Kaip atsiriboti nuo vampyrų įtakos?

Žinoma, lengviausia žmogų, su kuriuo sunku bendrauti, priskirti energetiniams vampyrams.. Mūsų aplinkoje pasitaiko žmonių, su kuriais tiesiog sunku bendrauti. Mes esame skirtingi ir negalime su visais užmegzti gerų santykių. Jei tai artimi žmonės, reikėtų stengtis atrasti bendrą kalbą ir susitarti, atlikti iš savo pusės viską, ką galime, santykių harmonizavimui. Jei yra noras, visada atrasime būdų susitarti, svarbu tai daryti nuoširdžiai ir be spaudimo.

Kitas reikalas, jei, nežiūrint visų pastangų, žmogus elgiasi piktybiškai ir jo elgesys yra sisteminis. Tai gali būti dvasiškai silpnas žmogus, savo elgesiu – audringomis ar paslėptomis manipuliacijomis – pasiekiantis savo tikslų ir “pasikraunantis“ aplinkinių energija. Tokių žmonių pagrindinis bruožas – jie gali būti įtakingi, gali būti silpni, bet visada naudojasi kitais žmonėmis savo “reikšmingumui“ parodyti. Jiems reikia žmonių, kurių dėka pasijustų svarbūs.

Ir tokius žmones jie meistriškai randa, nes intuityviai pajunta aplinkinių silpnas vietas ir jomis manipuliuoja. Jei susiduriame su tokiais žmonėmis, turime aiškiai suprasti, kad tai emocinės pinklės. Jiems tereikia mūsų susierzinimo – tuomet jie pasijunta gerai.. nors tuoj pat nekalta išraiška gali paklausti, kodėl mūsų tokia prasta nuotaika ar pasakyti, kad nesuprantame juokų.. Tai sisteminis elgesys ir užsitęsia jis tik tuomet, kai mes tai leidžiame.

Kaip žinome, bandyti keisti kitus žmones – beprasmiškas laiko gaišinimas. Vampyrus, arba nervų ėdikus, pakenčiame lengviau, jei susiduriame su jais retai. Kai esame priversti tiesiogiai bendrauti su tokiais žmonėmis, tuomet turime atidžiau analizuoti pačius santykius. Reikėtų rimtai pasverti, ar ilgai besitęsiantys varginantys santykiai nepakenks mūsų fizinei ir dvasinei sveikatai.

Ką gi pataria psichologai tokiu atveju? Kai situacija įsisenėjusi ir destruktyvi, tikrai verta pasikonsultuoti su specialistu. Žmonės skirtingi, ir bendrų rekomendacijų būti negali. Kai susiduriame su tokiais žmonėmis, žinoma, yra būdų “nukenksminti“ jų elgesį pačioje užuomazgoje. Tiesiogiai gintis net nereikia, svarbiausia – nepasiduoti pykčiui ar nusivylimui. Juk savo reakcijas lengviau valdyti, nei bandyti keisti kitą žmogų. Yra tokia taisyklė – kai keičiame savo elgesį, keičiasi ir aplinkinių reakcija į mūsų elgesį.

Taigi, susidūrę su tokiu elgesiu ir pajutę įtampą, kylantį pyktį, kylančias emocijas, pirmiausia giliai įkvėpkime, kad atsipalaiduotume ir išsivaduotume iš sustingusios pozos. Tik tuomet, kai pavyksta nusiraminti, mes galime pasitelkti vieną iš atsiribojimo nuo nervų ėdiko būdų. Paprastai, panaudojus kelis kartus vieną ar kelis iš būdų, nervų gadintojui (vampyrui) praeina noras kartoti savo veiksmus, nes jis negauna to, ko jam reikia.. Taigi, pirmasis yra

ŠALTAKRAUJIŠKŲ KLAUSIMŲ BŪDAS: niekas taip neišmuša iš pusiausvyros nervų ėdikų, kaip ramūs klausimai vietoje susierzinimo. Pvz.: “Tu tikrai manai, kad visi bailiai ir tinginiai? Daug tokių pažįsti? Ar jie tave nuvylė, kad toks surūgęs?“ ir t.t.. Panašūs klausimai tiesiog nuginkluoja, pritrūksta svarių argumentų, ir “ataka“ nutrūksta.

