Kad gydymas nepakenktų..

Artėja šaltasis sezonas. Kartais šiuo laikotarpiu sergame ir gydomės kiekvienas sau priimtinais ir įprastais būdais. Kažkas pasitiki cheminiais vaistais, kažkam priimtinos natūralios priemonės. Visi žinome, kad turime stiprinti organizmą, kad nesirgtume. Bet, visgi, jei susirgome ar sunegalavome, kuo gydytis, kad būtų kuo mažiau šalutinio poveikio organizmui?

Pirmiausia apie cheminius vaistus. Visi jie turi šalutinį poveikį ir juos patariama vartoti tik tada, kai to išties reikia – griežtai nustatytomis dozėmis, nustatytais intervalais ir kursais. Stenkimės vienu metu nevartoti tokios pačios sudėties vaistų, nes rizikuojame perdozuoti kurios nors veikliosios medžiagos. Taip pat nepasikliaukime priemonėmis, trumpam laikui sumažinančiomis ligos simptomus: tai gali būti tik vienkartinė priemonė, esant reikalui. Pavartoję juos kelias dienas, galime pakenkti inkstams.

Karščiavimą mažinančiose priemonėse dažnai yra acetilsalicilo rūgšties, kuri skystina kraują, todėl gali būti pavojinga žmonėms, turintiems problemų dėl skrandžio ar dvylikapirštės žarnos. Nuskausminamųjų sudėtyje yra analgino, kuris blogai veikia kraujo gamybos sistemą. Šalutinis poveikis gali pasireikšti trūkinėjančiomis kraujagyslėmis akyse arba nosyje, o ilgai vartojant gali išsivystyti sunkios kraujo ligos.

Pagrindinis antibiotikų šalutinis poveikis – žarnyno mikrofloros naikinimas. Be to, vartojant antibiotikus, gali paūmėti odos ligos. Ilgai vartojami vaistai nuo alergijos sukelia ne tik mieguistumą, nuovargį, bet ir gleivinės sausėjimą. Nepiktnaudžiaukime taip pat lašeliais nuo slogos – jie siaurina kraujagysles, bet jei juos vartojame ilgą laiką, jie gali sukelti alerginį rinitą, vadinamą “amžiną slogą“, kurios gydymas ilgas ir sudėtingas. Taigi, jei imamės vaistų, tai tik gydytojo nurodymu ir naudokime juos tik nurodytą laiką.

Dabar apie liaudies mediciną – vaistažoles. Manoma, kad tai natūralūs vaistai ir negali kenkti. Bet.. jos gali turėti specifinių, stipriai veikiančių medžiagų, kurios neteisingai vartojant ar perdozavus, taip pat gali sukelti šalutinį poveikį ir pakenkti sveikatai. Todėl svarbu tiksliai žinoti, kaip pagaminti nuovirą ir kokiais intervalais, kada ir kiek laiko jį gerti. Taip pat nepamiršti, kad dažnai žolelių poveikis yra švelnesnis ir nesitikėti žaibiškų rezultatų. Ir.. negerti jų kasdien vietoje arbatų – tai gali būti pavojinga. Jei mėgstame vaistažolių arbatas, tai gerkime jas mikrodozėmis ir nuolat keiskime sudėtį – juk tai taip pat vaistai..

Apie plačiausiai vartojamas vaistažoles. Viena iš jų – jonažolė. Tai populiariausias antidepresantas, turintis raminantį poveikį, slopinantis virškinimo sistemos spazmus, pasižymintis priešuždegiminėmis savybėmis. Tačiau retas žinome, kad jonažolė didina organizmo jautrumą ultravioletiniams spinduliams, todėl ją vartojant, geriau nesideginti saulėje. Jos negalima vartoti ilgiau nei mėnesį, nes gali atsirasti virškinimo sistemos sutrikimų.

Dažnai naudojamas ir šalavijas – nuo peršalimo ligų, kepenims stiprinti. Jo taip pat nepatartina vartoti ilgą laiką, nes dirgina skrandžio gleivinę ir nepatartina sergantiems ūmiu inkstų uždegimu. Plačiai vartojamos dilgelės pasižymi kraują stabdančiu ir tulžį varančiu poveikiu, taip pat gerai gydo chronišką bronchitą. Bet.. sukelia gimdos susitraukimus, todėl nėščioms moterims reikia dilgelių preparatų atsisakyti. Negalima jų vartoti ir sergant kraujagyslių ateroskleroze, hipertenzija, prostatos ir gimdos ligomis.

