E.Fromo knyga “Turėti ar būti“?

Vėl lp pasiūlė temą pasvarstymams – ačiū 🙂 . Galbūt, daug kas jau yra skaitęs šitą knygą, kas dar ne – lp įdėjo nuorodą praeito įrašo komentaruose. Originalo kalba – Erich Fromm “To Have Or to Be?“. Knyga labai aktuali mūsų laikmečiui, nes matyt, tai, ką E.Fromas išnagrinėjo ir numatė savo knygoje, jau pradeda realiai reikštis. Tuo metu, kai buvo rašoma knyga (1976), dar tik sklandė pokyčių nuojautos, kurių priežastis autorius nuodugniai, logiškai išnagrinėjo ir pasiūlė konkrečius būdus realiai keisti situaciją pasaulyje.

Knygoje nagrinėjamos žmonijos susvetimėjimo, blogybių priežastys ir nurodomas konkretus sprendimas – naujo mąstymo visuomenė. E.Fromas teigia, kad nuo visuomenės valdymo būdo priklauso visuomenėje vyraujantis socialinis tipas. Jis gali būti egoistinis arba altruistinis. Kapitalizmas, arba laisvosios rinkos ekonomika, nulemia tokias žmogaus savybes, kaip egoizmas, godumas, pasipūtimas. Kadangi visuomenė yra individų visuma, tai daugumos individų vyraujančios savybės yra visos visuomenės savybės.

Kapitalizmas – į turėjimą orientuota visuomenė, o tokia visuomenė, anot autoriaus, formuoja liguistą asmenybę, nes jos pagrindinis variklis – vartojimas. Į turėjimą orientuotoje visuomenėje žmogus save suvokia ir vertina pagal tai, kiek jis turi ir pagal tai, kiek jis išgali vartoti. Šiai orientacijai būdingas kiekybės pranašumas prieš kokybę, todėl asmenybė su tokiu suvokimu negali būti sveika. Tai savininkiškas santykis su savimi ir pasauliu.

Mūsų dienomis didžiojoje pasaulio dalyje vyraujanti santvarka yra orientuota į turėjimą, kaupimą, savininkiškumą. Santvarka įtakoja visas gyvenimo sritis: požiūrį į gamtą, tarpusavio santykius, visuomenės būklę. Kapitalistinė santvarka orientuoja turėti kuo daugiau ir jos filosofija tokia: “Esu tai, ką turiu; vadinasi, kuo daugiau turiu, tuo vertingesnis esu“. Į turėjimą orientuoti žmonės remiasi tuo, ką jie turi.

Autorius pabrėžia, kad negatyviausi dalykai istorijoje susiję su “mokslo pažanga“ – įvairių masinio naikinimo ginklų kūrimas, niokojančios gamtą technologijos, kalnai atliekų ir šiukšlių, susijusių su besaikiu vartojimu. Kol žmonės nepradėjo vadinamo “gamtos užkariavimo“, tol žmonijai ekologiniai pavojai negrėsė..

Taip pat autorius plačiai apžvelgė religijų vaidmenį, formuojant visuomenės mąstymo būdą. Jis padalino religijas į du tipus: 1) skatinančias žmogaus vystymasi; 2) paraližuojančias žmogaus dvasinį augimą. Kad religija padėtų įsivyrauti naujam “būti“ mąstymo būdui ir pakeistų socialinį charakterį, turi vyrauti pirmojo pobūdžio religija, vadinama “meilės“ religija. Taip pat plačiai aptariami ir žmonių santykiai, įtakoti santvarkos skiepijamo savininkiškumo.

Kaip gi, anot autoriaus, atrodo orientacija “būti“? Žmonės, orientuoti į būtį, remiasi tuo, kas jie yra, o ne tuo, ką jie turi. Tai išlaisvina žmogų nuo besaikio vartojimo, kaupimo, suteikia galimybę tobulėti dvasiškai, taip pat galimybę kurti atvirus ir nuoširdžius santykius, nepaveiktus naudos ir savininkiškumo. Tokia būties būsena padeda pajusti vienybę su pasauliu ir kūrybingai išreikšti savo sugebėjimus. Toks mąstymas neniokojantis. Tai taikus santykis su savimi ir pasauliu. Ne valdymas, o sandrauga, pagarba, iš gyvenimo pasiimant tik tiek, kiek tikrai reikia. Tai sąlygoja kūrybiškus santykius ir gamtos išsaugojimą.