PRIEŠTARAVIMAS: tai ypač tinka, susidūrus su “visažiniais“ ar pašaipūnais, kurie ieško progų, kaip patenkinti savo tuštybę, žeminant ir užgožiant kitus. Jiems privalu parodyti, kad nepriimame jų pamokymų ir piktybiškų pašaipų. Tokiems reikia tiesiai sakyti: “Tai buvo piktdžiugiškas jūsų pastebėjimas. Prašyčiau be užuolankų ir ramiu tonu“ arba: “Nenorėčiau būti įtrauktas į jūsų žaidimus, todėl prašyčiau kalbėti iš esmės“. Ramybė, dalykiškumas ir šaltumas “užgesina“ norą toliau atakuoti.

KONTRATAKA: kartais vienintelis būdas, kai įžeidėjas įsijaučia ir verda pykčiu. Tenka griežtu tonu pasakyti, ką apie jo elgesį iš tiesų manome, nes kartais griežtesnis žodis yra vienintelė priemonė prieš įžūlumą. Svarbu tai padaryti keliais trumpais sakiniais ir nesivelti į apsižodžiavimą. Tai pasakius, geriausia išeiti iš patalpos, kad išvengtume konflikto vystymosi.

ATSPINDĖJIMO BŪDAS: kartais taip pat padeda, kai “parodome“ nervų gadintojui tiesiogiai jo elgesį. Pamėgdžiokime įžeidėjo elgesį lyg veidrodyje ir atspindėkime tai, ką jie daro su kitais. Kartais tai veikia lyg šaltas dušas, kartais sukelia juoką, nes žmogus iš šalies pamato savo nemandagumą, agresyvumą ar despotiškumą. Žinoma, gali sukelti ir dar didesnę agresiją, todėl tinka ne visiems.

UŽUOJAUTOS IR APGLĖBIMO BŪDAS: šiuo būdu paveikiame meile ir globa. Kai išreiškiame draugiškumą nervų gadintojui, mes sugluminame jį. Ypač tinka agresyviems tipams, nes jiems nėra įprasta susilaukti paramos ir draugiškumo. Paprastai dėl tokio elgesio jie sutrinka ir pasimeta, net pasidaro geranoriški..

SANTYKIŲ NUTRAUKIMAS: kraštutinė ir kartais vienintelė priemonė, kai santykiai tampa destruktyvūs. Jie gali ne tik apnuodyti gyvenimą, bet ir susargdinti.. Kai išmėginome visas priemones ir matome, kad nepajėgiame harmonizuoti bendravimo, belieka vienintelė išeitis – atsiriboti nuo mus skaudinančių žmonių. Toks žingsnis, žinoma, turi būti gerai apgalvotas.

Tiek pagrindinių nervų gadintojų arba vampyrų “nukenksminimo“ būdų. Turime suprasti, kad veikdami pagal jų primetamas taisykles, įsivelsime į žaidimus, kuriems nebus galo.. Tuo pačiu “gadinsime“ patį vampyrą, savo pritarimu patvirtindami, kad jis teisus.. Iš tokių žmonių galime pasimokyti, kaip atpažinti dominavimą, išnaudojimą ir manipuliavimą, taip pat išmokti, kaip viso to santykiuose išvengti.

Kiekvienas savyje galime išsiugdyti vidinę ramybę – dvasinės atspirties centrą. Kai mes ramūs, esame tiesiog neįdomūs nervų gadintojams, nes jų “maistas“ – mūsų susierzinimas. Bet kuriuo atveju turime išlaikyti savyje vidinę ramybę ir pozityvius jausmus. Ir suprasti, kad harmoningi santykiai pirmiausia yra visapusiškai geranoriški 🙂 ..

