Pasąmonė

Dėkui Vilmai už laišką ir klausimą. Ji klausia, kodėl šiais laikais taip sureikšminama pasąmonė – juk anksčiau apie tai mažai kas kalbėjo. Pirmiausia, matyt, todėl, kad vis daugiau tyrimų atliekama šioje srityje. Tyrinėtojai atrado daugiau sąsajų tarp sąmoningos veiklos ir pasąmonės. Atrasta įvairių tai patvirtinančių metodikų. O svarbiausia, manau, yra tai, kad labai suintensyvėjo informacinis srautas, gyvenimo tempas ir padaugėjo su tuo susijusių psichologinių sutrikimų.

Žmogus tiesiog nepajėgia suvokti ir apdoroti tokio didelio kiekio informacijos. Pasąmonė, mūsų informacinė sistema, nuolankiai viską “įrašinėja“. Rodos, nekalti dalykai – radijo stotis fone, nuolat įjungtas televizorius, reklama. Taip pat sąmoningai skaitoma informacija. Ar reikia šitiek? Tai pertempia nervų sistemą. Psichoterapeutai teigia, kad tik labai nedidelė viso tos informacijos dalis yra įsisamoninama. Kita didžioji dalis gali veikti mūsų gyvenimą, mums to nesuvokiant.

Dar didelis pasąmonės “klodas“ – užslopintos, nemalonios situacijos ir išgyvenimai. Vėlgi dėl tempo ar tiesiog nenoro pažiūrėti tiesiai į problemą, dažnai ją nustūmiam, stengiamės pamiršti ar negalvoti apie tai. Kiekviena neišgyventa ir iki galo nesuvokta emocija ar pojūtis gali sugrįžti, esant panašiai situacijai, tik su didesne jėga, ar tiesiog kelti nesuvokiamą įtampą ir nemalonią būseną.

Mano žinios šitoje srityje – asmeninių paieškų ir patirties pobūdžio. Kaip rašiau, bandžiau keletą metodikų. Man tai padėjo, bet nepatarčiau tuo užsiimti asmeniškai. Niekada negalime žinoti, ką ištrauksime iš pasąmonės klodų.. Geriau pokalbis su specialistu. Be to, girdėjau įvairių kitokių atsiliepimų – kad tai varginantis ir ne visuomet duodantis gerus rezultatus procesas. Žinoti, kad turime tokią sistemą, reikia, bet dirbti vistik daugelis pataria su sąmone, didinti sąmoningumą.

Jei būsime sąmoningi, formuosime savo mąstymą, suprasime, kad kiekvienas galime valdyti savo gyvenimą savo mintimis, tai ir pasąmonė mums tarnaus. Tam reikia būti maksimaliai sąmoningais nuolat, išgyventi “čia ir dabar“ akimirką, neįsisukti į chaotišką gyvenimo būdą, tiesiog lėtinti gyvenimo tempą. Nuolatinis informacijos srautas vargina, kuria nekontroliuojamą betvarkę mintyse.

Parašysiu keletą pavyzdžių, kaip pasąmonė gali veikti gyvenimą. Tai gali būti ir keisti spontaniški pirkiniai ar poelgiai, kurių sau niekaip paaiškinti paskui negalime. Arba toks įdomus pavyzdys iš paskaitos: žmogus sunegalavo ir kreipėsi į gydytoją. Liga buvo lengva, bet vyras įsisirgo ir nesveiko, nežiūrint gydytojos pastangų. Paskui paaiškėjo, kad vyrui labai patiko jauna gydytoja, su kuria buvo malonu susitikti.. Noras matyti gydytoją buvo stiprus, nors slopinamas (buvo vedęs), taigi pasąmonė jam “suteikė“ galimybę matyti gydytoją – paprasčiausias peršąlimas ilgai nepraėjo..

Panašių istorijų pateikė ir apie situacijas, kai kažko nenorime daryti gyvenime ir tam, kad to išvengtume, “organizuojame“ krūvas neatidėliotinų darbų, kad tik nedarytume to, ko nenorime. Įtampa auga, ir galų gale ta stūmiama į pasąmonę sritis pareikalauja sau išskirtinio dėmesio ir laiko.. Arba bendravimas su žmonėmis. Mūsų pasąmonė “įrašo“ absoliučiai visas mūsų mintis apie žmogų, su kuriuo bendraujame. Mes galime jas pamiršti, bet tos mintys gali įtakoti bendravimą, nors to ir nesuvokiame.. ir žmogus gali tai jausti, o paskui galime tik stebėtis, kad bendravimas nesiriša, nors tu ką..

Man darbas su pasąmone buvo įdomus, bet tik trumpas etapas mano ieškojimuose. Naudingesnis ir įdomesnis buvo sąmoningas darbas – naujos informacijos paieškos, pasitikėjimo savimi lavinimas, pozityvus mąstymas ir tiesiog.. džiaugsmas gyvenimu 🙂 Gal kažkas turi daugiau žinių ir kitokią nuomonę apie šią sritį? Būtų labai įdomu ir būčiau dėkinga 🙂 ..