Knygoje teigiama, kad individo socialinis charakteris ir socialinė ekonominė struktūra, kuriai tas individas priklauso, yra susiję ir kinta priklausomai vienas nuo kito. Taip pat pabrėžiama, kad pasikeitimai turėtų vykti ne nuo struktūros pakeitimo, tikintis pakeisti socialinį charakterį, o atvirkščiai. Autorius sako, kad mąstymo keitimas – tai natūralus būdas, nes pasikeitus vertybėms, turėtų kilti noras keisti sistemą , kad ji atitiktų tas vertybes.

Kad įsivyrautų nuostatos “būti“ isitvirtinimas, E.Fromas išskyrė keturias būtinas sąlygas:
1) Žmogus turi suvokti, kad kenčia;
2) Žmogus turi suvokti, kad yra kančios priežastis (ar priežastys);
3) Žmogus turi pripažinti, kad negerovę galima įveikti;
4) Žmogus privalo suvokti, kad, norint įveikti negerovę, privaloma keisti savo gyvenimą.

Autorius teigia, kad tai universalūs žingsniai, sprendžiant bet kokias problemas (sutinku visu šimtu). Taip pat vardinamos savybės, būdingos naujo – “būti“ mastymo žmogui, jų 20, paminėsiu ryškiausias: meilė, asketiškumas, savirealizacijos siekimas, sąžiningumas prieš save pirmiausia ir prieš kitus, laisvė ir atsakomybė (nedalomas junginys).. Vardinami nuosekliai ir konkretūs pasiūlymai, kaip pereiti prie naujo mąstymo ir jo įtakotos ekonominės sistemos. Pabrėžiamas laisvas daiktų pasirinkimas be “smegenų plovimo“ – reklamos.. Taip pat mokslo humanizavimą, visuomenės bendruomeniškumo svarbą, nusiginklavimą..

Sunku trumpai aprašyti visą knygą. Pagrindinė idėja – esama valdymo sistema, apėmusi didžiąją dalį pasaulio, daro žalojančią įtaką, ji jau atgyveno. Mes galime išvengti visų šios sistemos įtakotų katastrofų, pakeitus mąstymą. Visi samprotavimai pagrįsti ir nuodugniai, logiškai išnagrinėti. Nurodoma pagrindinė žmonijos nuopolio ir susvetimėjimo priežastis – vartotojiška, į turėjimą orientuota visuomenė. Siūloma reali alternatyva – taikios būties visuomenė, kuri skatina žmonės tobulėti ir neprisirišti prie materialių dalykų daugiau, nei būtina, kurios pagrindinė nuostata “būti“ , o ne “turėti“.

Manau, labai aktuali mūsų laikmečiui informacija. Labai rekomenduoju, kas dar nesusipažino. Sakyčiau , filmo “Home“ optimistinis pratęsimas 🙂 .

Reklama

15 minčių apie „E.Fromo knyga “Turėti ar būti“?“

  1. Labas rytas. Aš, kaip jau ne kartą minėjau, netikiu, kad žmonija pasikeis į gerą pusę. Prieš kokius 500 metų gyveno toks žmogelis… ir jis parašė knygutę apie geresnę santvarką ir visuomenę, kuri gyvavo saloje, kuri vadinosi Utopija…

    Patinka

  2. Labas rytas, Mariau 🙂
    Tur būt, turima omeny Tomo Moro “Utopija“?
    Kai vakar rašiau šitos knygos apžvalgą, pagalvojau ir apie “Utopiją“. Man kilo kitokia mintis. Visais laikais buvo žmonių, kurie įžvelgė klaidingą žmonijos vystymosi kryptį ir buvo įsitikinę, kad turi būti kitaip. Tais laikais, kai T.Moras rašė savo knygą, tokia “sala“ ir santvarka tikrai buvo utopija.
    Žmonių sąmoningumas taip pat vystosi, tai faktas. E.Fromo knyga prieš 30 metų taip pat buvo pakankamai drąsi.
    Dabar tos idėjos bent jau suprantamos daugeliui. Žinoma, sunku būti optimistu tokioje sistemoje.. Bet būtina 🙂 , nes visi pokyčiai pirmiausia prasideda žmonių galvose, mintyse.
    O tikėjimas – asmeninis reikalas.. Aš tikiu, net esu įsitikinus, kad pozityvūs pokyčiai prasideda 🙂

    Patinka

  3. Džiugu…
    … bet aš netikiu, nematau tam nė menkiausio pagrindo, žmonija nepasikeitė nuo T. Moro laikų, nė trupučio. Žmonių aplinka pasikeitė, bet vartotojiška prigimtis niekur nedingo. Ne Fromas, ne Marksas koks nors ir net ne Moras pastebėjo tas blogybes, jos žinomos tūkstančius metų, visais laikais rasdavosi išmintingi, kurie pastebėdavo ir manydavo, kad žmonės eina ne ten, kur derėtų, bet, kaip sakoma- šunys lodavo, o karavanas eidavo…, nemanau, kad mūsų laikmetis kažkuo išskirtinis…, čia, kaip su pasaulio pabaiga, visadą ją pranašaudavo, visi apie tai kalbėdavo, o gyvenimas ir toliau eidavo kaip ėjęs… dabar kaip tik pagalvojau, kad pasaulio pabaiga matyt gerokai realesnis dalykas, nei gerovės visuomenė ir santvarka.

