Fobijos, fobijos..

Kuo jos skiriasi nuo baimės? Baimė – reakcija į įvykį, o fobija – sisteminė, varginanti ir nekontroliuojama reakcija į reiškinį ar situaciją. Verčiant terminą iš graikų kalbos, tai stipri, nepaliaujama ir nepagrįsta daiktų, veiksmų, žmonių ar situacijų stipri baimė. Tai liguista būsena ir šio nerimo pagrindinis simptomas – perdėtos pastangos išvengti situacijos, kurios bijomasi. Dažniausiai fobija nepagrįsta, nes iš tiesų situacija ar veikla nekelia realaus pavojaus. Tai psichikos sutrikimas, kuris diagnozuojamas, kai nevaldoma baimė trukdo gyventi.

Kaip atsiranda fobijos? Mokslininkų versijų yra daug. Viena iš jų – kai reguliariai pasireiškia tam tikri refleksai, o smegenys dėl kažkokių priežasčių nesugeba atskirti tikro pavojaus ir juos užfiksuoja pasąmonėje. Kai tos aplinkybės pasikartoja, automatiškai suveikia baimės refleksas ir pamažu tos neigiamos emocijos gali plėtotis, įsitvirtinti ir tapti fobija. Taip pat teigiama, kad tokie sutrikimai dažniausiai išsivysto lakios vaizduotės ir itin emocingiems žmonėms.

Kiekvieno žmogaus fobijos atsiradimo priežastis labai skirtinga. Tai gali būti koks nors neigiamas įvykis mūsų arba pažįstamų gyvenime, kuris paliko gilų ispūdį -avarija, liga, vagystė.. Galbūt, žmogus savo gyvenime matė kitų panišką kažko baimę ir tai paliko gilų įspūdį. Fobijų taip pat atsiranda dėl nuolatinių stresų ir psichologinio krūvio. Jautriems žmonėms fobijos priežastis gali būti net siaubo filmo peržiūra..

Dažniausia fobijų priežastys slypi pamirštose vaikystės situacijose, nes vaikystėje esame itin imlūs bet kokiai informacijai. Mes galime vėliau pamiršti tai, kas nutiko ir mus išgąsdino ar paliko gilų ispūdį, bet po daugelio metų ar net dešimtmečių tam tikrose situacijose gali pasireikšti tokia pati baimė ar nesuvokiamas nerimas, kaip ir pirmąjį kartą.

Žmogui, neturinčiam fobijų, sunku įsivaizduoti, ką jaučia turintis fobijas žmogus. Tai išties liguista būsena: smarkiai padažnėja širdies plakimas, svaigsta galva, apima drebulys, stipriai prakaituojama, gali sutrikti regėjimas ir klausa, juntama skausminga baimė ir panika. Taigi, natūralu, kad žmogus vengia tokių išgyvenimų, tuo pačiu juos dar stipriau užtvirtindamas, ir fobija jau tampa varginančia gyvenimo dalimi.

Prieš kelis dešimtmečius fobijų buvo priskaičiuojama apie tris šimtus, mūsų dienomis šis skaičius jau viršija tūkstantį.. Tokį staigų fobijų padidėjimą ekspertai sieja su progresu ir visuomenės, žiniasklaidos poveikiu. Tai laikmečių fobijos – dėl peršamo įvaizdžio susergame dismorfobija (baimė dėl savo nepatrauklumo), dėl reklamos įgyjame verminofobiją (mikrobų baimę), dėl valstybių ginklavimosi turime nukleonitofobiją (atomonio ginklo baimė), dėl kompiuterizacijos – kiberfobija (kompiuterių baimė).. galų gale fobofobiją (baimė viskam) ..

Psichoanalitikai suskirstė fobijas į tris pagrindines grupes. Pirmoji: bendros fobijos, kai žmogus bijo kokio nors daikto arba objekto (vorai, automobilis, aukštas pastatas ir pan.). Antroji grupė – situacinės fobijos, kai bijama įvairių situacijų (uždara arba atvira erdvė ir pan.). Trečioji grupė – socialinė, kai bijomasi kažką padaryti viešai (auditorijos baimė ar baimė būti išjuoktam už veiksmus).

Kaip gydomos fobijos? Žinoma, savarankiškai to daryti nepatariama, nes stengiantis surasti fobijų atsiradimo šaltinį, žmogus gali susipainioti ir dar labiau paaštrinti problemą. Specialistai kiekvienam žmogui taiko individualią metodiką – tai subtilu. Tai gali būti laisvų asociacijų metodas, hipnozė, neurolingvistinio programavimo metodika. Visada siūloma pažvelgti savo baimėms į akis, jų nevengti, ir tai vykdoma palengva, metodiškai.

Dažniausios fobijos yra: klaustrofobija (uždarų patalpų baimė), agorafobija (atvirų, didelių erdvių baimė), nozofobija (baimė susirgti įvairiomis ligomis), sociofobija (žmonių, bendravimo baimė), ksenofobija (nepažįstamo, neįprasto, nepažinto baimė), akrofobija (aukščio baimė), hidrofobija (vandens baimė), neofobija (naujovių baimė), anginofobija (ankštumo baimė), monofobija (vienatvės baimė)..