Melisos – taip pat viena populiariausių raminančių vaistažolių, yra lengvas spazmolitikas. Jos sudėtyje esantis citralis yra lengvai veikiantis toksinas, todėl nepatariama melisos vartoti ilgiau nei dvi savaites. Dar viena visiems pažįstama vaistažolė – ramunėlės. Pasižymi stipriu priešuždegiminiu, taip pat spazmolitiniu ir tulžį varančiu poveikiu, raminamai veikia skrandį, todėl sergant skranžio ligomis, padeda atstatyti pažeistą gleivinę. Bet nuolat geriant ramunėlių arbatą, kraujas iš virškinimo sistemos sunkiau pasisavina geležį ir tai ilgainiui gali sukelti anemiją.

Daugelio mėgstamos mėtos ir pipirmėtės silpnina raumenų ir kraujagyslių spazmus, mažina kraujospūdį. Turintiems žemą kraujo spaudimą jas reikia vartoti atsargiai. Mėtose esantis mentolis lėtina širdies darbą, apsunkina kvėpavimo centro veiklą, todėl gali pabloginti bronchų ir plaučių ligomis sergančiųjų savijautą. Šalpusniai – efektyvi atsikosėjimą lengvinanti priemonė, tačiau juose yra toksinių medžiagų, kurios gali būti pavojingos sergantiems širdies ligomis ir astma.

Pelynai žadina apetitą ir gydo moteriškas ligas. Jį galima gerti ne ilgiau kaip 14 dienų. Ilgai vartojant, galimi nervų sistemos sutrikimai, šios vaistažolės negalima vartoti nėščioms moterims. Ir – sparčiai populiarėjantis imbieras. Ši šaknis turi savybę stimuliuoti ir tonizuoti organizmą, stiprinti imunitetą. Bet.. vartojant cheminius vaistus, imbiero reiktų atsisakyti, nes jis turi savybę didinti arba mažinti kai kurių preparatų poveikį. Taip pat atsargiai su juo turėtų elgtis nėščios ir žindančios vaikučius moterys.

Taigi, susirgę kreipkimės į medikus, neužsiimkime savigyda. Kiek cheminiai preparatai, tiek vaistažolės turi savo indikacijas ir kontraindikacijas, ir gali padaryti šalutinį poveikį. Būkime atidūs sau ir savo artimiesiems. Ir, svarbiausia – stiprinkimės visais įmanomais būdais, kad nesirgtume. Būkime sveiki 🙂 !

Reklama

7 mintys apie „Kad gydymas nepakenktų..“

  1. Labai ačiū už straipsnį. Kaip tik kosėju (bronchitas), tai dabar dar gersiu ir kitas žolelių arbatas . Jau geriu debesylą.
    O kokia jūsų nuomonė apie propolį? Pagal aprašymus jis tinka imuninei sistemai stiprinti. O juk jau ruduo.

    Patinka

  2. :)„Senovinis vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai žinomi kaip puikus būdas išskaidyti ir pasisavinti žolelių mišinius tiek vartojant išoriškai, tiek iš vidaus“ 🙂

    Patinka

  3. Įdomiai 🙂 Pasirodo turiu blaivybės propaguotojo etikėtę 🙂 Iš tiesų nėra man tai tiek svarbu, kiek galbūt atrodo. Per prievartą juk žmonių į blaivybę neatvesi, reikės – patys ateis.

    Patinka

  4. Labas rytas 🙂 . Zahira, pritariu – visi bičių produktai yra veiksmingi ir jei nesukelia alergijos, verta juos naudoti. Propolio nebandžiau, tik žiedadulkes ir bičių pienelį. Padėjo 🙂 ..
    Bagira, ir aš kadaise buvau įnikus į mėtas ;).. Dabar kaitalioju arbatas.
    Dėl alkoholio – kiekvieno asmeninis reikalas.. Koks skirtumas, koks alkoholinis gėrimas, juk geriamas jis tik dėl to, kad jame yra alkoholio, o ne tam, kad pasigydyti.. na, nebent pagirias..
    Vienintelis “pateisinamas“ (man asmeniškai ir mediciniškai) alkoholio panaudojimas – kai spiritu ištraukiamos augalo gydomosios medžiagos. Bet juk tinktūros naudojamos lašais ir ne tam, kad apsvaigtume 🙂 ..

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s