    Patinka

  4. Mariau, tai tavo tikėjimo reikalas..
    Mus riboja laikas, kurį esame Žemėje, kad viską iki galo suprastume. Kapitalizmas yra buvusių santvarkų seka, žinoma, nieko naujo ji neįnešė, gal tik daugiau griovimo ir deklaruojamą “laisvę“..
    Laisvė yra mano prigimtinė teisė ir man nereikia jos suteikti..
    Aš vistik manau, kad mąstymas, sąmoningumas taip pat vykdo savo evoliuciją ir aš turiu omeny ne tik technikos progresą.
    Tiesiog senas mąstymo būdas savo atgyveno..
    Ateina naujas, kuris daugeliui atrodo utopija.. Bet.. visi pasikeitimai vyksta didžiausio nepasitenkinimo pike. Vis daugiau žmonių supranta visų problemų priežastis – tai rodo informacinis srautas.
    Pamatysim, Mariau 🙂 Kaip sako – laikas parodys.

    Patinka

  5. Ši Frommo knyga tikrai puiki. Juolab parašyta gana paprastai ir dėl to prieinama plačiai masei žmonių. Frommo įžvalgumas irgi stebina, nes tai knyga ne apie tuometinius, bet būtent apie dabartinius laikus. Septyniasdešimtaisias, kai jis rašė, buvo tik labai nedidelės viso to užuomazgos.

    O mes gyvename labai įdomiais laikais. Kaip Ruvi labai teisingai pastebėjo, mūsų sąmonė taip pat evoliucionuoja ir jeigu mūsų biologinė evoliucija pastaruosius keliasdešimt tūkstančių metų praktiškai nevyko, tai mūsų sąmonė padarė beprotišką šuolį. XX amžiuje progresas įgavo ypatingą eksponentinį pagreitį ir dabar mes tikrai stovime ant slenksčio. Manau, netrukus įvyks labai reikšmingi globalūs pokyčiai žmonijos mąstyme ir santykyje su pasauliu. Gal net per artimiausius dešimt – dvidešimt metų.

    Patinka

  6. Taip, pritariu Daktarui.
    Esu įsitikinus, kad žmogaus sąmonė evoliucionuoja, todėl pokyčiai tikrai bus. Jų užuomazgos jau yra dabar.
    Labai džiaugiuosi, kad lp priminė šitą knygą, ir aš neatrodau kaip tuščia svaičiotoja..
    Visais laikais buvo įžvalgūs žmonės, kurie matė žmonijos krypties ydingumą. Bet, matyt, tam, kad suprastume tą ydingumą, turėjome jį pilnai išgyventi ir įvertinti pasekmes.

    Patinka

  7. Visų į prota neatvesit niekada 😀 Šeip ka norėjau iš savo patirties pasakyti, kad bendra sistema yra nieko verta kaip jau žinote. Taigi negali būti viena tobuliausia nes paprasčiausiai ji netiks niekam. Jų reikia daug ir kad žmogus galėtų pasirinkti sau tinkamą 🙂
    Man tai šita tema apie santvaką išvis kažkokia beprasmė, juk turime laisvę ko mums dar reikia? Neribotos galimybės daryk ką nori viskas priklauso tik nuo tavęs ko sieksi tą ir turėsi.

    Visų pirma turi būti gerbiamos žmoniškos savybės ir kitas valdžios požiūris į tai. Nes apie tai išvis kalbos mažai. Tai kaip poto žmonės bus kitokie, kai juos taip moko.