Reklama

14 minčių apie „Kaip atsiriboti nuo vampyrų įtakos?“

  1. Labas visiems! Kaip gerai, kad iš tokio žaismingo suskirstymo perėjai į tokį rimtą apibendrinimą. Tai tikrai ne juokai ir ne žaidimas, kai tai vyksta gyvenime, yra labai sunku. Ačiū už patarimus 🙂

    Patinka

  2. Sveika, Ruvi! Nuostabi trilogija apie vampyrus!:) Labai išsami ir reikalinga informacija. Deja ar ne deja, bet gyvenime tikrai egzistuoja energetiniai vampyrai, kurie kartais ir patys nesupranta, kad tokie yra. Tiesą pasakius, kiekviename iš mūsų slypi “vampyrizmo genas“ – tik skritingos jo išraiškos formos. Vieni, instinktyviai ieško aukų, kiti instinktyviai užima aukos poziciją, o treti patys iš savęs tą energiją siurbia, siekdami maksimalių rezultatų ir neleisdami pailsėti kūnui ir sielai. Linkiu kiekvienam užmigdyti šį geną ir gyventi ramybėje ir harmonijoje 🙂 Sėkmės, Ruvi, kūrybiniame procese!

    Patinka

  3. Na, labai aiškios konfrontacijos visgi siūlyčiau vengti 🙂 Manau, svarbiausia yra suprasti, kokias žaidimo taisykles tau “vampyras“ nori primesti ir tiesiog jų nepriimti. Tarkim, jeigu kažkas nuolat kritikuoja kitus, svarbu jokiu būdu nesivelti į tai ir nepradėti kitų kritikuoti pačiam, jeigu kažkas nuolat skundžiasi – stengtis paprasčiausiai to žmogaus niekada neguosti ir t.t. Iš pradžių tai “vampyrui“ turėtų sukelti pyktį (kuriam irgi labai svarbu nepasiduoti, o reaguoti ramiai ir draugiškai), o paskui, galutinai įsitikinęs, kad nebūsite tas, kuris papildys jo “energijos“ rezervus, “vampyras“ teturės dvi išeitis: arba pakoreguoti savo bendravimo stilių su jumis, arba pasiieškoti kitų aukų 🙂

    Patinka

  4. Sveiki visi 🙂 .. Ačiū už reikšmingus temos papildymus ir jūsų nuomonę. Man pačiai berašant daug kas naujoje šviesoje pasirodė..
    Dėkui, Frėja, už palinkėjimus 🙂 Kaip smagu, kad užsukote 🙂 .. O su tuo “vampyrizmo genu“ iš tiesų nelengva atsisveikinti.. bet įmanoma, ir kaip lengva, kai jo nėra 🙂 ..
    Daktare, aš taip pat prieš drastiškas priemones.. Bet kartais ramybė tokius žmones erzina ne mažiau, nei atviras pareiškimas. Pati taip gyvenime jau senokai nesielgiu, tai ir su taip besielgiančiais tiesiog.. nebendrauju. Padariau sau išvadą, kad tai beprasmiškas laiko gaišinimas. Juk gyvenime tiek nuostabios veiklos! 🙂 O jei tenka su tuo susidurti, tai elgiuosi būtent taip, kaip tu aprašai 🙂
    Bagira, kažkas tūno mumyse, jei “pritraukiame“ tokius tipažus.. Tikrai tai kainuoja nervus ir sveikatą, todėl būtina tokius santykius reguliuoti. Pirmiausia per savo dvasinės pusiausvyros stiprinimą 🙂

    Patinka

  5. Pritarčiau Daktarui, kad reikia ramiai tokias situacijas spręsti. Yra tik viena sąlyga: reikia būti ramiam, o tai tokiose situacijose nelengva, patikėkit 🙂 . Įdomi Frėjos versija apie ‘vampyrizmo geną’ , gal tikrai mūsų visų prigimtis vampyriška, ir mes net nemokam kitaip bendrauti, tik grobuoniškai?

