Rudens gėrybės..

Ruduo – daržovių derliaus metas. Laikas, kai galime prieš žiemą pasistiprinti ir papildyti vitaminų ir mineralinių medžiagų atsargas. Visi žinome, kad kiekvienam žmogui sveika tai, kas natūraliai auga jo klimatinėje zonoje. Kuo daržovė ar vaisius šviežesni, tuo daugiau jie turi naudingų organizmui medžiagų. Peržvelkime, kokių savybių ir naudingų medžiagų turi dažniausiai pas mus auginamos daržovės ir žalumynai.

Pradėkime nuo morkų – jas sveika valgyti tiek žalias, tiek troškintas. Jose gausu betakarotino, kuris gerina regėjimą. Morkos skatina skrandžio ir žarnyno veiklą, saugo odą nuo saulės nudegimo. Burokėliai – taip pat viena iš dažniausiai vartojamų daržovių, juose yra beveik visų organizmui reikalingų medžiagų. Burokėlių ląsteliena skatina žarnyno peristaltiką ir toksinių medžiagų pašalinimą iš organizmo, gerina kepenų veiklą, kraujo sudėtį. Turi ličio, todėl yra puikus antidepresantas. Netinka žmonėms, kurių padidėjęs kraujo krešumas.

Agurkuose gausu vario, todėl jie padeda mažinti reumatinius negalavimus. Be to, valo organizmą, suaktyvina inkstų veiklą, šalina šlakus. Pomidorai – stiprina kraujotaką, malšina skrandžio ir žarnyno spazmus, skrandžio gleivinės uždegimą. Didina atsparumą onkologinėms ligoms. Nepamirškime, kad žali pomidorai (kaip ir žalios bulvės) yra nuodingi! Paprikos – jų ankštyse daug vitamino C, gausu geležies ir vario, kurių reikia kraujui ir smegenims.

Moliūgai stiprina šlapimo pūslę, vyrams – prostatą, mažina reumato sukeltus negalavimus, sujungia ir šalina žarnyne susikaupusius nuodus. Jie valgomi troškinti, o sėklos – žalios. Pupelės stimuliuoja kraujo gamybą, stiprina kaulus ir nervus, mažina gliukozės kiekį kraujuje, talkina insulinui. Valgomos tik virtos, nes nevirtos pupelės yra nuodingos. Žalieji žirneliai turi daug vitamino E: jis stiprina širdį, gerina kraujotaką, žvalina, ramina nervus.

Česnakas turi daug veiksmingo lecitino. Jis gelbsti sutrikus kraujotakai, neleidžia kraujagyslėms kalkėti, stiprina širdį, mažina kraujo spaudimą ir cholesterolį. Be to, yra natūralus antibiotikas, įveikiantis daugelį infekcijų. Svogūnai taip pat mažina kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį, saugo nuo peršąlimų. Jų eteriniai aliejai žvalina organizmą, neleidžia jam senti. Porai turi daug geležies ir vitamino C, stiprina organizmą.

Naudingi ir daržo žalumynai. Petražolės skatina žarnyno ir inkstų veiklą, gerina kepenų veiklą. Viename šaukšte susmulkintų petražolių yra tiek vitamino C, kiek viename apelsine. Rozmarinas reguliuoja virškinimą, mažina vidurių pūtimą, aktyvina kepenis ir tulžį, stiprina kraujotaką. Bazilikas malšina artrito priepuolius, gelbsti nuo gastrito, vidurių užkietėjimo, taip pat žvalina ir padeda įveikti depresines nuotaikas.

Špinatuose daug priešstresinio mineralo magnio ir vitamino B1, taip pat folinės rūgšties, kuri neleidžia kraujagyslėms kalkėti. Turi vitamino A, betakarotino, todėl vertingi mūsų akims. Salotų lapai – puiki balastinė medžiaga žarnynui, skatinanti peristaltiką, be to, juose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Valgomos tik šviežios, nes po kelių dienų netenka veikliųjų medžiagų.

Kaip matome, daržovės – ištisas vitaminų ir mineralinių medžiagų fabrikas. Kokias bevalgytume, visos naudingos, todėl valgykime jas, kol šviežios. Pasirodo, vertingos įvairių produktų savybės priklauso ir nuo jų.. spalvos. Tam tikros spalvos suteikia įvairių savybių. Jei kažkurios spalvos produktų per daug arba per mažai, gali būti pažeistas reikalingų organizmui medžiagų balansas.

Pradėkime nuo raudonos spalvos produktų (burokėliai, paprikos, braškės, pomidorai..) – jie stimuliuoja medžiagų apykaitos procesus, gerina kraujotaką, žvalina. Valgant per daug šios spalvos produktų, gali padidėti jautrumas, bus sunkiau užmigti. Oranžiniai (abrikosai, moliūgai, apelsinai, mandarinai, morkos, persimonai..) padeda atsinaujinti nervinėms ląstelėms, raumenų audiniams, gerina lytinių funkcijų ir šlapimo sistemos darbą, gerina nuotaiką, mažina nuovargį, galvos skausmus ir apatiją.

Geltonos spalvos produktai (citrinos, ananasai, bananai, kukurūzai..) stimuliuoja virškinimą, gerina apetitą, didina energiją, skatina kraujo valymą. Žali (lapinės salotos, brokoliai, žalieji žirneliai) maitina smegenis, mažina įtampą. Esantis žaliose daržovėse ir vaisiuose chlorofitas stimuliuoja raudonųjų kraujo kūnelių, eritrocitų, gamybą, aktyvina imuninę sistemą.