Ir.. keistesnės: nefofobija (debesų baimė), eupofobija (baimė išgirsti gerą naujieną), eisoptrofobija (savo atvaizdo veidrodyje baimė), nostofobija (baimė grįžti namo), pteronofobija (paukščių plunksnų baimė), hedonofobija (džiaugsmo baimė), kaliginefobija (gražių moterų baimė), erotofobija (meilės baimė), sitofobija (maisto baimė), aurofobija (aukso baimė), chrometofobija (pinigų baimė)..

Prisipažinsiu, turiu vieną fobiją.. palengva įveikiu – tai aukščio baimė. O ką jūs apie tai manote? Ar turite fobijų?

Reklama

9 mintys apie „Fobijos, fobijos..“

  1. Ruvi, kaip aktualu! Turiu ir aš keletą fobijų, iš tų keistų sąrašo 🙂 . Perskaičius tavo straipsnį, pažiūrėjau į jas kiek kitaip ir žinai – bandysiu jas įveikti. O kaip tu su aukščio baime kovoji?

    Patinka

  2. Labas, Bagira ir Zahira 🙂 Tai kad baimė – normali reakcija tam tikrose situacijose, svarbu, kad neišaugtų į fobiją. Jei nėra tokių simptomų, kuriuos aprašiau, tai tik normali reakcija.
    Aš aukščio bijojau paniškai, su visais pojūčiais. Kovoti su tuo tikrai nereikia, reikia pripažinti (jei tai tikrai fobija), kad ji yra ir palengva bandyti tiesiai pažiūrėti į tai, ko bijom. Žiūrint, kas tai yra.. Toliau specialisto darbas, savarankiškai tikrai nepatarčiau – tam reikia žinių.
    Dabar aukščio bijau, bet normos ribose, be visų tų baisių pojūčių.
    Jei yra noras ir jei tai trukdo gyventi, tikrai patarčiau tai įveikti su specialisto pagalba 🙂 Atsikratai to, ko tikrai nereikia ir gyvenimas nuostabiai keičiasi 🙂 ..

    Patinka

  3. Sveiki! Labai įdomi tema 🙂 Kaip tik neseniai į rankas papuolė įdomus mokslinis straipsnis, kuriame įvardintos dvi absoliučiai normalios ir mums gamtos padovanotos baimės – garso (triukšmo) ir nukritimo (aukščio) baimės. Šios dvi baimės jau “užkoduotos“ mūsų genuose – jos reikalingos, kad mūsų kaip žmonių rasė išliktų, gebėtų apsisaugoti nuo pavojų. Visos kitos baimės – jau patologija. Kitos baimės nėra susijusios su mūsų išlikimu ir jas reikia “iškrapštyti“ iš savo vidaus. Tam žinoma reikia specialistų pagalbos, tačiau jei savo baimės dar nevadiname fobija, galime ir patys ją įveikti – meditacijos, savistabos, saviįtaigos pagalba.

    Patinka

  4. Labas, Frėja 🙂 Smagu, kad užsukat 🙂 Dėkui už temos papildymą 🙂
    Žinoma, su fobijomis geriau atsisveikinti.. Neverta joms aukoti savo gyvenimą. Tuo labiau, nepatyrusiems tokios būsenos, fobijas turintys atrodo lyg aikštingi ir susireikšminę, kaprizingi žmonės..
    Ir.. taip gera, kai jų atsikratai.. Įmanoma, tik reikia noro ir skirti tam laiko 🙂 ..

    Patinka

  5. Dar studijuodamas psichologiją vieną savo darbą rašiau apie Socialines fobijas. Kaip ir daugelis dalykų, susijusių su psichopatologija, fobijos tik iš pagrindų atrodo paprastas ir lengvai suprantamas dalykas. Rašydamas tą darbą bendravau su žmonėmis, turinčiais diagnozuotą socialinę fobiją – tik pabendravęs pradėjau suprasti, kiek sudėtinga yra ta diagnozė ir kiek sudėtinga, paprastais žodžiais tariant, yra jų savijauta. Bet kaip ir minėjau, su visa psichopatologija taip pat – kai pradedi gilintis į realius atvejus, bendrauti su tikrais pacientais, pradedi suprasti, kad paprastas vadovėlinis maniakinės-depresinės psichozės aprašymas nė per nago juodymą neatspindi, kiek realiai komplikuota yra tikro žmogaus būsena. Deja, žmonės to dažnai nesupranta ir dėl to mėgsta pasisvaidyti teiginiais, kaip jie “serga depresija“ ar “turi fobiją“. Netaikau tau, žinoma.

    Patinka

  6. Labas rytas, eNyu 🙂
    Pilnai sutinku ir dėkui už papildymą 🙂
    Aš taip pat pabrėžiau, kad tikroji fobija – labai sudėtinga būsena ir aplinkiniams sunkiai suprantama. Norėjau žmonės paraginti nesikankinti, jei jų turi ir spręsti šią problemą, kreiptis į specialistus.
    Tai iš tiesų riboja gyvenimą, ypač jei tos fobijos keistos.. Rašau ir iš savo patirties, nes labai daug ką gyvenime vengiau daryti dėl savo fobijų. Ir.. taip palengvėjo, kai jų nebeliko.. Esu nuoširdžiai dėkinga žmonėms, kurie man padėjo 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s