    Patinka

  6. Bagira, nėra viskas jau taip niūru 🙂 Mes tiesiog aptarėme vieną iš negatyvių bendravimo būdų ir priemones neįsivelti į tokį bendravimą..
    Juk esame sąmoningi mąstantys žmonės ir nė vienas gerai nesijaučiame, kai mumis manipuliuoja. Visada galime ir turime daryti sprendimus, jei situacija vargina, ar ne tiesa? Juk susitaikymas su situacija ar paklusimas ar nieko nedarymas irgi yra sprendimai..

    Patinka

  7. sveiki:) bet sakykit,jeigu turi tokia klasioke kuri amzinai sedi uz nugaros ir apkalbineja uzuomazgom,apvadina visokiais zodziais,o kai paklausi ar tai apie mane,ji tai neigia. taip pat visad stengiasi pazeminti. galiausiai kai susipykstam ji pradeda nuteikinet visus pries mane?

    Patinka

  8. Labas, slapuke 🙂
    Pasakysiu taip – apkalbinėja paprastai tie, kurie jaučiasi silpni arba yra pavydūs. Žinoma, nemalonu ir.. nekreipti dėmesį sunku.
    Bet reikia bandyti, nes kuo emocingiau reaguosite į tokį klasiokės elgesį, tuo dažniau ji taip elgsis.
    Jūs geriau ją pažįstate, ir galite pabandyti pasirinkti vieną iš čia pasiūlytų būdų, o galite ir visus – gal kažkuris suveiks 😉

    Patinka

  9. nezinojau kad as vampyras mylima zmogu kankinau 10met daba skiremes nes ji nebeturi jegu buti su manim ,kai as su ja bunu ji isiaina i kita kambari as i darba ji acigauna as grystu ji vel pasijauce blogai ka man daryti toks nenoriu buti????

    Patinka

  10. Labas, Eugenijau,

    Mylėkite – besąlygiškai, visa širdimi. Tai vienintelis būdas bendrauti su mylimais žmonėmis nuoširdžiai ir nemanipuliuoti. Vadinamais vampyrais tampame tuomet, kai norime, kad kiti žmonės elgtųsi taip, kaip mes norime ir siekiame to visais būdais. Bet niekas negimė tik tam, kad pildytų mūsų norus – todėl toks bendravimas vargina ir žmonės vengia jo.

    Todėl pakanka pažiūrėti, kaip bendraujame, ir viskas pasidaro aišku. Viskas paprasta, Eugenijau: pradėkime nuo savęs, ir aplinkiniai visada sureaguos į mūsų elgesio pasikeitimus 🙂 .

    Patinka

  11. Sveiki, Eugenijau,

    Kai suprantame, kad klydome, reikia daryti išvadas ir keistis. Be to, poroje yra dvi pusės, ir jei kažkas blogai – atsakingi abu, nebūna tik vieno kalto. Ir keistis ir keisti situaciją galime pradėti bet kada – reikia tik abiejų noro. Na, o jei neįmanoma santykių atgaivinti – bent jau reikėtų išvadas padaryti ir sekančius santykius kurti kitaip, harmoningai.

    Ir nekaltinkite taip savęs – juk mūsų niekas nemokė, kaip reikia bendrauti šeimoje, o ir iš tėvų šeimos dažnai taip atsinešame nekokį bendravimo pavyzdį. Visuomenėje taip pat nesveiki santykiai – ko gi norėti iš žmogaus?..

    Bet visada yra informacija, iš kurios galime pasimokyti, yra mūsų asmeninė erdvė, mūsų šeima, nuo kurios ir galime pradėti gerus pokyčius. Aš linkiu jums kuo geriausios kloties! 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s