Reklama

7 mintys apie „Pasąmonė“

  1. Pasąmonė yra labai plati ir sudėtinga tema… Prieš daugiau nei šimtą metų Froido padaryti atradimai, kad mūsų sąmoningas “aš“ tėra tik ledkalnio viršukalnė, lyginant su milžiniškais pasąmonės klodais, slypinčiais giliau, tolygi Koperniko – Galilėjo revoliucijai, kad Žemė nėra Visatos centras, o tik maža smiltelė milijarduose kitų žaigždynų.

    Pasąmonė – tai visų mūsų idėjų, kūrybinių įkvėpimų šaltinis. Jos klodai yra neišsemiami. Žengiant gilyn, už asmeninės pasąmonės (įtakotos mūsų pačių patirties) glūdi kolektyvinė pasąmonė, kurioje sukaupta visos žmonijos patirtis. Pasąmonėje glūdi ir tas tikrasis mūsų “aš“ – mūsų savastis, mūsų esybė.

    Apskritai žmogaus vidinė psichologinė sveikata ir branda priklauso nuo to, kiek sėkmingai sąmonė sugeba bendrauti su pasąmone. Vaikystėje paprastai tas kontaktas būna stiprus, bet paskui besiformuojant ego, mes pradedame vis mažiau dėmesio skirti intuicijai, sapnams, vaizduotei ir kitoms pasąmonės saviraiškos formoms, kol galiausiai mes visai atkertame save nuo jos, o juk pasąmonė ir yra mūsų energijos ir kūrybiškumo šaltinis… Bet kuriuo atveju, pasąmonė yra slidus dalykas ir be specialių žinių geriausia su ja neeksperimentuoti arba daryti tai su specialisto pagalba.

    Patinka

  2. Labas rytas 🙂
    Daktarui dėkoju už esminį papildymą. Iš tiesų – stengiausi atsakyti Vilmai ir nepaminėjau esminių dalykų. Sutinku pilnai – svarbiausia yra sąmonės ir pasąmonės ryšys.
    Dar yra labai įdomūs Einšteino mokinio fiziko Deivido Bomo ir neurofiziologo Karlo Praibramo atradimai, kuriuos jie padarė nepriklausomai vienas nuo kito. Jie priėjo išvados, kad Visata – tai milžininška holograma (holograma – reiškinys, kai visuma atsispindi kiekvienoje iš ją sudarančių dalelių), o mūsų mąstymo procesai ir protas – tai holograma, atspindinti holograminę Visatą (kadangi esame Visatos dalis). Taigi, galimybes žmogus turi neribotas, tereikia tai suprasti ir vystyti..

    Patinka

  3. Matyt aš išsisėmiau, noriu kažką parašyti, bet nzn ką. Straipsnelis labai patiko.
    Įdomus dalykas ta pasamonė, jei neužtenka tik informacijos, kad kažka gerai įsisavinti ir pradėti taikyti. Kažkaip tik su praktika į ją galima kažką įrašyti, ar pakeisti, bent jau man taip yra..

    Dar užejau į Daktaro puslapuką man labai patiko jo mintys apie tai kaip nepatirti neigiamų emocijų. Labai įdomus būdas kaip negalvoti apie rezultatus.

    Patinka

  4. Labas, lp 🙂
    Kur čia neišsisemsi – taigi vasara, gyvenimu šaukia džiaugtis 🙂 Toks grožis aplink – nuostabu.. Šiandien pakliuvau į liūtį ir kažkodėl prisiminiau vaikystę, kai nebijojome lietaus ir šokinėjome per balas 🙂
    Teisingai daktaras sako – nereikia eksperimentuoti su pasąmone.. Be to, jei pradėsi sąmoningai kurti gyvenimo ar elgesio programas, jos ir taps programomis, valdančiomis gyvenimą, ir pasąmonė pasijungs, jei veiksi sąmoningai. Ir palengva atkursi tą ryšį : sąmonė – pasąmonė. Labai teisingai daktaras pabrėžė – būtent šis ryšys apsprendžia gyvenimo kokybę..
    Daktaras išties labai išmintingas žmogus, jo tinklapyje tiek daug įdomaus ir naudingo.. Jau kelintą dieną skaitau..

    Patinka

  5. Kiekvienas žmogus yra savaip išmintingas ir iš kiekvieno galima kažko išmokti. Kaip sako senas priežodis, “nė vienas žmogus nėra tavo draugas, nė vienas žmogus nėra tavo priešas, bet kiekvienas žmogus yra tavo mokytojas“ 🙂

    O dėl pasąmonės – manau, kad reikia su ja dirbti, tik tą daryti atsargiai ir geriausia su specialisto pagalba. Pavyzdžiui, galima pradėti nuo sapnų dienoraščio rašymo – labai vertingas dalykas. Pradėsi pastebėti pasikartojančias temas, motyvus, šablonus. Nes kuo daugiau kažkas kartojasi, tuo primygtiniau tau pasąmonė kažką bando tuo pasakyti 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s