Yra ir mėlyni produktai (tamsios vynuogės, bulvės mėlynai violetine odele, slyvos, mėlynės, baklažanai..). Jie turi biologiškai aktyvių medžiagų antocianų, saugančių kraujagysles ir regėjimą. Paskutinė grupė – baltos spalvos produktai (česnakai, baltieji ir žiediniai kopūstai, ryžiai..) ramina, mažina dirglumą, pašalina iš organizmo toksinus.

Kaip produktus beskirstytume, švieži ar lengvai troškinti ar šviežiai pagaminti – jie tikrai sustiprins ir suteiks jėgų. Visi suprantame, kad geriausias, lengviausiai pasisavinamas maistas yra organinės kilmės ir mažai apdorotas. Nepamirškime rudenį ir taip naudingų šviežiai spaustų daržovių ir vaisių sulčių 🙂 ..

Klaidinga nuomonė, kad žalių vaisių ir daržovių reikia valgyti kuo daugiau. Jų reikia valgyti pagal sezoną ir pakankamai, o ne kuo daugiau.. Kiek yra “pakankamai“? Nuo 400 iki 800 gramų į parą, priklausomai nuo kiekvieno iš mūsų organizmo poreikių – juk jie individualūs.. Panaudokime šį nuostabų laikotarpį organizmo stiprinimui ir būkime sveiki 🙂 !

Reklama

12 minčių apie „Rudens gėrybės..“

  1. Koks savalaikis priminimas! Sveikame kūne sveika siela, viskas susiję 🙂 . Dar priminčiau obuolius ir vynuoges. Ir labai pritariu, kad daržovių ir vaisių turim valgyti ne kuo daugiau, o pakankamai. Geros visiems darbo savaitės!

    Patinka

  2. Labas rytas 🙂 , Bagira ir MMIX 🙂 !
    Alkio jausmas – mūsų galvoje, o ne skrandyje 🙂 Jei valgome kokybišką maistą – šviežią, be cheminių priedų, mažai apdorotą, tai kūnas turėtų gauti pakankamai energijos ir jaustis sotus.
    Dažnai žmonės linkę nerimo jausmą malšinti valgymu, paskui tai tampa įpročiu.. Daugelis tiesiog turi įprotį daug ir nuolat valgyti ir užkandžiauti..
    Kaip sakė P.Bregas: kūnas kvailas, ir jei mes jo nevaldome, jis valdo mus 🙂 ..

    Patinka

  3. Žmogaus skrandis nepakankamai jautrus, kad pastebėtų nedidelį kalorijų skirtumą. Į suvalgyto maisto kiekį jis dažniausiai sureaguoja ne anksčiau kaip po 20 minučių. Todėl žmonės, svarstydami, gal laikas nustoti valgyti, įprato pasikliauti klausa ir rega. Tad dažniausiai persivalgo.
    Didelės lėkštės priverčia žmones daugiau ir suvalgyti.

    Patinka

  4. Turi omeny, pasikliaudami akimis 🙂 ?
    Taip, jei norime valgyti, nebūtina valgyti kibirais, turim išsiugdyti saiką. Patinka rytiečių maisto saikas: viena, maksimum dvi rieškučios per vieną valgymą 🙂
    P.S. 🙂 Dėkui, Goodbye, už taiklų pastebėjimą 🙂

    Patinka

  5. “Klaidinga nuomonė, kad žalių vaisių ir daržovių reikia valgyti kuo daugiau. Jų reikia valgyti pagal sezoną ir pakankamai, o ne kuo daugiau..“

    Turi galvoj gali taip būti, kad valgom per daug? Tada jau nesveika? Ir ką, žiemą jokių vaisių ir daržovių valgyti nereikia (negalima)?

    Patinka

  6. Labas rytas, hadrian.
    Aš turėjau omeny, kad daug žmonių turi tokį įsitikinimą – kad reikia valgyti kuo daugiau daržovių. Yra mitybos piramidė ir reikėtų valgyti įvairų maistą. Mūsų zonos žmonėms šviežių daržovių metas – vasara ir ruduo. Galime valgyti daržoves ir vaisius ir žiemą, bet jie jau bus netekę daug naudingų medžiagų. Tenorėjau priminti, koks puikus dabar metas pastiprinti organizmą 🙂 ..
    Kiekvienas turime savo maitinimosi įpročius ir tradicijas ir jei esame žvalūs, be viršsvorio – viskas gerai 🙂 Jei mokame klausyti, organizmas pats “pasako“, ko jam reikia 🙂 .
    Sutinku su P.Bregu, kad žmonės pernelyg lengvabūdiškai žiūri į mitybą.

    Patinka

  7. Tiesiog tas tavo sakinys nuskambėjo lyg įspėjimas tik neprisivalgyti tų vaisių ir daržovių per daug – kas, be abejo, būtų nesąmonė. Paprasta tiesa ta, kad juo žmonės valgys daugiau daržovių, tuo jiems tik geriau (nes praktiškai kalbant, niekas nesuvalgys jų tiek daug, kad turėtume pradėt galvoti apie “per daug“). Vaisiai kiek kita kalba (nes juos maišyti su neteisingu maistu nėra gerai) – bet vėlgi, esmė ta pati – statistiniam lietuviui jo dietoj jų labai trūksta, ir, tikrai, niekieno dietoj jų nėra per daug.

    “Sutinku su P.Bregu, kad žmonės pernelyg lengvabūdiškai žiūri į mitybą.“

    Dėl šito nesiginčiju 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s