tai ir konkrečius žingsnius bus lengviau žengti. Linkiu jums sėkmės 🙂 ir ačiū už jūsų nuomonę.

    Patinka

  7. Atgalinis pranešimas: Nepilnavertiškumas « mop
  8. Oj Ruvi, kokia tu faina 🙂 Labai geras straipsnis. Radau nemažai dalykų kurių jau atsikračiau ir keletą kurie dar kartais sugrįžta. Būtų įdomu sužinoti apie tavo minėtas praktikas. Nes kaip ir viskas gerai, per pastaruosius porą metų gerokai dirbau su savim, tai kaip ir eliminavau dalį šitų bruožų. Liko tik kritiškumas, atidėliojimas, kartais išlenda pataikavimas sau.

    Povilai, jei nepasiseka 20ą kartą tai yra dar tokia taisyklė “jei darai kažką pastoviai ir tai neveikia, daryk kitką“ 🙂

    Nepilnavertis, jei atsikratytum to komplekso ar daugelio to komplekso bruožų kuriuos aprašė Ruvi, žinotum, kad nelabai svarbu ar žmonės mato tavyje pokyčius ar ne. Jei viduje jautiesi geriau ar jauti, kad kažkur pasistumėjai tai koks skirtumas ką mato ir galvoja kiti 🙂

    Ju pilnavertis pasitikintis savimi nepriklauso nuo kitų nuomonės apie save. Svarbu, kad jaustumeisi laimingas. O kaip atrodai kitų akyse tai vėl gi tik jų požiūris arba tas pats nepilnavertiškumo bruožas “kritiškumas“. Kuris dar blogiau pavirsta pavydu.

    Gerų švenčių visiems 😉

    Patinka

  9. Labas, mop 🙂 Kažkur.. pasimetė tas komentaras – keista 🙂
    O tiek rašiau.. Neatkartosiu tikrai 😦
    Džiaugiuosi, kad tu pajutai, apie ką aš čia 🙂
    Šiaip mano pagrindinis ir pradinis darbas su savimi ir buvo nuo visiško savęs neigimo iki pasitikėjimo savimi. Tas nepilnavertiškumas turi tiek užslėptų formų, kad sunku jas atsekti, nes jos išryškėja tik kritinėse situacijose – kai reikia priimti sprendimus.
    Bet palengva ėjau į priekį – tam tikrai reikia laiko ir aukšto sąmoningumo. Ir nuoseklumo, žinoma.
    Metodikos visos sako tą patį – 1. suvokti, kad turi problemą., 2. Nustoti save teisinti ir pažiūrėti tiesiai į problemą (nepilnavertiškumą šiuo atveju)., 3. Daryti konkrečius nuoseklius žingsnius ištaisyti padėtį., 4. Fiksuoti net mažiausius pasikeitimų rezultatus (pridurčiau – nepamiršti pasidžiaugti rezultatais).
    Viskas mūsų rankose, viską galime keisti, kurti ir tobulinti 🙂
    Ačiū, mop, už gražius žodžius – medus širdžiai 🙂
    Labiausiai noriu, kad tai būtų nors vienam žmogui naudinga.. todėl ir dalinuosi 🙂 ..

    Patinka

  10. Ruvi, gal ir jūsų tiesa, turbūt reikia daugiau laiko ir konkretaus apčiuopiamo veiksmo.

    Mop, man tai svarbi man artimų, pažįstamų žmonių nuomonė apie manę. kurie gerai mane pažįsta, nes iš šalies viskas žymiai geriau matosi nei iš vidaus. O į neteisingą nepažįstamų nuomonę reikia tik garsiai nusijuokti, nes jie mūsų pakankamai nepažįsta, kad galėtų daryti kažkokius pareiškimus.
    Kartais pervertiname arba nuvertiname savę, todėl reiktų kažkokios nepriklausomos komisijos, kuri sugebėtų obektyviai, teisingai įvertinti. 😀

    Patinka

  11. Labas, N..
    Kaip jūs teisingai sudėliojote pats akcentus: “kartais pervertiname arba nuvertiname save..“ Taip, būtent – patys save.
    Pasitikėjimą nėra lengva išsiugdyti, bet tikrai verta nuolat link to eiti. Ir.. mažiau klausyti kitų žmonių vertinimų.
    Žinot, kartais artimiausi žmonės gali “įvaryti“ daugiausia kompleksų, nes drįsta pasakyti tai, ko kiti gal nedrįsta.. Kritika niekada nieko nemotyvuoja. Tik nuoširdus paskatinimas.
    Jei kažką darote ir nesulaukiate pritarimo, pasidžiaukite pats savo veiklos rezultatais :).

    Patinka

  12. Blemba tie zodziai man taip padejo suprast ko niekados nenoreciau prisipazinti……… tikra tiesa. Kad jausciausi pilnavertis man reikia daryt tai kas mane tenkintu ir galeciau tuom didziuotis? Noreciau labai kiekvienas savo kompleksu ir nepasitikejimo duobutes uzpildyti….:) palinkekit man to:)

    Patinka

  13. Labas, Bendzeminai 🙂
    Svarbiausia – klausykite savo širdies ir į nieką nesilygiuokite. Viskas jūsų rankose.. ir viską jūs pasieksite, tikėkite savimi 🙂 . O palaikymą čia visada rasite – linkiu jums didžiulės sėkmės 🙂

    Patinka

  14. Atgalinis pranešimas: Be kaukės!.. – ruvi

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s