    Ka aš žinau mano manymu viskas pakankamai gerai yra. Aš iš nieko nesistengiu daryti kažkokių problemų. Visi mes skirtingi elgiamės kaip išmanome ir viskas. Kaip sakoma visokių yra visokių reikia.
    O kas nori būti protingsni išmintingesi mokosi ir domisi ir keičiasi.
    Taip kad viskas yra labai šaunu ir man gerai 😀

    Biški čia aš jau nukrypau nuo temos ir vėl bet… Bet žinot kame čia esme, man gera nuotaika matyt taip ir kalbu 😀

    Patinka

  8. Pritariu autoriui, tikiuosi paskaitysiu tą knygą, o Mariui noriu pasakyt, kad viskas įmanoma. Beje, kaip suprantu, Jėzus Kristus to siekė, apie ką kalbą šis autorius. Jėzaus laikais niekas negalėjo pagalvot, kad žmogus bus laisvas rinktis. Bet šis “stalius“ įrodė, kad tai įmanoma. Dabar, gavus pakankamai pamokų, reikia žengt žingsnį į dar didesnį tobulėjimą…

    Beje, tai turi padaryt ir kaikurios Bažnyčios ( mat R. Katalikų bažnyčios kaikurie buvę “šventieji“ iškraipė jo mokslą (ypač asketiškumo prasme). Bet Reformacija (Kalvinas, Liuteris) bandė grąžint prie tikro Jėzaus mokslo, nors patyrė didelį pasipriešinimą iš….save vadinančių krikščioniais. Tad pritariu Fromui, kad yra dvi bažnyčios (tos, kurios skatina žmogaus augimą; ir tos, kurios stabdo gana “iškraipytu“ mokslu).

    Visgi pagaliau R. Katalikų bažnyčios kaikurie vyskupai susivokė, kad kovodama prieš protestantus pati save degina, nes daro nuodėmę. O per tą laiką, kol užsiminėjo kova ir propoganda prieš gėrį (kaip laikas visgi parodė), priviso daug blogio.

    Dabar reikia kartu suremti jėgas ir Jėzaus mokiniams ir kitiems dvasingiems, doriems ir teisingiems žmonėms.

    Kad žmonija augtų.

    Patinka

  9. Labas rytas, maru 🙂
    Pritariu jums, kad mūsų laikais reikalinga vienybė, kad žmonija augtų.
    Visos filosofinės sistemos, mokymai ir religijos buvo laipteliai į tą augimą. Sunki patirtis yra taip pat laipteliai į augimą. Matyt, atėjo laikas sudėti visas dalis į visumą..
    Informacija – didžiausias mūsų laikų privilegija ir galimybė augti. Juk viskas dėsninga – jei informacijos padaugėjo, reiškia, žmonija pakankamai subrendo, kad ją priimtų.
    O knyga tikrai puiki, verta paskaityti 🙂 .

    Patinka

  10. Maru, peiki Katalikų bažnyčią visiškai be pagrindo. Reformacija, kaip mūsų filosofijos dėstytojas, buvo visų moderniojo pasaulio blogybių pradžia.
    Labai prastas tavo argumentas, nes reformacija ir suponavo tokį beprotišką ekonominės naudos siekimą ir laukinį kapitalizmą (prisiminkime kur pramonės perversmas prasidėjo, kur kapitalizmas sparčiausiai vystėsi – Anglija, Olandija, Vokietija, Prancūzija). Kaip suponavo? Ogi tikėjimu predestinacijos teorija (kuri yra Šv. Augustino filosofijos didžiausias minusas, anot Katalikų bažnyčios). Predestinacijos teorija reiškia, kad išganymas yra “automatinis“ veiksmas, kad išgaytieji yra išrinkti nesuprantama žmogui Dievo valia ir kad jokie žmogaus darbai negali atvesti prie išganymo (realiai nė vienas žmogus gyvendamas žemėje nežino ar bus išganytas). Taigi, po reformacijos, atskilusios bažnyčios šalininkai ėmė tikėti, kad gaunamas ekonominis pelnas gyvenimas galbūt, o ir tikriausiai reiškia, kad “aš būsiu išganytas, nes man sekasi“. Ekonominė sėkmė=išganymas.
    Prašoms 😉

    Patinka

  11. Labas vakaras, makaveli 🙂

    Ačiū už jūsų nuomonę 🙂 . Tikiuosi, maru sugrįš ir pratęs diskusiją.

    O aš savo požiūrį šia tema jau kaip ir parašiau..

    Jaukaus vakaro jums 🙂 !

    Patinka

  12. Iš tikro, tai labai geras straipsnis, pats kai laiko turiu paskaitau “turėti ar būti“ (pirma knyga po kokių poros metų, kuria tikrai mėgaujuosi).
    Atsiprašau už klaidas, jau biški išplaukiau, galvoju rašto drabui temą, tai nebėr sveikatos 😀
    Gero vakaro 😉

    Patinka

  13. Labas, makaveli 🙂

    E. Fromo knygos tikrai vertos dėmesio, labai puiki jo knyga ir apie meilės suvokimą.

    sėkmės jūsų darbuose ir dėkui, kad užsukate 🙂 .. O klaidos.. pasitaiko 🙂 .

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s